Kasdienis vaiko grūdinimas – misija įmanoma

Kasdienis vaiko grūdinimas – misija įmanoma
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2021-09-14 14:38
„Organizmo grūdinimas visiems turi tapti tokia pačia kasdiene rutina kaip ir dantų valymas“, – tuo neabejoja portalo manodaktaras.lt kalbinta klinikos „Empatija“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Gintarė Vaitkienė ir priduria, jog net nereikia ieškoti mokslinių įrodymų, kad galiausiai įsitikintumėme neįkainuojama grūdinimo nauda vaikystėje.

Kokia apskritai yra grūdinimo esmė?

Grūdinimas, pasak gydytojos, – labai subtili tema. Plačiąja prasme tai viena iš žmogaus sveikatinimo priemonių, palaipsninis organizmo pratinimas prie šalčio. 

„Nuo senų laikų žmogaus sveikatos gerinimui buvo naudojami natūralūs veiksniai kaip saulės ir oro vonios, vandens procedūros, įvairūs mineralai ir kt. Šiuo metu negaliu pasiremti jokiais moksliniais tyrimais, kad įrodyčiau grūdinimosi naudą, tačiau iš savo kaip fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos patirties drąsiai galiu pasakyti, kad grūdinimo reikia visiems – ir mažiems, ir dideliems. Kuo anksčiau pradėsime vaiką grūdinti, tuo bus geriau“, – įsitikinusi G. Vaitkienė.

Grūdinimas – kultūros dalis

Pasirodo, egzistuoja nemažai mitų apie grūdinimą. Kaip tikino pašnekovė, iš kartos į kartą mūsų mamos, močiutės ir promočiutės perdavė savo patarimus ir patirtį, jog žiemą lauke vaikui jokiu būdu negalima būti be kailinukų, kumštinių pirštinių, šalių, ginkdiev, nelakstyti basomis po šaltas grindis, juolab, negerti šalto vandens, nes angina garantuota ir kt. 

„Nesakau, kad tai blogai, nes tuomet tuo buvo tikima. Prieš daugelį metų, žiemą viešėdama vienoje amerikiečių šeimoje pastebėjau, kaip vaikai tiesiai iš šaldytuvo įsipila sulčių, dar įsideda ledukų ir sau ramiai geria. O lankydamasi Anglijoje pamačiau parke, kaip viena mama vežimėlyje veža kūdikį basomis pėdutėmis. Žiemą. Man buvo lengvas šokas. Šios dvi istorijas puikiai iliustruoja, kad grūdinimas yra kultūros dalykas“, – pasakojo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja G.Vaitkienė.

Todėl nuo to, kaip elgėsi mūsų tėvai, kaip dabar elgiamės mes augindami savo vaikus, priklauso, kiek tas užaugęs žmogus toleruos temperatūros pokyčius, šalto – šilto vandens atsigėrimus, pasivaikščiojimą po šaltą rasą. 

Įsivaizduokite, pasak gydytojos, jei vaikas niekada gyvenime nebuvo užlipęs ant šaltos ir šlapios žolės, pirmą kartą jam tai padarius – jis gali ir peršalti. „O jei dar mama įtaigiai pridurs „nevaikščiok basas, būtinai apsiauk, nes susirgsi“ – taip gali ir nutikti. Grūdinimas yra mūsų kultūros ir tradicijos dalis, tačiau dabar viskas keičiasi. Anksčiau, vaikui suskaudus gerklę ar po anginos operacijos, nebuvo leidžiama jokio šalto gėrimo, dabar jau aišku, kad ledo palaižymas mažina skausmą ir ramina paburkimą“, – patikino G.Vaitkienė.

Kaip teisingai grūdinti ikimokyklinio amžiaus vaiką visus metus?

Kuo mažesnį vaiką pradėsime pratinti prie grūdinimo, tuo labiau pasitarnausime jo sveikatinimui ir imuniteto stiprinimui. Ir tai, pasak medikės, nebūtinai iškart turi būti šalto vandens procedūrų taikymas: „Pradžioje tiesiog pakanka prisiminti, jog vaiko nereikia auginti „šiltnamio sąlygomis“ – leiskite jam viską liesti, čiupinėti, nerenkite keliagubais drabužių sluoksniais net ir šaltuoju metų laiku, mat perkaitimas, suprakaitavimas, o vėliau atšalimas vaikui pavojingesnis, nei leidimas jam lengvai atvėsti“.

Mažo vaiko grūdinimo esmė – po truputį, bet reguliariai. Ši taisyklė, anot gydytojos, tinka visur, kalbant ir apie vėsias maudynes, bėgiojimą po rasą, vėsaus oro voneles ar pirties malonumus. Tai turi būti atliekama trumpai ir greitai, o po to suteikiama komfortiška temperatūra, po procedūros duodant šiltų gėrimų (ne karštų!). 

