Karantinas traukia į priklausomybių liūną?

Priklausomybė nuo alkoholio / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2020-04-22 10:19
Karantinas, saviizoliacija yra nemenkas išbandymas visiems. Priklausomybės ligomis sergantiems žmonėms šios aplinkybės pakeliamos dar sunkiau. Ar įmanoma sulaukti pagalbos realiu laiku?

Policijos departamento Komunikacijos skyrius informuoja, kad atskirai apie girtuokliavimą policijoje statistika nerenkama. Tačiau skaičiai apie registruotus smurto artimoje aplinkoje atvejus leidžia įtarti, kad alkoholio vartojimas yra padidėjęs.

Pagal policijos pateiktą statistiką, 2020 m. kovo mėnesį nurodyti 5040 atvejai (iki kovo 15 d. – 2313; nuo kovo 16 d. – 2727), 2019 m. kovą tokių atvejų – 4475 (2020 m. sausį – 4318; 2020 m. vasarį – 3960). Šių metų balandžio 1–6 d. registruoti 942 smurto artimoje aplinkoje atvejai.

Klinikinės toksikologijos gydytoja, anesteziologė reanimatologė Gabija Laubner. / BNS nuotr.
Klinikinės toksikologijos gydytoja, anesteziologė reanimatologė Gabija Laubner. / BNS nuotr.

Kreipiasi gerokai daugiau

Klinikinės toksikologijos gydytoja, anesteziologė reanimatologė Gabija Laubner sutinka, kad karantinas turi įtakos pablogėjusiai statistikai. Dabar smurto buityje registruojama gerokai daugiau ir jį veikia alkoholio vartojimas. „Aš nemanau, kad visi pradeda smurtauti tik išgėrę, bet tai tikrai susiję veiksniai“, – sako G.Laubner.

Pasiteiravus, ar pastaruoju metu nepadaugėjo pacientų, gydytoja sako, kad į ligoninių stacionarą neguldoma daugiau asmenų, bet ambulatoriškai kreipiamasi gerokai daugiau, alkoholio vartojimas yra padidėjęs.

„Pastebėjome, kad pacientų kiekis didesnis, bet jis ne milžiniškas. Spėjame, kad žmonės daugiau geria, nes neturi ką veikti, sėdi užsidarę tarp keturių sienų, baiminasi dėl ateities: kilus grėsmei, kad žlugs smulkūs verslai, jie gali netekti pajamų šaltinių“, – sako toksikologė G.Laubner. Gydytoja dalijasi užsienio kolegų teikiama grėsminga informacija, kad padaugėjo ir bandymų žudytis, ir įvykdytų savižudybių. Priežastys – daugiau ekonominės, nerimas dėl ateities, tai nesusiję su konkrečiomis sveikatos problemomis.

Tik būtinoji pagalba

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirbanti Ūminių apsinuodijimų ir Toksikologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių vedėja G.Laubner sako, kad šioje sostinės įstaigoje teikiama tik skubioji medicinos pagalba. Ji numatyta specifinės būklės ligoniams, pavyzdžiui, asmenims, jaučiantiems abstinencijos požymius.

„Abstinencija pasireiškia, kai žmogus, ilgai vartojęs alkoholį, nustoja gerti. Pagrindiniai simptomai: asmuo nemiega, nevalgo, jį kamuoja baisus nerimas, drebulys. Tokia yra viena pacientų grupė, – galinčius patekti į ligoninę asmenis vardija gydytoja. – Kita grupė – žmonės, kuriems pasireiškia abstinencijos sąlygoti traukuliai.“ Pasak specialistės, tokių priepuolių atsiranda, kai, ilgą laiką vartojus alkoholį ir staiga nustojus, prasideda centrinės nervų sistemos pakitimai. Abstinencijos sukelti traukuliai gali ištikti bet kur – ir namuose, ir gatvėje.

