Kvėpavimas / Shutterstock nuotr.

Kineziterapeutas atskleidžia, kodėl taip svarbu kokybiškai kvėpuoti

Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-02-21 18:04
Išmokime kokybiškai kvėpuoti – toks raginimas daugeliui anksčiau turbūt keldavo tik nuostabą, tačiau pastaraisiais metais tuo domisi jau ne vienas ir tiki kokybiško, sąmoningo kvėpavimo nauda. Apie tai, kaip jis gali pasitarnauti mūsų sveikatai ir kaip to išmokstama, portale manodaktaras.lt kalbamės su kineziterapeutu, Feldenkrais metodo mokytoju, jogos instruktoriumi Ignu Zakarausku.
Rodos, kam mokytis tokio elementaraus dalyko kaip kvėpavimas, juk nuo gimimo tai darome intuityviai. Tačiau visgi yra skirtumas, kaip kvėpuojame. Daugelis mūsų kvėpuojame nekokybiškai – nekoordinuotai, apsunkintai ir per greitai.

„Žmogus norėtų kokybiškai kvėpuoti, nes ima suprasti, jog kvėpavimas – tai ne vien poreikis gauti deguonį ir pašalinti anglies dvideginį. Kvėpavimas yra glaudžiai susijęs su mūsų medžiagų apykaita, širdies veikla, virškinimu, šalinimu, nuotaikų kaita, laikysena ir kt.“, – teigė kineziterapeutas I.Zakarauskas.

Žmogus kvėpuoja, keičiantis slėgiui tarp išorės ir plaučių – tam padeda kvėpavimo raumenys. Kvėpuojant paprastai  jaučiame judesį pilve ar/ir krūtinės ląstoje, bet kvėpavimas gali apimti ir visą organizmą – nuo galvos iki pėdos pirštų. Pasak kineziterapeuto, organizmas mums padeda, kad galėtume kvėpuoti net tuomet, kai gulime ant pilvo ar šono, miegant įvairiose padėtyse, verkiant, kosint ar čiaudint, einant ar bėgant, stumiant ar traukiant.

Kineziterapeutas Ignas Zakarauskas

Kineziterapeutas Ignas Zakarauskas

Kuo ypatingas diafragminis kvėpavimas?

„Diafragma yra pagrindinis įkvėpimo raumuo ir jis juda visuomet, nebent būtų paralyžiuotas. Skiriasi tik tiek, kiek kokybiškai gali jis judėti ir kokia kryptimi“, – paaiškino I.Zakarauskas.

Diafragminis kvėpavimas, kitaip tariant – tai kvėpavimas pilvu, kai įkvepiant pilvas išsipučia, o iškvepiant subliūkšta. Toks kvėpavimas, anot specialisto, labiausiai atitinka ramybės būseną, padeda suvaldyti stresą, pagerinti virškinimą, laikyseną. Įkvėpimo metu krūtinės ląsta išsiplečia, diafragma nusileidžia – į plaučius patenka didelis kiekis oro. 

„Jei žmogus dėl padidinto streso, ydingos laikysenos ar kitų įpročių dažnai įtempia pilvo apačią, diafragma negali nustumti pilvo organų ta kryptimi. Deja, daugelis dėl nemokėjimo, o tiksliau nežinojimo, nenaudoja kvėpavimo nugaros kryptimi. Dėl to ir nugarą gali labiau skaudėti, tampa apsunkinti rankų ar kojų judesiai“, – pasakojo jogos instruktorius I.Zakarauskas.

Svarbų vaidmenį diafragma vaidina, padedant kraujotakos, limfotakos, šalinimo ir virškinimo sistemoms, apsaugo, stabilizuoja judesių metu, bendradarbiauja su dubens dugno raumenimis taip palaikydami lytinių organų sveikatą.

Kas nutinka žmogui netaisyklingai kvėpuojant?

Kvėpavimo efektingumas gerokai pagerina žmogaus gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, žmogus gali kvėpuoti per nosį ir per burną ir tai jam padeda prisitaikyti. Tačiau, anot kineziterapeuto, Rytuose yra toks posakis: kvėpuoju per nosį, valgau per burną. Ir nors žmogus, esant poreikiui, gali tai daryti abiem būdais, yra skirtumas, kaip tikina I.Zakarauskas, ar oras apsivalo, sudrėksta, sušyla nosyje, ar patenka per burną. 

„Dažnai deguonies trūkumas organizme pasireiškia dėl anglies dvideginio trūkumo, kai žmogus per greitai ir per dažnai kvėpuoja. Toks kvėpavimo būdas būdingas ir tuomet, kai žmogus labiau susijaudina, patiria stresą. Tokiu būdu žmogus kvėpuoja dažnai, bet oro patenka mažai, stresas auga, plaučiai ginasi susiaurindami kvėpavimo takus, širdis plaka greičiau, kraujospūdis kyla. Žmogus patenka tarsi į užburtą ratą“, – teigė kineziterapeutas.

