Kas skatina mažakraujystę: dietologė įvardija esmines priežastis

Sveika ir pilnavertė mityba / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-02-18 12:22
Nuovargis, oro trūkumas, širdies permušimai, galvos svaigimas, blyški veido spalva – tai tik dalis besivystančios mažakraujystės arba anemijos požymių. Kitaip ji dar žinoma kaip geležies trūkumas, kai žmogaus organizme sumažėja sveikų raudonųjų kraujo kūnelių. Apie tai, kokie veiksniai daro didžiausią įtaką šios ligos atsiradimui ir ką daryti, kad ji nesikartotų – manodaktaras.lt kalbasi su „Clinic Agatas“ dietologe doc. Rūta Petereit.

Mažakraujystė – kuo pasižymi ši liga?

Kai mūsų organizme sumažėja geležies kiekis, jis negali pagaminti pakankamai raudonuose kūneliuose esančios medžiagos – hemoglobino, kuris leistų jiems pernešti deguonį. Dėl nepakankamo hemoglobino kiekio jaučiame nuovargį, galvos svaigimą ar net dusulį. 

Anemija atsiranda, kai sumažėja sveikų raudonųjų kraujo kūnelių, kurių kiekis kinta dėl vienos iš šių priežasčių:

  • jūsų organizmas negali pagaminti pakankamai hemoglobino (per mažas hemoglobino kiekis);
  • jūsų kūnas gamina hemoglobiną, bet hemoglobinas neveikia tinkamai;
  • jūsų kūnas negamina pakankamai raudonųjų kraujo kūnelių;
  • jūsų kūnas per greitai skaido raudonuosius kraujo kūnelius. 

Dažniausiai žinomos anemijos rūšys yra geležies stokos bei pjautuvinių ląstelių (pjautuvinė) anemija.

Gydytoja dietologė doc. Rūta Petereit
Gydytoja dietologė doc. Rūta Petereit

Ar tai dažnas susirgimas Lietuvoje ir pasaulyje?

Geležies stoka yra dažniausiai pasitaikantis mitybos trūkumas visame pasaulyje. Ypač ji paplitusi valstybėse, kurioje nėra gausu išteklių, tačiau ne ką mažiau atsilieka didžiosios šalys. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose anemija yra viena dažniausių kraujo ligų. 

Geležies stokos anemija serga beveik ketvirtadalis 3 metų vaikų, iki 20 proc. moterų. Ypač dažnai geležies stokos anemija diagnozuojama nėščioms moterims – net apie 50 proc. Vyrams anemija dėl geležies trūkumo pasitaiko rečiau – apie 3 proc. Iš viso pasaulyje geležies stokos anemija serga apie 15 proc. žmonių.

Lietuvoje ši liga kasmet diagnozuojama maždaug 30 tūkst. gyventojų, daugiausia vaikų. Apie 80–90 proc. jų stokoja geležies. Lietuvoje anemija serga 32–34 proc. vaisingo amžiaus moterų, o tarp paauglių šis procentas gali būti dar didesnis.

Kokie pagrindiniai veiksniai lemia anemiją? Ar jos atsiradimui gali daryti įtakos, pvz. šaltasis sezonas, kai trūksta vitaminų ir kt.?

Pagrindinės anemijos priežastys gali būti įvairios:

  1. Nepakankamai geležies gaunama su maistu, jei yra sutrikęs geležies įsisavinimas,
  2. Ilgalaikis stresas,
  3. Lėtinis kraujavimas, kai netenkama daug kraujo po sužeidimų, traumų ar operacijų. 

Bet kokios kitos sąlygos ar veiksniai, dėl kurių netenkama kraujo, taip pat gali sukelti geležies stokos anemiją. 

Būna, jog geležies kiekis žmogaus organizme paakyla, bet po kurio laiko pradeda kristi. Taip gali nutikti, jei su maistu negaunama pakankamai geležies, pvz. dėl nėštumo arba gausių menstruacijų. Tokiais atvejais gali būti paskirtas geležies papildas, kuris padės sustabdyti anemijos pasikartojimą. Paprastai tai būna tabletė, kurią reikia gerti kartą per dieną hemoglobinui palaikyti.

Kaip atpažinti anemiją ir kada reikėtų suskubti kreiptis į gydytojus? Kaip ji diagnozuojama?

Hemoglobino trūkumą kraujyje pastebėti gan sunku, mat dažnai mažakraujyste sergantys žmonės nejaučia stiprių sveikatos sutrikimų, bet jei jaučiami bent keli iš šių simptomų, reiktų užsirašyti pas gydytoją kraujo tyrimams. 