Trečiajai pacientų grupei priklauso žmonės, turintys apsinuodijimo požymių. „Jie pas mus patenka, jeigu pradeda vemti, viduriuoti, sutrinka elektrolitų balansas. Bet iš tikrųjų mes tik suteikiame būtinąją pagalbą – tai mūsų ligoninė darė visą laiką, nepriklausomai nuo aplinkybių. Skubiajai pagalbai nėra jokių karantino apribojimų“, – teigia gydytoja G.Laubner.

Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius gydytojas psichiatras dr. Emilis Subata / SAM nuotr.
Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius gydytojas psichiatras dr. Emilis Subata / SAM nuotr.

Naujų nepriima

Įprastai asmenys, nebegalintys nustoti vartoti alkoholio, pagalbos ieškodavo Priklausomybės ligų centre. Deja, per karantiną jo teikiamos paslaugos yra apribotos. Kaip pasakojo Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius gydytojas psichiatras dr. Emilis Subata, dėl pandemijos atidėtos visos planinės konsultacijos ir planinės hospitalizacijos. Šiuo metu gydytojai konsultuoja tik nuotoliniu būdu. Daugiausia konsultacijos teikiamos pacientams, kurie anksčiau gydėsi centre. Tai yra tęstinio gydymo atvejai.

Priklausomybės ligų centro stacionare taikoma Minesotos programa. „Prasidėjus karantinui, buvę pacientai gydymo kursą baigė. O naujų, kadangi tai būtų planinė hospitalizacija, nepriimame, – aiškina centro vadovas. – Visi stacionarai per porą savaičių ištuštėjo ir užsidarė.“

Pasak E.Subatos, paslaugos toliau teikiamos pacientams, kuriems buvo skiriama farmakoterapija ir metadonas, nes tam būtinas nenutrūkstamas gydymas. „Paretinome medikamentų išdavimą iki 1–2 kartų per savaitę. Pacientai atvyksta išgerti vaistų ir pasiimti jų šešioms dienoms su savimi“, – sako E.Subata. Psichiatras pažymi, kad gydymas naujiems ligoniams apribotas – jiems, deja, teks sulaukti, kol pandemija pasibaigs.

Priklausomybės ligų centro vadovas E.Subata tikisi, kad naujų pacientų nebus labai daug. „Kadangi sumažėjo susibūrimų ir šventimų, tai, mano supratimu, turėtų būti mažiau vartojama alkoholio ir mažėti su tuo susijusių problemų“, – savo hipoteze dalijasi centro vadovas. Pasak E.Subatos, kadangi alkoholio vartojimas turi grupinį pobūdį, o dabar susitikti ir būriuotis nelegalu, gali sumažėti ir vartojimas.

Anoniminiai alkoholikai / Shutterstock nuotr.
Anoniminiai alkoholikai / Shutterstock nuotr.

Anonimai patarimų nedalina

Anoniminių alkoholikų (AA) draugijos narys Romualdas (pavardė redakcijai žinoma) sako, kad jų bendruomenės nariai karantiną išgyvena labai skirtingai. Susirinkimai šiuo metu vyksta tik internete. „Gyvai nebendraujame, būna, kad susitinka vienas kitas pažįstamas, pasikalba tarpusavyje, bet atskirai, ne grupėje“, – pasakoja Romualdas.

Kokios nuotaikos bendruomenėje, ar jam pačiam pavyksta išlaikyti įtampą? „Man visai tinka šis ramybės laikotarpis, daugiau galimybių gilintis į save, užtenka laiko ir dvasinio tobulinimosi literatūrai ir pasižiūrėti filmuotą medžiagą ytoube kanale“, – pasakoja jau 22 metų blaivaus gyvenimo stažą skaičiuojantis vyras.