Gydytoja Gintarė Vaitkienė
Gydytoja Gintarė Vaitkienė

Nuo ko pradėti vaiko grūdinimą?

Gydytoja G.Vaitkienė patarė pradėti nuo paprastų dalykų – vaiko kojų ir rankų grūdinimo, nes jie turi daugiausia receptorių:

– Pirmiausia vaiką pratinkite plauti rankas po šaltu vandeniu (pradžioje šiltu su muilu, pabaigoje apliejant šaltu); tada vėsiu vandeniu prauskite veiduką; galiausiai trumpam pakiškite ir pėdas po šaltu vandeniu. Jokiu būdu nereikia viso vaiko kūno prausti po šaltu dušu. 

– Kai tik yra galimybė, leiskite vaikui basomis pabėgioti po šlapią žolę, žinoma, anot gydytojos, rodykite pavydį ir bėgiokite kartu – visi patirsite begalinį malonumą.

– Būtinai leiskite vaikui pabraidyti – ar tai būtų upelis, jūra, ežeras. Tik būtinas saikas. Neleiskite vaiko braidžioti, kol pradės drebėti. Užtenka kelių minučių. Delnų ir pėdų receptoriai labai jautrūs, tad per tai puikiai veikia grūdinimosi procedūros.

– Vėliau, jei nusprendėte toliau tęsti grūdinimo programą, gydytoja patarė tęsti kiek rimtesnes procedūras su šaltu vandeniu. Pradėkite aptrynimais šlapiu rankšluosčiu, kuriuo švelniai aptrinkite vaiką ir save. Rekomenduojama tai atlikti rytais, pavyzdžiui, prieš vedant vaiką į darželį, kai organizmas tik pabudęs, raumenys pasiruošia dienos krūvoui – tai pabudina ir paruošia visai dienai. Apsitrynimai šlapiu rankšluosčiu puikiai veikia visą organizmą.

– Kitas etapas – gerkės grūdinimas. Ir tai, kaip tikina pašnekovė, nėra mitas. Pradžioje patariama vaikui duoti gerti kambario temperatūros vandens, vėliau šaltą, tiesiog iš čiaupo. O po kurio laiko galima vaikui duoti po gurkšnį vandens su ledukais ar tiesiog leisti palaižyti ledų. „Nebūtina duoti visos porcijos kasdien, bet pratinti gerklę prie šalčio pamažu būtina. Svarbiausia – saikas viskame, ką darote. Net skaudant gerklei galima vaikui duoti pačiulpti ledo gabalėlį, tai bus tik į naudą – šaltis sumažins skausmą“, – paaiškino gydytoja.

Kokių klaidų nedaryti?

Nedarykime vaikui to, anot G.Vaitkienės, ko sau nedarome. Pirmiausia negalima pradėti vaiko grūdinimo nuo apypilimo šaltu vandeniu, mat jis patirs šoką ir daugiau nebenorės jokių procedūrų.

Gydytoja patarė prisiminti tik du veiksnius, kurie svarbūs vaiko grūdinimosi procese – temperatūra ir trukmė. Grūdinimą reikia pradėti, naudojant kambario temperatūros vandenį, procedūros trukmė – kelios minutės, po kelių dienų ar savaičių (priklauso nuo vaiko reakcijos) temperatūrą galime mažinti, o grūdinimosi trukmę ilginti. 

„Grūdinimo esmė – trumpa ir intensyvi terapija, kurią naudojame reguliariai. Idealu tai daryti kasdien po kelias minutes, tokiu būdu vaikas pats pripras plauti rankas vėsiu vandeniu, o vakare kojytes, nusiplovęs šiltu, galiausiai pripras apipilti šaltu vadeniu.
Tik rutininiai dalykai tampa įpročiu. Grūdinimas galiausiai vakui taps toks įprastas kaip ir išsivalyti dantis“, – šyptelėjo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja.

Mažas vaikas ir pirtis – suderinama?

Pirtis visais laikais teikė naudą. Tai sveikas ir natūralus prausimosi būdas. Tai vėlgi dalis mūsų kultūros, tad, jei šeimoje įprasta eiti į pirtį, anot G.Vaitkienės, vaikai, matydami tėvų pavyzdį, su malonumu ten eis kartu. 

„Pratinkime vaiką prie pirties nuo mažens. Žinoma, nekalbu apie kūdikius, tačiau ikmokyklinio amžiaus vaikai drąsiai gali mėgautis šilta pirtimi. Leiskime vaikui sėdėti ant žemiausios pakopos, kur šiek tiek gaiviau. Galite įpilti atskiras šalto ir šilto vandens voneles -– tegu pilstosi ir žaidžia“, – pasakojo pašnekovė.

Pas gydytoją reabilitologę Gintarę Vaitkienę patogu registruotis manodaktaras.lt platformoje.