Karolina Špokaitė / Asmeninio albumo nuotr.

Kaunietė Karolina: „Išsėtinė sklerozė mane „apkabino“ netikėtai“

Autorius: Jūratė Baltinaitė | Publikuota: 2020-07-24 18:06
Išsėtinė sklerozė (IS) vis dažniau tampa viena skaudžiausių šių laikų rykščių. Su šia liga susidūrę žmonės yra priversti koreguoti savo kasdienius planus ar net kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą dėl šios ligos sukelto nuovargio ir judėjimo sutrikimų.

Kaunietės Karolinos Špokaitės atveju, išsėtinė sklerozė prasidėjo netikėtai. Drabužių parduotuvėje Mančesteryje dirbusi lietuvė atskleidė, jog darbe patyrė nežmonišką stresą. Pasak pašnekovės, grįžtant atostogų į Lietuvą, pamanė, jog lėktuve labai nepatogiai užmigo, nes kaklo skausmai nepraėjo dar ilgai. Kitos dienos vakare nutirpo pirštų galiukai. Ir situacija negerėjo – tirpimas pamažu persmelkė visą kūną. Į gydytojus tada mergina nesikreipė. Grįžusi atgal į Angliją  padėtis nepagerėjo – pamažu Karolina pradėjo nejausti dešinės rankos, nebegalėjo jos valdyti.  Prasidėjo, kaip ji vėliau sužinos, išsėtinės sklerozės „apkabinimas“.

Pirminės prognozės buvo klaidingos

Po šio įvykio mergina kreipėsi į gydytojus. Ištyrus pirminius kraujo mėginius jai buvo nustatyta anemija. Tačiau jau keturis mėnesius nerimą keliančius simptomus jaučiančios K.Špokaitės gydytojas turėjo kitų įtarimų ir nukreipė pas neurologą. Atlikus MRT ir kitus tyrimus kaunietei nustatyta išsėtinė sklerozė – nepagydoma, lėtinė centrinės nervų sistemos liga, kuria visame pasaulyje serga daugiau nei milijonas žmonių.

Pirmasis simptomas buvo optinis neuritas – uždegimas, kuris pažeidžia regos nervą, tačiau gydytojai su išsėtine skleroze tada jo nesiejo.

Pasak K.Špokaitės neurologo, pirmasis simptomas buvo prieš trejus metus – optinis neuritas – uždegimas, kuris pažeidžia regos nervą, tačiau tada nei gydytojai, nei mergina šio susirgimo su išsėtine skleroze nesiejo.

Karolina Špokaitė / Asmeninio albumo nuotr.
Karolina Špokaitė / Asmeninio albumo nuotr.

Šeima nesuprato

Paklausta, kaip į tai reagavo artimieji, mergina prisipažįsta, jog verkė visus metus, buvo psichologiškai sunku. Draugai ir šeima nesuprato, nes ligos simptomų plika akimi nepamatysi. K.Špokaitei teko pakeisti darbą, mažinti krūvį, nes stresas buvo pernelyg didelis. Ir tai buvo į naudą. „Išmokau suprasti savo kūną ir jau žinau, kada man pablogės. Turėjau pati prisižiūrėti savo emocinę būklę – vengti streso ir į viską žiūrėti pozityviai“, – prisipažįsta jau trečius metus su šia liga gyvenanti mergina.

Pakeitė mitybą

Pasak K.Špokaitės, gydytojai patarimais nesižarstė – recidyvuojančia – remituojančia (RRIS) išsėtinės sklerozės forma sergančiai merginai medikai patarė tik gerti vitaminą D ir kas pusę metų lankytis pas gydytojus – nieko naujo, ko nebūtų skaičiusi, mergina nesužinojo. Kaunietė per porą mėnesių nuo diagnozės paskelbimo pati susitvarkė mitybą – atsisakė keptų patiekalų, pieno produktų, prioritetą skyrė daržovėms bei natūraliems produktams. K.Špokaitei taip pat teko pakeisti darbą – iš alinančių, po 12 valandų trunkančių pamainų dirbant rūbų parduotuvės vadybininke, pereiti prie mažiau streso keliančio 8 valandų darbo. Šiandien mergina jaučiasi daug geriau – keli simptomai išliko, tačiau stiprūs priepuoliai nebekankina.

Karolina Špokaitė / Asmeninio albumo nuotr.
Karolina Špokaitė / Asmeninio albumo nuotr.

Sergantieji turi būti atsargūs

Klaipėdos universitetinės ligoninės Išsėtinės sklerozės centro vadovės, neurologės dr. Linos Malcienės teigimu, liga išties keičia gyvenimo būdą, darydama jį lėtesniu, ramesniu. Tai patvirtina ir Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos atliktas tyrimas, pagal kurį 40proc. respondentų teko atsisakyti darbo, o vienas iš penkių sergančiųjų turėjo sumažinti savo darbo valandas.

Daktarė pripažįsta, jog išsėtinė sklerozė dažnai supainiojama su galvos smegenų kraujotakos ligomis, stuburo išvaržomis, nuovargio sindromu. Tad neurologė išskiria pagrindinius išsėtinės sklerozės simptomus ir ragina juos pajutus, kuo greičiau kreiptis į medikus: tai regėjimo sutrikimai (matymas lyg per rūką viena akimi arba skausmas už akies), tirpimo jausmas galūnėse, galūnių silpnumas, nuovargis, galvos svaigimas ir dvejinimasis.

Neurologė L.Malcienė siūlo vengti rūkymo, nervinių stresų, fizinių perkrovų bei priduria, jog sergantys išsėtine skleroze patenka ir į korona viruso rizikos grupę – bet kokia infekcija gali būti ligos atkryčio ar progresavimo pradžia. Minėtieji  faktoriai dažnai skatina ligos blogėjimą ar jos progresavimą, todėl būtina teisingai ir nuosekliai laikytis rekomendacijų ir gydymo režimo, tai padeda ligą ilgam sulėtinti.

Pasak gydytojos, išsėtinė skleroze suserga dažniausiai 20-40 metų žmonės. Tai autoimuninė liga, siejama su genu, atsakingu už mielino formavimąsi. Ligos atsiradimui turi įtakos genų mutacijos, tad dažniau serga šeimoje turintys šia liga sergančiųjų, bet tiesiogiai tai nėra paveldima liga.