Kepenų transplantacija grąžino pacientei Daivai gyvenimo džiaugsmą

Kepenys, virusiniai hepatitai, kepenų ligos / Shutterstock nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2022-06-25 15:00
50-ies metų pacientė Daiva gyveno įprastą gyvenimą: dirbo mylimą darbą, mėgo važinėtis dviračiu gimtajame mieste Alytuje. Pradėjusios tinti kojos kėlė susirūpinimą, tačiau, kaip pati Daiva sako, dirbantiems darbą, kuriame reikia nuolat sėdėti, tokių problemų atsiranda. Vieną dieną, nusprendusi ieškoti kojų tinimo priežasties, Daiva sužinojo diagnozę – kepenų cirozė, kurią sukėlė reta Vilsono liga. „Mano istorija dar kartą parodo, kad kepenų ligos ateina tyliai ir nepastebimai“, – sako Kauno klinikų pacientė.

Vilsono liga, kuria sirgo Daiva, yra reta paveldima kepenų liga, sutrikdanti vario išsiskyrimą su tulžimi ir dėl to jis kaupiasi kepenyse, o vėlesnėse ligos stadijose ir kituose organuose. „Laiku nediagnozavus ligos ir nepradėjus specifinio gydymo, pacientams išsivysto kepenų cirozė, lemianti kepenų veiklos sutrikimą, – aiškina Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriaus vadovė doc. Irena Valantienė. – Pacientei Daivai taip ir nutiko – liga diagnozuota jau pažengusios kepenų cirozės stadijoje.“

Doc. Irena Valantienė / Kauno klinikų nuotr.
Doc. Irena Valantienė / Kauno klinikų nuotr.

Daiva buvo nuolatinė Gastroenterologijos klinikos pacientė. Moters būklė po truputį blogėjo, labiausiai ją vargino besikaupiantys skysčiai pilve. „Kai buvau stacionarizuota klinikose, kiekvieną pirmadienį gydytojas ateidavo ištraukti skysčių iš pilvo. Sekmadienį iš skausmo negalėdavau net užmigti, laukdavau, kada ateis pirmadienio rytas, – prisimena Daiva. – Procedūros metu ir verkdavau, ir melsdavausi, ir bandydavau save drąsinti, kad viskas bus gerai.“ Kiekvieną savaitę Daivai gydytojai ištraukdavo apie septynis litrus skysčių iš pilvo ertmės.

„Moterį, be skysčių kaupimosi pilve, vargino įvairios tiek bakterinės, tiek virusinės infekcijos, taip pat atsirado inkstų veiklos sutrikimas. Kepenų transplantacija buvo vienintelis šansas jai išgyventi“, – sako docentė.

Daiva apie rastą tinkamą kepenų donorą sužinojo tik grįžusi iš Kauno klinikų į Alytų. „Mano būklė stabilizavosi, mane išleido namo. Tik grįžusi, sulaukiau kvietimo į klinikas, nes rastas tinkamas donoras. Pamenu, kad paklausiau, ar turiu laiko į dušą nueiti, – juokiasi pacientė. – Toliau nieko neprisimenu: nei kaip susiruošiau, nei kaip atsidūriau Kaune. Mintyse jau buvau operacinėje.“ Moteris priduria, kad labai pasitikėjo Kauno klinikų komanda, jai nekilo baimių ir abejonių, kad kažkas gali nepasisekti, vylėsi ir tikėjosi tik geriausio.

Transplantacija praėjo sėkmingai, o jos procese dalyvavo didelė profesionalų komanda. Šiai transplantacijai vadovavo Kauno klinikų Chirurgijos klinikos gydytojai chirurgai doc. Albertas Daukša ir prof. Antanas Gulbinas.

„Atlikus transplantaciją, pacientei Vilsono liga išgydyta. Nors jai reguliariai reikės atvykti patikrai pas gydytojus specialistus ir visą gyvenimą vartoti imunitetą slopinančius medikamentus, tačiau suteiktas šansas gyventi yra didžiausia dovana, – teigia doc. I.Valantienė. – Žibančios akys ir nedingstanti šypsena pacientės veide išduoda puikią savijautą ir naują pradžią.“

Moteris negali atsistebėti Kauno klinikų specialistų profesionalumu bei nuoširdumu. „Kiekvienas sutiktas žmogus buvo nuostabus – visada padrąsindavo, kai reikėdavo paguosdavo, prajuokindavo, – pasakoja Daiva. – Per šį laikotarpį jie man tapo artimi. Sunku žodžiais nusakyti, kokia esu dėkinga visam personalui ir, žinoma, donorui bei jo artimiesiems, priėmusiems tokį svarbų sprendimą. Visada maldoje prisimenu juos, dėkoju ir linkiu viso, ko geriausio“.

Šiais metais Kauno klinikose tai jau penktoji kepenų transplantacija, o 2021-ieji buvo ypatingai sėkmingi – atliktos net 16 kepenų transplantacijos. Doc. I.Valantienė priduria, kad pacientės Daivos istorija gali būti paskata kiekvienam abejojančiam kepenų transplantacija – nebijoti, pasitikėti ir   suteikti sau šansą gyventi.

Kauno klinikų Retų virškinimo sistemos ir kepenų ligų centre gydoma daugiau kaip 100 autoimuniniu hepatitu, pirminiu biliariniu cholangitu, Vilsono liga, hemochromatoze, nėščiųjų cholestaze, kepenų kraujagyslių ir kitomis retomis kepenų ligomis sergančių pacientų. Šį centrą auditavusi Europos sąjungos komisija pažymėjo, kad čia – puikios galimybės genetinei retų ligų diagnostikai ir gydymui pačiais naujausiais metodais, apimančiais kepenų kraujagyslių šuntavima ir stentavimą bei kepenų transplantaciją.

Šaltinis: Kauno klinikų inf.