Kardiologė paaiškino, kaip atpažinti galimus vaiko širdies sutrikimus

Vaikų širdies sutrikimai / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-03-10 12:38
Apie širdies ligas įprastai girdime kalbant vyresniame amžiuje, tačiau ir vaikai serga įvairiomis širdies ligomis. Kaip portalui manodaktaras.lt teigė vaikų kardiologė dr. Živilė Katliorienė, per metus Lietuvoje gimsta apie 300–350 vaikų, turinčių įgimtą širdies ydą. Vaikams kaip ir suaugusiems gali sutrikti ritmas, pakilti kraujospūdis, vaikai gali sirgti uždegiminėmis ar paveldimomis širdies ligomis. Su kardiologe kalbamės apie tai, kaip tėvai galėtų atpažinti galimus vaiko širdies sutrikimus ir kada kreiptis į specialistus.

Ką parodo širdies ūžesiai?

Viena dažniausių priežasčių, dėl kurių tėvai kreipiasi į vaikų kardiologą, yra širdies ūžesiai. Širdies ūžesys – simptomas, parodantis, kad reiktų pasitikrinti dėl galimos  širdies ligos. Pasak medicinos centro „Northway“ vaikų kardiologės dr. Ž.Katliorienės, širdies ūžesiai gali būti fiziologiniai ir patologiniai.

„Kuomet širdies echoskopijos metu yra diagnozuojami anatominiai širdies ir pagrindinių kraujagyslių pakitimai, sakome, kad ūžesys yra patologinis. Gali būti nesandarios širdies pertvaros, pakitę vožtuvai, sutrikusi kraujotaka per juos, širdies ertmių pakitimai. Tačiau, neradus pakitimų, sakome, kad ūžesys yra funkcinio pobūdžio. Tai reiškia, kad gydytojas auskultuodamas vaikučio širdį girdi širdies vibraciją ir kraujo tėkmę. Fiziologiniai ūžesiai nereiškia ligos“, – paaiškino gydytoja.

Funkciniai širdies ūžesiai gali paryškėti vaikui sukarščiavus, išgėrus mažiau skysčių, po intensyvaus vėmimo ar viduriavimo. Tuomet ūžesys gali pakeisti savo pobūdį ar paryškėti. 

Vaikų kardiologė Živilė Katliorienė
Vaikų kardiologė Živilė Katliorienė

Mažų vaikų širdies ydos – įgimtos ir įgytos

Širdies yda – tai anatominiai širdies ar stambiųjų kraujagyslių nukrypimai nuo normos, sutrikdantys normalią kraujotaką. Sudėtingiausios širdies ydos diagnozuojamos dažniausiai naujagimystės periodu – jei jos yra tikrai sudėtingos, pastebimos pirmomis vaiko gyvenimo valandomis, dienomis ar savaitėmis.

Anot vaikų kardiologės dr. Ž.Katliorienės, kartais įgimtos ydos diagnozuojamos dar vakiučiui net negimus, mamos įsčiose, taip vadinamame prenataliniame periode. Mamai atliekant vaisiaus echoskopiją, galima pastebėti pakitimus, leidžiančius įtarti širdelės ydą. Tokiais atvejais būsimos mamos siunčiamos stebėjimui ir gimdymui  į specializuotus gimdymo skyrius Vilniuje arba Kaune.

Kitos vaikų širdies ydos išryškėja vaikučiui augant, dažnai – tikrinant vaiko sveikatą profilaktiškai.

Širdies ydos gali būti gydomos chirurginiu būdu, tačiau dažnai vaikai yra stebimi vaikų kardiologų. Kada reikalinga širdies chirurgija, anot medikės, sprendžiama pagal situaciją – kartais ji yra reikalinga pirmą parą po gimimo, o kartais vaikas gali gyventi su širdies yda iki paauglystės ar pilnametystės ir neprireikia operacijos.

Žiūrint, kaip ta yda sutrikdo kraujotaką, kokia yra hemodinamika. Jei širdies yda trukdo darniai veikti širdžiai ir visam organizmui, tuomet sprendžiamas operacijos klausimas, o jei yda vaikui netrukdo augti bei vystytis, chirurginio įsikišimo kartais  ir nereikia, – sakė dr. Ž.Katliorienė.

Nepaisant to, prireikia operacijos ar ne, visi vaikai su širdies ydomis nuolat gydytojų stebimi. Kaip dažnai turi apsilankyti pas gydytojus, pasak kardiologės, priklauso nuo individualios situacijos, ydos sudėtingumo: mažesni vaikai stebimi kas kelis mėnesius ar dažniau, vyresnieji – rečiau. Tai sprendžia gydytojas.

