Kenčiantiems skausmą padeda Skausmo klinika

Skausmas juosmeninėje dalyje / 123RF.com nuotr.
Autorius: www.manodaktaras.lt
Publikuota: 2019-10-10 15:38
Nors skausmas savaime nėra liga, vakarų pasaulyje 20 amžiaus pradžioje susidomėta lėtinio skausmo problema. Iki tol daugiausia dėmesio buvo skiriama ūmiam skausmui malšinti (pavyzdžiui po traumos, operacijos metu). Skausmo medicina kaip atskira medicinos sritis susiformavo tik 20 a. šeštajame dešimtmetyje. Pasaulyje atsirado pirmosios specializuotos skausmo klinikos, pradėtos taikyti invazinės nuskausminančios procedūros.

1994 m. rugpjūčio 1 d. Santaros klinikose įkurta pirmoji Lietuvoje skausmo klinika. Nuo tada skausmo klinikoje gydomų pacientų skaičius kasmet augo nuo kelių šimtų iki daugiau nei 4 tūkstančių per metus. Konsultuojami pacientai iš visos Lietuvos.  

Drąsiai galima teigti, jog prieš 25-erius metus pagalba buvo nepakankama, o pacientai buvo priversti kentėti, kas lemdavo prastą jų gyvenimo kokybę, neįgalumą. Daugiausiai dėmesio sulaukdavo medicinos sritys, didinančios išgyvenamumą, tuo tarpu gyvenimo kokybės klausimai buvo ne tokie aktualūs. Iki šiol pacientų sąmonėje išlikę, jog reikia vartoti kraujospūdį ar gliukozės kiekį koreguojančius vaistus, o skausmą galima ir pakentėti, jo gydymas ne toks svarbus. Daugėjant skausmo klinikų bei lėtinį skausmą gydančių gydytojų, tokio mąstymo tendencijos palaipsniui kinta.

Gydant skausmą, ypatingai svarbus yra aktyvus paciento įsitraukimas ir bendradarbiavimas su medikais, nes dažnu atveju – tai ilgesnis procesas, reikalaujantis gyvenimo įpročių pokyčių. Medikai dalijasi, jog mato daug pacientų, kurie yra iškankinti lėtinio skausmo ir dėl to patiria įvairių psichologinių sutrikimų, yra depresiški, nusivylę. Tokie pacientai yra vienas didžiausių Skausmo medicinos centro kolektyvo iššūkių ir neretai reikalingos bendros gydytojo, medicinos psichologo ir slaugytojo pastangos, kad padėtų jiems susigrąžinti motyvaciją ir aktyviai įsitraukti į gydymo procesą. Dažnas pacientas prašo tiesiog stebuklingos piliulės ar procedūros, o patys mieliau renkasi stebėtojo vaidmenį. Geriausių rezultatų pavyksta sulaukti su tais pacientais, kurie bendradarbiauja ir gerai suvokia savo skausmo problemą – tai subjektyvus potyris, todėl gydymo rezultatas labai priklauso nuo paties paciento gebėjimo apibūdinti patiriamą skausmą, jo kokybinius parametrus, taikyto gydymo efektyvumą.

Turbūt ne daug kas žino, jog Skausmo medicinos centre dirba gydytojai anesteziologai–reanimatologai. Tos pačios specialybės atstovai, su kuriais pacientai susiduria operacijų metu. Vis tik Skausmo medicinos centro gydytojų darbo specifika kitokia. Pirmiausiai, gydytojai konsultuoja pacientą, įvertina skausmą sukėlusias priežastis, diagnozuoja skausmo sindromus, peržiūri anksčiau taikytą gydymą vaistais, reabilitaciją, jei reikia, koreguoja gydymą. Jeigu skausmo numalšinti nepavyksta įprastinėmis priemonėmis, taikomos invazinės procedūros. Skausmą malšinančių invazinių procedūrų yra daug ir įvairių. Jų metu siekiama paveikti skausmo židinį arba skausmo perdavimo takus, suleidžiant vaistų, veikiant nervus cheminėmis medžiagomis, aukšta temperatūra ar elektromagnetinėmis bangomis, šalčiu.

Skausmas dažnu atveju yra tampriai susijęs su baime, dėl kurios gimsta įvairiausi mitai. Vienas ryškiausių ir dažniausiai pacientų išsakomų yra tas, jog, pritaikius invazinį gydymą skausmo klinikoje, joks kitas gydymas nebepadės. Dėl šio mito kai kurie pacientai vengia kreiptis į skausmo kliniką. Reikia žinoti, kad skausmo klinikoje nebūtinai bus taikomas invazinis gydymas. Gali būti koreguojamas medikamentų vartojimas, rekomenduojama kito specialisto konsultacija. Invazinio gydymo poreikis, gydymo alternatyvos visada aptariamos su pacientu. Būtina žinoti, jog kai kurios invazinės procedūros leidžia sumažinti vartojamų medikamentų poreikį, o po intervencijos sumažėjęs skausmas sudaro galimybes efektyviau taikyti reabilitacijos priemones.

Pacientą į skausmo kliniką siunčia bei siuntimą išduoda šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas. Prieš atvykdamas pacientas turi iš anksto užsiregistruoti bendrojoje Konsultacinės poliklinikos registratūroje. Atvykstant būtina turėti gydytojo siuntimą ir asmens dokumentą. Pacientams svarbu žinoti, jog vidutiniškai eilėje tenka palaukti 4-5 mėnesius. Yra ir taip vadinami „žalieji koridoriai“, skirti pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis bei trišakio nervo ar liežuvinio ryklės nervo neuralgija, kai skausmo nepavyksta sukontroliuoti net ir skyrus maksimalias gydymo nuskausminančiais vaistais ir kitas priemones, ir kai nėra indikacijų skubiai operacijai.

Parengta pagal www.santa.lt