Kauno klinikose pirmą kartą atlikta unikali trachėjos operacija

Operacinėje / Shutterstock nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2022-03-16 19:52
Kauno klinikose pirmą kartą atlikta trachėjos rezekcijos ir plastikos operacija pacientui, persirgusiam sunkia COVID-19 ligos forma, prijungus ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos (EKMO) aparatą.

Šio aparato pagalba visą operacijos laiką buvo „pavaduojama“ paciento plaučių funkcija. Įprastai operacijų metu kvėpavimo funkcija užtikrinama naudojant dirbtinę plaučių ventiliaciją (DPV). Atliekant šią operaciją, DPV pritaikyti nebuvo įmanoma dėl operuojamos srities anatomijos ir fizinių paciento savybių.

„Pacientui, persirgus COVID-19 liga, suprastėjo kvėpavimo funkcija. Be to, jis daug metų sirgo lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL), todėl siekiant operaciją atlikti sėkmingai, nuspręsta jos metu pritaikyti EKMO“, – apie šios sistemos poreikį procedūros metu aiškina Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos gydytojas krūtinės chirurgas Dainius Pilipavičius.

Gydytojas krūtinės chirurgas Dainius Pilipavičius
Gydytojas krūtinės chirurgas Dainius Pilipavičius

Dėl taikytos ilgalaikės intubacijos, gydant COVID-19 ligą, pacientui išsivystė randinė krūtininės dalies, 2 centimetrai virš trachėjos bifurkacijos (vietos, kurioje trachėja išsišakoja į pagrindinius bronchus), trachėjos stenozė (trachėjos spindžio susiaurėjimas). Efektyviausias trachėjos stenozės gydymo būdas – chirurginis.

„Operacijos metu pašalinamas susiaurėjęs trachėjos segmentas ir taip atstatomas trachėjos vientisumas, todėl pacientų nebevargina apsunkintas kvėpavimas, pašaliniai garsai kvėpuojant ar dusulys“, – pasakoja Kauno klinikų gydytojas krūtinės chirurgas Vytis Bajoriūnas.

Gydytojas krūtinės chirurgas Vytis Bajoriūnas
Gydytojas krūtinės chirurgas Vytis Bajoriūnas

Kauno klinikose atlikta procedūra, trukusi apie 5 valandas, unikali tuo, kad EKMO sėkmingai panaudota trachėjos chirurgijoje. „Pagalbinė kraujotaka, kurią užtikrina EKMO, pasaulinėje praktikoje krūtinės ląstos operacijų metu yra taikoma, tačiau Kauno klinikose tokia procedūra iki šiol nebuvo atlikta“, – pastebi Širdies, krūtinės ir kraujagyslių klinikos Pagalbinės kraujotakos tarnybos vadovas dr. Juozas Kapturauskas.

Jis priduria, kad sistema gali būti naudojama ir sergant sunkiu plaučių uždegimu, o nuo COVID-19 pandemijos pradžios pasaulyje šis metodas panaudotas daugiau kaip 10 tūkstančių kartų.

„Dėl savo sudėtingumo, poveikio paciento organizmui ir galimų komplikacijų rizikos, EKMO naudojama tik sunkiausiai sergantiems pacientams ir tik trečio lygio gydymo įstaigose, – pabrėžia tarnybos vadovas. – EKMO – priemonė, leidžianti laimėti laiko, kol suveiks vaistai, išgyti plaučiams ar atsistatyti miokardui, atlikti operaciją, sulaukti transplantacijos. Tačiau tai nėra gydymo metodas ir taikomas tik individualiai įvertinus rizikos ir naudos santykį“.

Dr.Juozas Kapturauskas
Dr.Juozas Kapturauskas

Taikant EKMO, kraujas paimamas iš stambios paciento venos ir siurblio pagalba yra stumiamas per oksigenatorių, kuriame vyksta dujų apykaita: kraujas prisotinamas deguonimi, iš jo yra šalinamas anglies dvideginis. Tada toks kraujas yra gražinamas į kitą stambią kraujagyslę.

„Dažniausiai EKMO taikoma širdies chirurgijoje, kai yra poreikis laikinai pavaduoti širdies, plaučių ar abiejų organų darbą iš karto, – apie sistemą kalba dr. J. Kapturauskas. – Taip pat EKMO gali būti taikoma gaivinant pacientą, ištikus klinikinei mirčiai, atliekant plaučių transplantacijas, kraujotakos užtikrinimui neplakančios širdies donorystės metu.“

Per metus Kauno klinikose EKMO panaudojamas apie 20–30 pacientų. Panaudojimo dažnis priklauso nuo sunkios būklės pacientų, kuriems gali būti pritaikoma EKMO, skaičiaus.

Kauno klinikų informacija