Kas lemia prikurtimą viena ar abiem ausimis jauname amžiuje?

Dalinis kurtumas; prikurtimas; otosklerozė; klausos praradimas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-07-18 11:47
Negirdite žemo tono garsų arba šnabždesio, o gal dažnai spengia ausyse, jaučiate galvos svaigimą ir turite pusiausvyros sutrikimų? Tai gali būti rimti otosklerozės – ligos, kuri paveikia vidurinę ausį ir sukelia laipsnišką klausos praradimą – signalai, kurių nevalia ignoruoti. Apie tai, kas sukelia prikurtimą, kodėl ši liga labiausiai paveikia jauno amžiaus saugusius žmones ir kaip saugoti savo klausą – portale manodaktaras.lt kalbamės su gydytoju otorinolaringologu Valdu Bernotu.

Otosklerozė (oto reiškia „iš ausies“, sklerozė reiškia „nenormalų kūno audinio sukietėjimą“) – liga, sąlygota nenormalaus kaulinio audinio augimo proceso vidurinėje ausyje. Pasak gydytojo, otosklerozės atveju kaulėjimo procesas sutrikdo garso gebėjimą keliauti iš vidurinės ausies į vidinę ausį.

„Galima juokaujant pasakyti, kad „pacientas nieko negirdi, o gydytojas vizualiai jokios patologijos nemato“. Tai dažniausia klausos praradimo priežastis tarp jaunų suaugusių ir pasireiškia maždaug 1 iš 200 žmonių. Otosklerozė gali pasireikšti net paauglystėje, bet iš esmės liga gali paveikti bet kokio amžiaus vyrus ir moteris“, – paaiškino medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojas V.Bernotas.

Gydytojas otorinolaringologas Valdas Bernotas.
Gydytojas otorinolaringologas Valdas Bernotas.

Dažniausiai otosklerozė pasireiškia 20–40 metų amžiaus asmenis, bet moteris paveikia labiau nei vyrus ir dažnai pasireiškia nėštumo metu. Liga gali išsivystyti tik vienoje arba abiejose ausyse.

Unikalus girdėjimo procesas, arba kaip mes girdime

Pasak otorinolaringologo, sveiką klausą lemia daugybė procesų, kurie keičia mechanines garso bangas ore į elektrocheminius signalus ausyje. Tada klausos nervu šie signalai perduodami į klausos suvokimo centrą galvos smegenyse.

„Ausies paskirtis yra išorinės aplinkos garsus – oro virpesius – paversti elektriniu impulsu, kurį gali suvokti ir analizuoti galvos smegenys. Funkciškai ausis yra skirstoma į garsą pravedančią sistemą (išorinė ir vidurinė ausis) bei garsą suvokiančią sistemą (vidinė ausis), – pasakojo gydytojas. – Sklisdamas oru garsas pirmiausia pasiekia ausies kaušelį, kuris nukreipia garsą toliau, į išorinę klausomąją landą, kuri baigiasi ausies būgneliu. Patekusios garso bangos priverčia ausies būgnelį vibruoti, o vibracijos perduodamos trims mažyčiams klausos kauliukams vidurinėje ausyje – tai plaktukas, priekalas ir kilpelė“.

Vidurinės ausies kauliukai sustiprina garso virpesius ir perduoda juos į sraigę (skysčio pripildytą struktūra, suformuota kaip sraigė) vidinėje ausyje. Viršutinė ir apatinė staigės dalys, anot otorinolaringologo, yra atskirtos elastinga „bazine“ membrana, kuri tarnauja kaip pagrindas, ant kurio išdėstytos pagrindinės klausos struktūros.

Dėl įeinančių garso virpesių sraigės viduje esantis skystis raibuliuoja, o išilgai bazalinės membranos susidaro vilnijanti banga. Vykstant sudėtingoms cheminėms reakcijoms, atsiranda elektrinis impulsas, kuris klausos nervu keliauja į smegenis. Galutinis rezultatas – suvokiamas garsas.

Prikurtimą gali sukelti ir tymų infekcija

Gydytojo V.Bernoto teigimu, otosklerozė pasireiškia, kai kaulėjimo procesų metu fiksuojamas vienas iš klausos kauliukų – kilpelė. Kai kilpelė fiksuota (nejudri), nutrūksta garso bangos perdavimas į vidinę ausį, todėl blogėja klausa.
Kodėl taip atsitinka, vis dar neaišku, tačiau, anot mediko, manoma, kad tai gali būti susiję su persirgta tymų infekcija, imuniniais sutrikimais, citokinų pusiausvyra organizme (maži baltymai). Otosklerozė gali būti ir paveldima. 

