Jolita Vaitkutė ir Silvestras Dikčius / Irmanto Gelūno „ŽMONĖS Foto“ nuotr.

Karantinas baigsis – kaip keisis mūsų bendravimo įpročiai: atsako psichologė

Aukse Kontrimiene
Publikuota: 2020-05-05 10:18
Užsikrėtusiųjų skaičius mažėja, gali būti, kad gyvenimas jau greitai išsivaduos iš karantino. Daugelis pagalvoja, kaip gyvensime po jo. Kada nebebijosime susitikti žmonių, ar ilgam išliks baimė apsikabinti, pasibučiuoti? Ar keisis mūsų bendravimo įpročiai? Kokius dar netipiškus jausmus išgyvensime ir kaip turėtume su jais tvarkytis, kalbamės su psichologe Rūta Suchockaite.
Ar keisis bendravimo įpročiai?

Psichologė Rūta Suchockaitė sako, kad jeigu mes kažką darome, vadinasi, taip esame įpratę. Įpročiu tapusį elgesį keisti sunku. Pasak specialistės, įpročiai susiformuoja per kelis etapus: pradžioje gauname naują patirtį, tam kartojantis, atsiranda įgūdžiai, po to – įpročiai, o dar vėliau – automatizmai, kai įprastinius dalykus pradedame atlikti tarsi automatiškai, daug negalvodami.

„Automatizmų, įpročių keitimas yra sunkus darbas. Susiduriame su dviem nepatogumais: turime stengtis atsisakyti seno elgesio ir mokomės naujo, – sako psichologė R.Suchockaitė. – Vidinė motyvacija turi būti stipri, kad darytume pokyčius  – keistume automatizmais tapusį elgesį į kitą“.

Psichologė Rūta Suchockaitė

Psichologė Rūta Suchockaitė

Psichologė sako, kad šioje karantino situacijoje visi mes buvome privesti  kuriam laikui keisti elgesį, bet ar jau spėjo susiformuoti nauji įpročiai, automatizmai, išstumdami senuosius? „Nemanau. Pasibaigus apribojimams, didelė dalis žmonių grįš prie senųjų įpročių ir automatizmų, mažesnė dalis, kurie, sąmoningai norės naujas patirtis bei įgūdžius toliau stiprinti liks prie naujo elgesio“, – teigia R.Suchockaitė.

Ar ilgam išliks baimė?

Pasak psichologės, šiuo laiku nerimas yra pagrįstas ir didesnė baimė gali kurį laiką išlikti, mūsų protas labiau linkęs matyti grėsmes, tai savisaugos instinktas, kitaip mes, žmonės, nebūtume išlikę.

„Turėtume užduoti klausimą kiek mūsų nerimas ir baimė mums trukdo, kiek padeda funkcionuoti? Sveikas nerimas: darau, ką galiu, tiek, kiek mūsų galiose, ir nesijaudinu dėl to, ko negaliu padaryti.  Nerimas skatina mus veikti. Ir kai atliekame, ką galime, šis jausmas sumažėja“, – sako R. Suchockaitė.

Specialistės teigimu, pavojingesnis yra nesveikas nerimas: kai atsisakoma, vengiama daryti tai, kas gyvybiškai svarbu ar būtina, norint išsaugoti asmenines vertybes. „Svarbu paskatinti save daryti tai, kas mums svarbu vertybiniame lygmenyje, nes kad ir kas nutiktų, kol esame gyvi, mums reikės gyventi toliau“, – sako psichologė.

Psichologė Rūta Suchockaitė konsultuoja telefonu. Patogu registruotis: www.manodaktaras.lt