Laipsniškai vystantis anemijai, būdingi tipiški simptomai:

  • nuovargis;
  • oro trūkumas, ypač fizinio krūvio metu;
  • širdies permušimai;
  • galvos svaigimas;
  • spengimas ausyse;
  • blyški veido spalva.

Taip pat esant geležies stokos anemijai, ypač ligai užsitęsus, gali būti šie simptomai:

  • pakitęs skonio pojūtis;
  • niežėjimas;
  • plaukų slinkimas;
  • noras valgyti ne maisto produktus, tokius kaip ledas ar popierius;
  • rijimo pasunkėjimas;
  • skausmingos atviros opos burnos kampuose;
  • akių vokų gleivinės, liežuvio, nagų guolių, delnų blyškumas;
  • liežuvio atrofija;
  • lūpų kampų skilinėjimas;
  • sausumas burnoje;
  • ploni, lūžinėjantys nagai;
  • lėtinės ligos atveju – koilonichija (nagų plokštelių sustorėjimas), „šaukšto pavidalo pirštai”;
  • blužnies padidėjimas;
  • tachikardija, širdies ūžesiai, padidėjimas, nepakankamumas.

Anemijos nereiktų savarankiškai diagnozuoti ar gydyti. Dažnas žmogus, pajutęs silpnumą, nusprendžia, jog kritęs hemoglobinas, tada pradeda vartoti geležies papildus. 

Reikėtų žinoti, jog nesaikingas organizmo apkrovimas geležimi gali būti pavojingas, nes geležies kaupimas gali pažeisti kepenis ir sukelti kitų komplikacijų, todėl svarbu kreiptis į gydytoją, kad nustatytų tinkamą diagnozę ir paskirtų reikalingą gydymą.

Kokį vaidmenį atlieka mityba? Ar teisinga manyti, kad suvalgius tam tikrų produktų, anemiją išnyks?

Svarbu gydyti pagrindinę anemijos atsiradimo priežastį, jog ji vėl nepasikartotų. Anemijos gydymas apima geležies papildų vartojimą, kad padidėtų žemas geležies kiekis organizme. 

Be geležies papildų į savo maisto racioną patartina įtraukti produktus, kuriuose gausu geležies, t.y. kiekvieno žmogaus maisto racione turėtų būti maisto produktų iš visų pagrindinių maisto grupių, kad ji būtų sveika ir subalansuota. 

Rekomenduojamas profilaktinis geležies iš maisto produktų paros kiekis yra 15 mg moterims ir 10 mg vyrams.

Maistas ir gėrimai, kurių sudėtyje yra vitamino C, yra ypač svarbūs, nes vitaminas C padeda organizmui pasisavinti geležį.

Geležis, gaunama iš maisto, yra dviejų formų: hemo ir nehemo. Pagrindiniai hemo geležies šaltiniai yra hemoglobinas ir mioglobinas iš mėsos, paukštienos ir žuvies, o neheminė geležis gaunama iš javų, ankštinių augalų, vaisių ir daržovių.

Hemo geležis yra labiau biologiškai prieinama (15 proc. – 35 proc.), tuo tarpu nehemo geležies absorbcija yra daug mažesnė (2 proc. – 20 proc). Tačiau neheminės geležies kiekis maiste daug kartų didesnis nei hemo-geležies daugumoje produktų.

Taigi, nepaisant mažo biologinio prieinamumo, iš neheminės geležies produktų paprastai gauname daugiau geležies. Pagrindiniai geležies absorbcijos inhibitoriai yra fitino rūgštis, polifenoliai, kalcis ir peptidai iš dalinai suvirškintų baltymų. 

Maistas ir gėrimai, kurių sudėtyje yra vitamino C, ypač svarbūs, nes šis vitaminas padeda organizmui pasisavinti geležį.

Dietos pakeitimai apima didesnį geležies turinčio maisto, ypač mėsos vartojimą, didesnį vaisių ir daržovių, turinčių daug askorbo rūgšties, suvartojimą ir mažesnį arbatos ir kavos suvartojimą, kuris slopina nehemo geležies pasisavinimą. 

Kita strategija yra sumažinti prieš maistą vartojamų medžiagų kiekį, kad geležis, tiekiama iš jų maisto šaltinių, būtų labiau prieinama.