Jis įsitikinęs, kad gerokai sunkiau tiems, kurie visai neseniai pradėjo savo blaivaus gyvenimo etapą. „Bet jie ir turi daugiau laiko skambinti, kalbėtis per skype, gilintis į save ir aiškintis savo nerimo priežastis ir ieškoti tinkamų būdų, kaip sau padėti“,– pasakoja Romualdas. Įprastinio gyvenimo tempe tam labai dažnai pritrūkdavo laiko.

„Tik neįsivaizduoju, kaip reiktų įsijungti naujiems, kurie būtent dabar norėtų pradėti, čia jau būtų sudėtinga“, – sako Romualdas. Visgi jis tikisi, kad tie, kurie jau yra tvirtai apsisprendę atsisakyti alkoholio, galės surasti individualią pagalbą. „Jeigu ši pertrauka taps pretekstu nebeieškoti pagalbos, tai reiškia, kad žmogus dar nėra pasiruošęs ją priimti“, – įsitikinęs AA draugijos narys.

Jis labai gerai atsimena laikotarpį, kai apsisprendė nebegerti. Pradėjo bendrauti su anoniminiais alkoholikais, gyvenimas atsivėrė naujomis spalvomis. „Dingo noras gerti, keliaudavom žvejoti su jais po visą Lietuvą, viskas taip smagu, jaučiau didžiulę euforiją, tokį didžiulį dvasinį pakylimą lyg ant sparnų, ir tada per televiziją, per TV3, kaip dabar atsimenu, parodė meninį filmą, berods amerikiečių pastatytą, apie anoniminius alkoholikus, kaip jie kovoja už kiekvieną blaivią dieną. Prisimenu, kaip aš tada supykau – kokia čia kova, juk vien tik džiaugsmas, blaivėji sau ir džiaugiesi gyvenimu...“, – pasakoja Romualdas. 

Dabar Romualdas mąsto jau kitaip: „Jau 22 metai, kai nevartoju, nemažai bendražygių palaidojau, nemažai jų „durnyne“ ar kitokiose ligoninėse tenka aplankyti, nes ko gero kiekvieną dieną išgirsti, sužinai, kad kažkas vėl užgėrė, ir labai gerai suprantu, kad tai yra didžiulė kova ir ne kiekvienas, deja, sugeba ją laimėti. Juk aš nekovoju, bet su manimi kovoja. Ta kova vyksta per mąstymą, per elgesį, tikėjimo dalykus. Tas alkoholis ir tiesiogine, ir netiesiogine prasme nepaleidžia, ieško spragų tavo sieloje, gal valioje, kaip kam pavadinti patogiau. Ir nėra jokio vidurio kelio: arba tu esi blaivus arba...“ 

Anoniminiai alkoholikai / Shutterstock nuotr.
Anoniminiai alkoholikai / Shutterstock nuotr.

Kokie patarimai šeimoms, kurios vargsta su geriančiais savo artimaisiais?

Romualdas patarimų neturi. „Reikia leisti gerti. Tai yra jo pasirinkimas ir atsakomybė. Nebent jau geriantis žmogus prašo pagalbos, nori apie tai kalbėtis. Žmogus turi pasiekti dugną, nes kitaip nepradės keltis. Paprastai anonimai patarimų nedalina“, – sako Romualdas. Pasak jo, kiekvienas turi savo praeitį ir patirtį, AA susirinkimuose apie tai ir kalbamasi.

Blaivėjant kiekvienas savo sąmoningumo lygį pasiekia labai skirtingais tempais. „Kiekviena diena yra savotiška kova, praeitį reikia palikti praeityje, o kasdienis gyvenimas primena lipimą į kalną. Jeigu žmogus sustoja, ekskavatorius pradeda riedėti atgal, reikia mokytis ir kažką daryti kiekvieną dieną su savimi, keisti mąstymą, gilintis į dvasinius dalykus“, – sako Romualdas.

Organizacija „Suaugę alkoholikų vaikai“ karantino metu susirinkimus rengia taip pat nuotolinius būdu. Kontaktus galima rasti internete.