Daugelis klausos netenka abiem ausimis

Klausos praradimas, kaip pasakojo otorinolaringologas,  dažniausiai prasideda vienoje ausyje, bet laikui bėgant gali sutrikti klausa ir kita ausimi. Dažniausiai prikurtimas atsiranda palaipsniui ir lėtai progresuoja, gali mažai keistis net dešimtmečiais, tačiau kartais klausa stipriai sutrinka labai greitai, per kelis mėnesius. Daugeliu atvejų žmonės, sergantys otoskleroze, turi klausos praradimą abiejose ausyse. Maždaug nuo 10–15 proc. asmenų sergančiųjų šia liga turi klausos praradimą vienoje ausyje. 

„Dažnai pacientai pirmiausia pastebi, kad negali girdėti žemo tono garsų arba negirdi šnabždesio. Kai kuriems žmonėms taip pat gali pasireikšti galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimai ar spengimas ausyse. Įdomus faktas, kad sergantiems otoskleroze gali būti lengviau išgirsti, kai yra foninis triukšmas. Negydoma otosklerozė gali pradėti veikti vidinę ausį, o tai gali sukelti gilų klausos praradimą“, – teigė gydytojas V.Bernotas.

Nustatomas klausos praradimo lygis

Otosklerozę įprastai diagnozuoja ausų, nosies ir gerklės specialistas. Pirmasis diagnozės žingsnis, pasak specialisto, yra atmesti kitas ligas ar sveikatos problemas, kurios gali sukelti tuos pačius simptomus kaip ir otosklerozė. 

Toliau atliekami klausos tyrimai, siekiant nustatyti klausos praradimo lygį:

  1. Audiograma – nustatoma klausos nervo ir garsą praleidžiančios sistemos būklė, klausos sutrikimo tipas;
  2. Timpanograma su impedansometrija – nustatoma, kaip juda ausies būgnelis ir klausos kauliukai;
  3. Kartais atliekama kompiuterinė tomografija. 

„Gana dažnai kartu su klausos kauliukų pažeidimu pažeidžiama ir klausos nervo funkcija, tuomet audiogramoje bus fiksuojamas ir garsą praleidžiančios ir garsą suvokiančios sistemos pažeidimas. Tokių ligonių simptomatika (ūžesys, kalbos suvokimo sutrikimas) dažniausiai būna ryškesnė, o gydymo prognozė – blogesnė“, – paaiškino gydytojas.

Gydymas – tik operacinis

Pasak V.Bernoto, šiuo metu nėra veiksmingo otosklerozės gydymo vaistais, nors yra vilties, kad tyrimai galėtų rasti galimus naujus gydymo būdus: „Gydymas operacinis, atliekama stapedoplastika – tai mikrochirurginė operacija, kuri atliekama mikroskopu arba endoskopu, kurios metu pašalinamas fiksuotas klausos kauliukas (kilputė) ir vietoje jo įstatomas dirbtinis klausos kauliukas, kuris perduoda garsą į vidinę ausį aplenkdamas otosklerozės židinį, tokiu būdu atkuriama klausa“.

Operacija pagerina klausą ir gali sustabdyti otosklerozės progresavimą į vidinę ausį. Jei otosklerozė paveikia abi ausis, anot otorinolaringologo, chirurgas vienu metu operuos tik po vieną ausį. Po pirmosios operacijos patariama palaukti mažiausiai šešis mėnesius, kol bus suplanuota kitos ausies operacija.

Stapedoplastikos operacijos metu pašalinta kilpelė (šalia liniuotė – matosi jos dydis)
Stapedoplastikos operacijos metu pašalinta kilpelė (šalia liniuotė – matosi jos dydis)

Retais atvejais – po operacijos gali sutrikti skonis

Kaip ir bet kuri chirurginė intervencija, pasak mediko, stapedoplastika turi komplikacijų galimybę. Nors operacija padeda apie 80–90 proc. sergančiųjų otoskleroze, kai kuriais atvejais ji gali būti nesėkminga. 

„Retais atvejais po operacijos klausa gali būti dar blogesnė, gali sutrikti skonis, kurį laiką gali varginti galvos svaigimas. Dauguma žmonių, kuriems atlikta operacija, gali grįžti į įprastą rutiną maždaug per vieną savaitę. Tačiau jei darbas susijęs su fizine veikla ar aktyviu judesiu, gali tekti riboti veiklas iki mėnesio“, – paaiškino gydytojas V.Bernotas.

Patarimai, kaip saugoti savo klausą 

Otorinolaringologas vardina profilaktikos priemones, kurių patartina laikytis: vengti streso bei triukšmingos aplinkos, mat po operacijos padidėja akustinės traumos rizika, ausis tampa jautresnė garsui.

Jei šeimoje yra asmenų, sergančių otoskleroze, gydytojas pataria atkreipti didesnį dėmesį į savo klausą: „Atsakingai rinkitės profesiją – verta atkreipti dėmesį į savo darbo aplinką, venkite ilgo būvimo triukšme. Liga gali būti nebyli ir pasireikšti tik tuomet, kai organizme vyksta endokrininiai pokyčiai, pavyzdžiui, nėštumo, lytino brendimo metu ar susirgus endokrininėmis ligomis“.