Todėl labai svarbu, anot jo, imti pavyzdį iš Rytų kultūros ir stebėti, kaip kvėpuojame: ar yra natūrali pertrauka po iškvėpimo, koks po to seka įkvėpimas ir pan.

Kvėpavimas ir sportas

Kvėpavimas yra neatsiejama judesio dalis sportuojant ar praktikuojant jogą. Dauguma judesių lengviau išmokti iškvėpiant, tačiau labai svarbu, pasak I.Zakarausko, kaip mes naudosime savo pilvą, krūtinės ląstą. Tai gali priklausyti nuo atliekamo judesio bei intencijos, kam jis skirtas. 

„Jogoje yra daug įvairių praktikų, kurių metu manipuliuojma diafragma, krūtinės ląsta ir pilvu. Svarbu tokių praktikų mokytis iš tai išmanančių žmonių, pradėti palaipsniui, pagal savo galimybes. Ir vėlgi, šiuo atveju, būtų svarbiau ne tiek taisyklingumas, kiek veiksmingumas, – aiškino jogos instruktorius. – Kuo didesnė laisvė, galimybės, tuo didesnis prisitaikomumas, ar tuo metu iškvėpsite, įkvėpsite, ar būsite sulaikę kvėpavimą“.

Kaip skirtingos kvėpavimo technikos gali pasitarnauti sveikatai?

Kvėpavimo technikos – tai būdas manipuliuoti įvairiais kvėpavimo raumenimis, norint sukelti tam tikrą efektą. Į pagalbą, pasak kineziterapeuto I.Zakarausko, gali būti pasitelktos įvairios priemonės, tarp jų – ir sava ranka. 

Dažnai įvairios kvėpavimo technikos būna skirtos mažinti stresą, kraujospūdį, gerinti gerklės srities imunitetą, jos neretai pasitarnauja kaip pilvo organų masažas ir kt. 

„Svarbu mokytis palaipsniui ir reguliariai kaip ir bet kokią kitą techniką, atsižvelgiant į savo savijautą bei pasirengimą. Yra skirtumas tarp mokymosi efektingiau kvėpuoti bei treniravimosi. Tam reikalingos skirtingos sąlygos. Pavyzdžiui, Feldenkrais praktikų metu mokau žmones kvėpuoti taip, kaip labiausiai patiktų jų nervų sistemai. Dažnas iš mūsų kvėpuojame išnaudodami tik dalį savo kvėpavimo potencialo“, – pabrėžė Feldenkrais metodo mokytojas. 

Feldenkrais metodas, anot jo – tai Mošės Feldenkrais sukurtas metodas, kurio metu per judesį gerinamos įvairios žmogaus funkcijos (judesio, kvėpavimo), tokiu būdu mažinant skausmą bei gerinant bendrą savijautą.

Kokia sąmoningo kvėpavimo svarba? 

Rytuose (pvz., Kinijoje) kvėpavimas dar vadinamas či, Indijoje – prana. Sakoma, jog ten, kur yra mūsų dėmesys, ten ir mūsų energija (či, prana). Paprasčiau tariant, ten, kur yra žmogaus dėmesys, atitinkamose kūno vietose daugiau priteka kraujo. 

„Tikėtina, jog su ta kūno vieta galima daug kokybiškiau ką nors nuveikti ir išmokti. Pavyzdžiui, JAV Širdies matematikos institute mokomasi stebėti savo kvėpavimą, pasitelkus vaizduotę, t.y. mokomasi kvėpuoti, susitelkiant į širdies plotą, taip pat labiau puoselėjami dėkingumo ir noro rūpintis kitu jausmai“, – pasakojo jogos instruktorius I.Zakarauskas.

Sąmoningas kvėpavimas gali būti ir kaip kvėpavimo technika, kurios metu žmogus mokosi pažinti save. Senovės jogos raštuose (upanišadose), anot jo, yra aprašyta, jog žmogus tam tikru būdu juda, maitinasi, kvėpuoja, galvoja, jaučiasi, tapatinasi. Pagal šią filosofiją, pakeitus nors vieną – keičiasi kitos. 

Visgi, I.Zakarausko manymu, ne be reikalo jogai Indijoje kvėpavimo praktikas derina su įvairiais judesiais.

„Feldenkrais praktikos metu sąmoningai stebimas ne tik kvėpavimas kaip judesys, bet ir tai, ką tuo metu jaučiame įvairiais receptoriais (padėties erdvėje, lytėjimo ir kt.), jaučiame emociją, galvojame. Siekiant ilgalaikio poveikio kvėpavimui, reikia, jog kartu keistųsi ir žmogaus laikysena, judesių suvokimas, koordinacija, atlėgtų kūne įtampa“, – sakė jogos instruktorius ir Feldenkrais metodo mokytojas. 

Užsiregistruoti konsultacijai pas kineziterapeutą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.