Geležies biologinis prieinamumas gali būti padidintas tokiais būdais, kaip daiginimas ir fermentacija, kurie skatina fermentinę fitino rūgšties hidrolizę viso grūdo grūduose ir ankštiniuose augaluose, padidindami endogeninių arba egzogeninių fitazės fermentų aktyvumą. Gerinant geležies (ir cinko) biologinį prieinamumą, sėkmingai panaudota terminis apdorojimas, mirkymas ir malimas, siekiant sumažinti fitino rūgšties kiekį augaliniuose produktuose.

Kokie būtų jūsų patarimai, ką valgyti ir kokių klaidų nedaryti, kad išvengtume anemijos?

  • Reikėtų patobulinti savo kasdienę mitybą. Įtraukti kuo daugiau neperdirbtų maisto produktų, tai yra maisto produktų, kurių natūrali būklė nebuvo pakeista, pavyzdžiui, švieži vaisiai, daržovės.
  • Taip pat labai svarbu valgyti kuo daugiau sezoninių daržovių ir vaisių, kadangi jie savo sudėtyje turi daugiausiai įvairių naudingų medžiagų. Svarbiausia valgyti visavertį ir kuo įvairesnį maistą.
  • Anemijai išvengti reiktų rinktis produktus, kurie savyje turi daug vitamino C, A, folatų (vitaminas B9, B12), geležies, kadangi organizmui svarbu ne tik gauti geležį, bet ir vartoti kuo įvairesnius produktus geležies įsisavinimui, pavyzdžiui: raudona mėsa, špinatai, šparaginės pupelės, brokoliai, avinžirniai, tofu, džiovinti vaisiai, moliūgų sėklos, žuvis, anakardžių riešutai, bolivinė balanda, raudonosios pupelės, keptos bulvės, austrės, avokadai, citrusiniai vaisiai, rudieji ryžiai, geležimi praturtinti dribsniai arba duona. 

Įtraukus į savo maisto racioną bent po kelis iš šių produktų, apsaugome save nuo nepakankamo hemoglobino kiekio, padedame organizmui jaustis sveikiau ir geriau.

Kad padeda organizmui geriau įsisavinti geležį, o kas trukdo?

Keletas mitybos veiksnių turi įtakos geležies pasisavinimui. Askorbatas ir citratas iš dalies padidina geležies įsisavinimą, veikdami kaip silpni chelatoriai.

Askorbo rūgštis pašalina neigiamą poveikį visų inhibitorių, įskaitant fitatą, polifenolius ir pieno produktuose esantį kalcį bei baltymus, geležies pasisavinimui ir padidina geležies absorbciją. Askorbo rūgštis yra vienintelis geležies įsisavinimą skatinantis veiksnys vegetariškame mitybos racione, todėl labai svarbu mitybą praturtinti vaisiais ir daržovėmis.

Virimas, pramoninis perdirbimas ir laikymas skaido askorbo rūgštį, kuri gerina geležies absorbciją.

Polifenoliai būna įvairių kiekių augaliniuose maisto produktuose ir gėrimuose, tokiuose kaip daržovės, vaisiai, kai kurie grūdai ir ankštiniai augalai, arbata, kava ir vynas.

Slopinamasis polifenolių poveikis geležies pasisavinimui buvo įrodytas vartojant juodąją arbatą, o mažesniu mastu – vaistažolių arbatą. Įrodyta, kad kalcis daro neigiamą poveikį hemo ir nehemo geležies absorbcijai, todėl jis skiriasi nuo kitų inhibitorių, turinčių įtakos tik nehemo geležies absorbcijai.  


Įrodyta, kad gyvūniniai baltymai, tokie kaip pieno baltymai, kiaušinių baltymai ir albuminas, slopina geležies įsisavinimą. Nustatyta, kad dvi pagrindinės galvijų pieno baltymų frakcijos – kazeinas ir išrūgos bei kiaušinio baltymas – slopina geležies pasisavinimą žmonėms. Baltymai iš sojų pupelių taip pat mažina geležies įsisavinimą. 

Reikėtų vengti perteklinio kavos ir arbatos vartojimo, kalcio, kurio randama pieno produktuose, vaistuose, kurie vartojami virškinimo sutrikimams malšinti ir taip pat pilno grūdo produktuose. Nors nesmulkinti grūdai yra geras geležies šaltinis, juose yra fitino rūgšties, kuri gali pristabdyti geležies įsisavinimą. 

Jei geležį įtraukti į savo maisto racioną sunku, visada galite kreiptis pas mitybos specialistą – dietologą. Gydytojas galės suteikti išsamių, asmeninių patarimų, kaip pagerinti savo mitybą.

Užsiregistruoti konsultacijai pas dietologą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.