Kineziterapeutas Džiugas Baltrušaitis sako, kad naudingesnė gali būti nors ir trumpesnė, tačiau asmeniškai žmogui pritaikyta treniruotė / 123RF ir asmeninio albumo nuotr.

Kineziterapeutas: daugiau naudos iš trumpų individualių treniruočių nei blaškymosi sporto salėse

Autorius: Monika Kairienė | Publikuota: 2020-07-06 16:28
Dalis kineziterapeutų klientų – neteisingai savarankiškai ar sporto klubuose besitreniruojantys žmonės. Klinikos „EMPATIJA Neuroklinika“ kineziterapeutas Džiugas Baltrušaitis sako, kad naudingesnė gali būti nors ir trumpesnė, tačiau asmeniškai žmogui pritaikyta treniruotė.

Daugiau naudos – iš individualiai pritaikytos programos

Daugelis savarankiškai ar grupinėse treniruotėse sportuojančių žmonių savo kūno nepažįsta ir neišmano, kaip teisingai reikia atlikti kai kuriuos pratimus, o grupinėse treniruotėse individualaus dėmesio kiekvienam taip pat nedaug.

Klinikos „EMPATIJA Neuroklinika“ kineziterapeutas Džiugas Baltrušaitis sako, kad prieš paskiriant treniruočių programą, svarbu išsiaiškinti kiekvieno žmogaus gyvenimo būdą, silpnesnes kūno vietas.

„Kiekvienas esame individualus ir padaryti treniruočių šabloną visiems niekada nepavyks. Bet jeigu yra tam tikros problemos, pavyzdžiui, dažnas iš mūsų daug sėdime, tuomet duodame darbo sėdmenims, jei yra pečių juostos problemos, skiriame tempimą su lazda. Sudarius tinkamą programą, kiekvienas žmogus galėtų kasryt užsiimti pratimais, kurie būtų skirti būtent jam. Ir juos darant būtų daug daugiau naudos, negu save priversti eiti kažkur, skirti pinigus ir daugiau laiko“, – sako kineziterapeutas Dž.Baltrušaitis.

Individualiai pritaikyta, nors ir trumpesnė treniruotė, gali būti naudingesnė nei sporto klubuose vykstančios bendros treniruotės. „Grupinėse treniruotėse užsiimama bendrais pratimais, vienas žmogus iš tų pratimų gal turės daugiau žalos negu naudos, kitas galbūt turės ir naudos. Dažniausiai tai priklauso nuo atlikimo technikos“, – sako kineziterapeutas Dž.Baltrušaitis.

Kineziterapeutas Džiugas Baltrušaitis. Asmeninio archyvo nuotr.
Kineziterapeutas Džiugas Baltrušaitis. Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbu nepersistengti

Kineziterapeutas Dž.Baltrušaitis sako, kad motyvacija mankštintis ir sportuoti dažniausiai dingsta, kai pasidaro per sunku. „Žmogui skiriu iki 20 minučių užsiėmimo, padaro. Tada sako, kad nori daugiau, nori greitesnių rezultatų. Duodu daugiau, sako „nežinau, nebenoriu“. Žmogui pasidaro per sunku, prasideda apatija, pradeda vengti. Taip yra su kiekvienu iš mūsų – jei koks sunkus darbas, retas tuo užsiima“, – pasakoja kineziterapeutas.

Trūksta ne fizinio krūvio bendrai, o specifinių pratimų

Jei yra įsisenėjusių problemų, pasikartojančių skausmų, kineziterapeutas Dž.Baltrušaitis sako, kad svarbu mankštintis nuosekliai: „Jeigu vienoje vietoje yra perkrova, tą vietą reikia sutvarkyti mechaniškai. Vaistai nuo skausmo tik sumažina simptomus. Svarbiausia – žmogui trūksta ne bendrai fizinio krūvio, bet specifinių pratimų, kurie išspręstų jo problemas. Ir papildomai galima užsiimti tuo, kas žmogui patiktų, neatsibostų ir neperkrautų tų pačių raumenų grupių“, – sako kineziterapeutas.

Pasak Dž.Baltrušaičio, norint susitvarkyti įsisenėjusias skeleto-raumenų sistemos problemas, kineziterapeutas gali žmogui duoti sprendimo būdus – pratimus, o nuolatos juos darydamas žmogus pradeda jausti savo kūną. Tačiau pratimus atlikinėti reikia nuosekliai.

Pasitarti su kineziterapeutu galima ir nuotoliniu būdu: „Nuotolinė konsultacija, skambutis vienaip ar kitaip suveikia. Jei ne, keisčiau pratimą – palengvinčiau ar pasunkinčiau. Tačiau iš esmės reikia pradėti nuo lengvų pratimų, kad žmogui nebūtų apatijos ir jis turėtų motyvacijos tuo užsiimti“, – sako kineziterapeutas Dž.Baltrušaitis.

Užsiregistruoti pas kineziterapeutą Džiugą Baltrušaitį galite ČIA.