Kardiologo perspėjimas ilgų distancijų bėgikams – didelis fizinis aktyvumas gali būti pavojingas

Maratonas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2020-07-20 14:20
Vasarą dalis žmonių atranda aistrą bėgioti ar kitaip aktyviai judėti, dažnas užsibrėžia sau maksimalius tikslus – pusmaratonis, maratonas... Tačiau gydytojas kardiologas med. dr. Virgilijus Grinius sako, kad per didelis fizinis aktyvumas gali būti labai pavojingas.

Pradėti nuo lengvo krūvio

Sportuoti ketinantiems pradėti žmonėms gydytojas kardiologas med. dr. Virgilijus Grinius pataria pradėti nuo nedidelio krūvio, palaipsniui jį didinant. „Pats natūraliausias, lengviausiai prieinamas fizinis krūvis – tai vaikščiojimas. Reikėtų pradėti nuo vaikščiojimo įprastiniu tempu. Palaipsniui didinti tempą ir atstumą. Jei ir greitas ėjimas lygia vieta ar net įkalnėn nesukelia jokio diskomforto (skausmo krūtinėje, dusulio, galvos skausmo, svaigimo, silpnumo), galima būtų pradėti lengvą bėgimą“, – sako kardiologas V.Grinius.

Ėjimo ar bėgimo metu gydytojas V.Grinius pataria sekti savo pulsą laikrodžiu-pulso matuokliu. „Pradinėse treniravimosi stadijose nereikėtų pulso pakelti daugiau negu 40-50 proc. lyginant su pulsu ramybėje. Pvz., jei jūsų pulsas ramybėje 70 k/min, reiktų krūvio metu pulsą pakelti ne daugiau kaip 98-105 k/min“, – sako kardiologas V.Grinius.

Įvertinti fizinį pasiruošimą

Ketinant imtis didelių fizinių krūvių gydytojas kardiologas V.Grinius rekomenduoja atlikti veloergometrinį tyrimą: „Tai tyrimas medicininiu dviračiu – veloergometru, kai nustatoma pulso ir kraujospūdžio reakcija į krūvį, elektrokardiogramos pokyčiai, fizinis pajėgumas pagal krūvį, amžių, lytį“.

Pasak V.Griniaus, jauno amžiaus žmonėms didesnis fizinis krūvis nėra toks pavojingas kaip vyresniems, bet ir jauni ne vienodai pakelia krūvį. „Kai niekad anksčiau nesportavęs, nesitreniravęs žmogus griebiasi bėgti 10, 20 ar net 40 kilometrų, tai gali būti labai pavojinga. Didelis krūvis gali sukelti labai didelį spaudimo pakilimą, pavojingus gyvybei ritmo sutrikimus, kraujagyslių užsikišimą krešuliu“, – sako gydytojas kardiologas V.Grinius.

Sportuojant per kaitrą netenkama daug skysčių

Sportuojant vasarą taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į oro temperatūrą: „Sportuojant karštomis vasaros dienomis didėja prakaitavimas, organizmas pašalina daugiau skysčių, elektrolitų (kalio, magnio, chloro, natrio), todėl reiktų išgerti daugiau skysčių, mineralinio vandens. Geriau nesportuoti karštą vidurdienį, o tai daryti vėsesnį rytą ar vakarą“, – sako gydytojas kardiologas med. dr. V.Grinius.

Užsiregistruoti pas gydytoją kardiologą Virgilijų Grinių galite ČIA.