Kardiologė: „Mitas, kad moterys miokardo infarktais serga rečiau“

Skausmas širdies plote; miokardo infarktas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-10-03 10:20
„Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė moterų mirties priežastis visame pasaulyje, Lietuva – ne išimtis, ir tai sudaro trečdalį visų mirčių, kurių pastaruoju metu nemažėja“, – portalui manodaktaras.lt teigė gydytoja kardiologė prof. habil. dr. Marija Rūta Babarskienė.

Pagal sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai. Dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet įvyksta 56,1 proc. visų mirčių. 

Pasak klinikos „Affidea“ gydytojos kardiologės, Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo išeminės širdies ligos, insulto – vienas didžiausių Europoje. Kardiovaskulinio sergamumo ir mirtingumo rodikliai beveik 2–3 kartus blogesni už Europos Sąjungos vidurkius. Dažnai miršta darbingo amžiaus, energingi žmonės, daugybė susirgusiųjų lieka neįgaliais. Neretai mirtis įvyksta staiga, netikėtai.

Gydytoja kardiologė Marija Rūta Babarskienė
Gydytoja kardiologė Marija Rūta Babarskienė

Mūsų visuomenėje vis dar sklando mitas, jog moterys miokardo infarktais, insultais serga rečiau. Anot prof. M.R.Babarskienės, šis mitas yra susijęs su tuo, kad vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis pradeda sirgti dešimčia metų anksčiau nei moterys. 

„Moterys pradeda sirgti išemine liga, perkopusios 50 metų slenkstį, kada prasideda menopauzė, o sulaukusios 65–75 m. sergamumu ir mirtingumu dėl širdies ligų jos pralenkia vyrus“, – paaiškino kardiologė, primindama visoms moterims apie tai, jog galima sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, susipažįstant su savo individualiais rizikos veiksniais – koreguojamais ir nekoreguojamais, kurie gauti genetiškai.

Yra nustatyti dažniausi širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi rizikos veiksniai, kurie gali būti koreguojami. Juos kontroliuojant, pasak gydytojos, galime sumažinti savo širdies ir kraujagyslių ligų riziką, atitolinti ar išvengti šių susirgimų.

Pagrindiniai rizikos veiksniai, kuriuos reikia įvertinti ir gydyti:

  • Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas

Jį reikia palaikyti mažesnį nei 140/90 mmHg. Padidėjus kraujo spaudimui, širdžiai tenka didesnis krūvis, todėl kraujagyslės yra lengviau pažeidžiamos ir didėja miokardo infarkto, insulto ar kitų širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi rizika. 

  • Dislipidemija – tai padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.

Padidėjęs cholesterolis skatina riebalų kaupimąsi arterijų sienelių vidiniame sluoksnyje – riebalinių plokštelių susidarymą, kurios ilgainiui siaurina arterijų spindį mažina kraujo pratekėjimą jomis. Plyšus plokštelei, gali susidaryti trombas, kuris iš dalies ar pilnai užkemša kraujagyslę – įvyksta priklausomai nuo užkimšimo vietos – miokardo infarktas ar insultas.

  • Nutukimas

Ypač pavojingas pilvinis nutukimas, kai liemens apimtis viršija 88 cm – tai didina širdies ligų vystymosi riziką.

  • Cukrinis diabetas

Kuomet progresuoja angliavandenių apykaitos sutrikimas, padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Pastoviai padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje pažeidžia kraujagysles ir moterims, sergančioms diabetu, kurioms yra nesukoreguotas gliukozės kiekis kraujyje, 2–4 kartus padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. 

  • Fizinis aktyvumas

Mažas fizinis aktyvumas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. 

  • Rūkymas

Net nuolatinis kvėpavimas kitų žmonių rūkomų cigarečių dūmais didina širdies ligų riziką. 

  • Psichoemocinė įtampa

Nuolatinis stresas, nuovargis, nemiga gali išprovokuoti miokardo infarktą ar insultą.

Tai pagrindiniai koreguojami rizikos veiksniai, kuriuos stebint, šalinant ir gydant, moterims galime sumažinti širdies ligų atsiradimą.

Ką reikėtų daryti, kad gerėtų sveikata? „Manau, kiekviena moteris, net ir jausdamasi sveika, prasidėjus menopauzei, turi aktyviau pradėti rūpintis savimi, rasti laiko sau ir palaipsniui siekti sveikos gyvensenos principų – didinti fizinį aktyvumą, atsisakyti žalingų įpročių, ypač rūkymo, jei gydytojas paskyrė vaistus arterinio kraujospūdžio gydymui, cholesterolio mažinimui, cukraus kraujyje korekcijai – nepamiršti reguliariai jų vartoti“, – patarė kardiologė prof. M.R.Babarskienė. 

Visoms, norinčioms išvengti širdies ir kraujagyslių susirgimų, Europos kardiologų ir Lietuvos kardiologų draugijos rekomenduoja laikytis taip vadinamo Sveiko Europiečio kodo: 0 3 5 140 5 3 0:

0 – nerūkyti.


3 – tiek kilometrų greitu žingsniu reikia nueiti kasdien arba ėjimą galima pakeisti 30 min. vidutinio intensyvumo fizine veikla.


5 – tiek porcijų daržovių ir vaisių suvartoti kasdien.


140 – sistolinis  arterinis kraujo spaudimas turi būti mažesnis nei 140 mmHg.


5 – bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje turi būti ne didesnė kaip 5 mmol/l


3 – mažo tankio („blogojo cholesterolio“) koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 3 mmol/l.


0 – nėra antsvorio ir cukrinio diabeto. 

Gydytojos rekomendacijos visoms moterims: 

  1. Pasitikrinkite ir nuolat kontroliuokite savo arterinį kraujo spaudimą;
  2. Sužinokite savo gliukozės ir cholesterolio kiekį;
  3. Pasimatuokite liemens apimtį;
  4. Dažniau išeikite pasivaikščioti gryname ore;
  5. Aptarkite su šeima savo kasdienės mitybos principus;
  6. Stenkitės suvaldyti stresą.