Yra manančių, kad vaikas gali neva „išaugti“ širdies ydas.  Anot vaikų kardiologės dr. Ž.Katliorienės, tai nėra teisinga nuomonė: „Taip, kai kurias ydas galima pilnai pagydyti operaciniu būdu, kai kurias ydas tenka operuoti ne vieną kartą. Žinoma, yra keletas nesudėtingų ydų, kurias vaikai „išauga“, pavyzdžiui, savaime užsidaro nedidelis prieširdžių pertvaros defektas“.

Gydytojos teigimu, profilaktinė patikra pas kardiologą būtų naudinga, net ir nesant skundų: priešmokykliniame amžiuje ar ruošiantis pradėti aktyviai sportuoti.

Kaip atpažinti, kad vaikas turi širdies ydą? 

Pasak kardiologės, yra tam tikri simptomai, pagal kuriuos galima įtarti, jog vaikui gali būti širdies yda: pirmiausia kūdikiui blogai auga svoris, jis gali pradėti mėlynuoti, jam gali atsirasti kvėpavimo sutrikimų. 

Vėliau, profilaktinių patikrinimų metu, jei gydytojas, klausydamas vaiko širdelę išgirsta ūžesius ar tam tikrus pokyčius, tuomet jis siunčiamas pas kardiologą tikslesnei diagnostikai. Profilaktinė patikra pas kardiologą būtina visiems vaikams iki metų, vėliau būtina apsilankyti jau priešmokykliniame amžiuje ar ruošiantis pradėti sportuoti, net ir nesant jokių rimtų nusiskundimų.

Kada tėvai turėtų sunerimti?

Naujagimį auginantys tėvai turėtų atkreipti dėmesį ir sunerimti, jei kūdikis turi valgymo problemų, pvz. prakaituoja valgydamas, greitai pavargsta, keičiasi kūnelio spalva, atsiranda cianozė, mieguistumas, vangumas be priežasties, neauga svoris. Tuomet reikėtų skubiai kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali nukreipti konsultacijai pas kardiologą.

Vyresnio amžiaus vaikų tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kaip vaikas toleruoja fizinį krūvį, gal jaučia nemalonius pojūčius krūtinėje, stiprius širdies plakimus, padažnėjusį pulsą, galvos svaigimą. Skundų, anot gydytojos, gali būti įvairių, tačiau tik atlikus išsamius kardiologinius tyrimus (širdies echoskopiją, elektrokardiogramą ir, jei reikia, kitus tyrimus) galima pasakyti, ar vaiko širdelė sveika.

Kas neigiamai veikia vaiko širdies veiklą?

Pasak vaikų kardiologės Ž.Katliorienės, šiais laikais itin dažnos vaikų sveikatos problemos: padidėjęs kraujospūdis, viršsvoris, galvos skausmai, padidėjęs cholesterolio kiekis. Tad netaisyklinga mityba, mažas judrumas, pastovus emocinis stresas neigiamai veikia širdies veiklą.

Gydytoja ragina tėvus ir pedagogus atkreipti dėmesį, kad vaikai tiek šeimose, tiek ugdymo įstaigose būtų judrūs, aktyvūs, sveikai maitinųsi, gerai išsimiegotų, neturėtų viršsvorio, emociškai nepersitemptų. 

Taip pat labai svarbu per greitai neleisti vaikui sportuoti, persirgus virusinėmis infekcijomis. Būna, kad vaikas iš vakaro dar turėjo temperatūros, o kitą dieną dalyvauja varžybose – tokiu būdu galimos įvairios komplikacijos. Virusinė infekcija gali paveikti širdį, o kaip jos komplikacija gali išsivystyti miokarditas. Todėl į slogą ir kitas virusines infekcijas reikia žiūrėti rimtai. Po persirgtų kvėpavimo takų ir kitų ligų vaikai paprastai 2–3 savaitėms atleidžiami nuo kūno kultūros, vengiant galimų širdies ligų komplikacijų“, – patarė  gydytoja.

Būtina tikrintis profilaktiškai

Dėl fizinio krūvio vaikui, anot kardiologės, kiekvienu atveju sprendžiama individualiai. Turintiems kai kurias širdies ydas vaikams leidžiamas laisvalaikio sportas, bet yra tokių ydų, kai fizinis krūvis nerekomenduojamas.

Kuo anksčiau vaikui diagnozuojamos širdies ligos, tuo jų gydymas, tikėtina, bus lengvesnis, todėl būtina tikrintis profilaktiškai. Šiais laikais širdies ligas galima kontroliuoti, tad net ir jomis sirgdamas vaikas gali gyventi kokybišką gyvenimą“, – patikino vaikų kardiologė Ž.Katliorienė.

Užsiregistruoti konsultacijai pas vaikų kardiologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.