Kineziterapeutas Mantas Lesnickas: „Kiekviena diena Tokijuje skirtinga“

Kineziterapeutas Mantas Lesnickas / Asmeninio albumo nuotr.
Autorius: Pranešimas žiniasklaidai
Publikuota: 2021-08-06 16:00
Nors pastarieji metai buvo ypatingai sunkūs dėl gyvenimą sukausčiusios pandemijos, šiomis dienomis pasaulis gyvena sporto ritmu. Tokijuje vykstančiose 2020 m. Olimpinėse žaidynėse dalyvauja ir mūsų šalies sportininkai, tarp kurių ir nemažas būrys Lietuvos Lengvosios Atletikos rinktinės profesionalų. Dažnas puikiai pažįstame aukščiausius rezultatus siekiančius parodyti atletus, tačiau retas pastebime tuos žmones, kurie lieka už stadiono ribų.
Kineziterapeutas Mantas Lesnickas / Asmeninio albumo nuotr.
Kineziterapeutas Mantas Lesnickas / Asmeninio albumo nuotr.

„Medicinos diagnostikos ir gydymo centro“ kineziterapeutas Mantas Lesnickas jau antrą kartą kartu su lengvaatlečiais dalyvauja laukiamiausiose pasaulio sporto žaidynėse. 2013-aisiais baigęs Kineziterapijos studijas ir buvo pakviestas į Kazanėje vykusią Pasaulio Universiadą – ten ir prasidėjo jo kelias su Lietuvos vardą garsinančiais profesionalais.

„Jau nuo pirmųjų savo darbo akimirkų buvau sportinių emocijų ir traumų sūkuryje. Po Kazanėje vykusių varžybų, pradėjau dirbti su įvairių sporto šakų sportininkais Lietuvos olimpiniame centre. Ir taip 2016 m. su Lengvosios Atletikos olimpine rinktine vykau į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes“, – prisiminimais dalijasi M.Lesnickas.

Darbo diena – dinamiška

Japonijoje kineziterapeutas jau beveik dvi savaites – 100 km. atstumu nuo Tokijo esančiame Hiratsukos mieste vyko pasiruošimas. Čia olimpiečius labai šiltai priėmė ir suteikė geriausias sąlygas aklimatizacijai. Šiuo metu visa lengvaatlečių rinktinė jau įsikūrusi Olimpiniame kaimelyje.

Kineziterapeutas Mantas Lesnickas / Asmeninio albumo nuotr.
Kineziterapeutas Mantas Lesnickas / Asmeninio albumo nuotr.

„Dirbant su sportininkais kiekviena diena labai skirtinga. Likus porai valandų iki starto, kineziterapeuto tikslas yra atsižvelgti į atleto pojūčius, ir parinkti aktyvacijos ar atpalaidavimo metodus. O po varžybų – įvertinti kūnui buvusias apkrovas, nuovargį ir parinkti atsistatymo procedūras.“

M.Lesnickas džiaugiasi, kad tiek šioje Olimpiadoje, tiek ir Pasaulio čempionatuose yra organizuojamos įvairios paskaitos medicinos specialistams. Tokiu būdu jie gali ne tik susipažinti su specialistais iš viso pasaulio, bet ir pasitobulinti bei pagilinti žinias. Ne išimtis ir ši Olimpiada – kiekvieną dieną nuotolinių būdu vyksta paskaitos.

Kas svarbiausia kineziterapeuto darbe?

„Manau, kad kineziterapeuto darbe svarbiausia yra vieningai su pacientu išsiaiškinti jo tikslą. Tuomet kartu galime konkretizuotis užduotis, jas suskirstyti į etapus, stebėti (testuoti) ir siekti įvykdyti, – pasakoja Mantas Lesnickas. – Kiekvienas pratimas pagal esamą situaciją turi kelti iššūkį ir nuolat progresuoti, o kartais net regresuoti – atsižvelgiant į paciento/sportininko savijautą. Paraleliai naudojant pasyvias procedūras (sąnarių mobilizacijos, raumenų, fascijų masažas, teipavimas, fizioterapija) ir rekomendacijas/patarimus pacientui namuose.

Kineziterapeutas Mantas Lesnickas / Asmeninio albumo nuotr.
Kineziterapeutas Mantas Lesnickas / Asmeninio albumo nuotr.

Kineziterapeutas turi sugebėti būti viena komanda su gydytojais, psichologu, masažuotoju, atletinio rengimo treneriu. Ir ši komanda turi supti ne tik olimpiečius, bet ir judėti be skausmo ar atsistatyti po traumos, norinčius pacientus.“

Mantas Lesnickas sako, kad dažnai žmonės įsivaizduoja, kad darbas su pacientais gydymo centre ir darbas su olimpiečiais labai skiriasi. Visgi, tai netiesa.

„Pastebiu, kad vis dažniau sporto mėgėjai kelia sau sportinius tikslus, konkuruoja vienas su kitu, samdosi trenerius. Todėl mes, kineziterapeutai, turime prie to prisitaikyti ir į kiekvieną pacientą kreipti dėmesį, taikyti kineziterapijos metodus kaip olimpiečiams. Į mane dažniausiai kreipiasi aktyvūs žmonės, kuriems tam tikri skausmai, traumos ar apribojimai trukdo siekti užsibrėžtų tikslų ar tiesiog judėti be skausmo.

Darbas su lengvaatlečiais moko labai universalaus kūno supratimo, nes nenuostabu, kad maratono bėgiko ir ieties metiko traumos ar skausmai skirsis. Todėl negaliu „apsistoti“ ties keliomis problemomis – tenka nuolat domėtis ir analizuoti įvairius atvejus. Ir, žinoma, atlikdamas įvairius testus ir juos interpretuodamas, skiriu dėmesio prevencijai.“