Kineziterapeutė pataria: kaip grįžti prie įprasto fizinio krūvio persirgus koronavirusu

Fizinis aktyvumas; vaikščiojimas žiemą / Shutterstock nuotr.
Autorius: Pranešimas žiniasklaidai
Publikuota: 2022-02-07 11:38
Susirgimų Covid-19 skaičiui ir toliau augant, svarbu žinoti ne tik, kaip padėti sau sergant, bet ir kaip elgtis persirgus. Specialistai jau stebi, kad po šios ligos dažnam pacientui nustatomas sumažėjęs fizinis pajėgumas, prarasta raumenų jėga, sutrikusios kvėpavimo funkcijos, vystosi širdies ir kraujagyslių nepakankamumas. Įprastai skundžiamasi nuovargiu, silpnumu, dusuliu, sumažėjusia ištverme, nerimu ir miego sutrikimais.

Apie tai, kaip palengva grįžti į aktyvų gyvenimą, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kineziterapeute Brigita Rušiniene.

„Specialistai stebi, kad persirgus koronavirusu grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo ir fizinio krūvio bei visiškai atsistatyti daugumai pacientų gali prireikti net 6–12 savaičių. Daliai jų – ir daugiau laiko. Viskas priklauso nuo persirgtos ligos formos, esamos sveikatos būklės ir gretutinių ligų“, – pasakoja kineziterapeutė Brigita Rušinienė.

Persirgus lengva arba vidutinio sunkumo COVID-19 forma, kai buvo gydomasi namuose ar nejaučiant simptomų mažiausiai savaitę, galima atnaujinti 50 proc. įprasto intensyvumo fizinį krūvį.

Persirgus sunkia COVID-19 forma, gulėjusiems ligoninėje ir turintiems kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių bei kitų sistemų pažeidimų, prieš pradedant mankštintis patariama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir pačiam neeksperimentuoti.

Kineziterapeutė Brigita Rušinienė
Kineziterapeutė Brigita Rušinienė

Neskubėkite grįžti prie įprasto fizinio aktyvumo

Net ir sirgus lengva ar besimptome forma, grįžimas prie fizinio aktyvumo turėtų būti laipsniškas, individualus ir paremtas subjektyvia tolerancija fiziniam krūviui. Rekomenduojama susiplanuoti dienos darbus taip, kad jie atitiktų jūsų savijautą, nepersistengti ir, svarbiausia, išsikelti realius tikslus.

Grįžtant prie kasdienių darbų svarbu taupyti energiją. Patariama vengti veiksmų, kuriems reikia daugiau energijos, pavyzdžiui, ilgai nestovėti, nesiekti aukštai esančių daiktų. Labai svarbu daryti poilsio pertraukėles tarp įvairių kasdienių veiklų.

„Rekomenduojama „50/30/20/10 taisyklė“. Pirmąją savaitę įprastą mankštos krūvį sumažinkite bent jau 50 proc., antrąją – 30 proc., trečiąją – 20 proc. ir 10 proc. paskutinę. Taip per mėnesį grįšite prie jums įprasto fizinio krūvio“, – tikina B.Rušinienė.

Pradėkite nuo mažo intensyvumo pratimų

Svarbu neskubėti ir pamažu didinti krūvį. Mankštintis pradėkite nuo minimalaus jūsų organizmui tinkančio krūvio ir leiskite kūnui palaipsniui adaptuotis. Viena geriausių veiklų, kuriai nereikia jokio pasiruošimo, yra vaikščiojimas. Pradėkite nuo trumpų atstumų: vos vieno ar dviejų kilometrų. Palaipsniui didinkite nueinamą atstumą, ėjimo trukmę ir intensyvumą, nepamiršdami atsižvelgti į savo savijautą. Nebijokite daryti poilsio pertraukėlių – vaikščiojimas taip pat yra sportas, tad natūralu, kad pavargsite.

„Prieš grįžtant prie kitų fizinio aktyvumo formų, sudėtingesnių pratimų, svarbu gebėti atlikti įprastus kasdienius ir pagrindinius namų ruošos darbus bei nueiti nedidelius atstumus nejaučiant didelio nuovargio ir dusulio. Tai padės padaryti reguliarus ir kasdienis vaikščiojimas – paverskite tai pramoga ir telefone žingsnius skaičiuojančios programėlės pagalba stebėkite, kiek nužingsniuojate“, – sako kineziterapeutė.

Sveikstant po ligos labai svarbūs yra fiziniai pratimai. Jie padeda atstatyti ar išlaikyti sąnarių mobilumą, sustiprinti nusilpusius kūno raumenis, sumažinti dusulį, padidinti fizinį pajėgumą, pagerinti bendrą organizmo būklę, pusiausvyrą ir koordinaciją. Padeda būti darbingiems ir aktyviems kasdienėje veikloje, mažina stresą ir gerina miegą.

„Kasdien atlikite mažo intensyvumo mankštą, trunkančią vos 10–15 minučių. Jeigu jaučiatės gerai, palaipsniui ilginkite jos trukmę ir intensyvumą. Pradėti galima nuo pratimų gulimoje padėtyje, pavyzdžiui, atlikti viršutinių ir apatinių galūnių judesius. Jei jaučiate, kad tvirtėjate, į kasdienę mankštą įtraukite ir nesudėtingų pratimų sėdimoje ir stovimoje padėtyje, balanso pratimų. Net mažo intensyvumo mankštą visuomet pradėkite nuo apšilimo, o jos pabaigoje tinka atvėsimo, švelnūs tempimo, atsipalaidavimo pratimai. Sveikstant po ligos naudingi ir fizinį pajėgumą gerinantys, raumenis stiprinantys pratimai“, – teigia B.Rušinienė.

Vis dar jaučiate nepageidaujamus simptomus? Ilsėkitės

Labai svarbu atliekant pratimus stebėti savo savijautą, įvertinti dusulį ir fizinio krūvio toleranciją. Mankštintis reikėtų tokiu krūviu, kai šiek tiek trūksta oro, bet vis dar galite nesunkiai kalbėti. Pratimus reikėtų nutraukti pajutus krūtinės skausmą, atsiradus stipriam dusuliui, sutrikus širdies ritmui, jaučiant galvos svaigimą ir kitus simptomus. 

„Negalima sportuoti blogai jaučiantis ir turint nuolatinių simptomų, pavyzdžiui, karščiuojant, esant pasunkėjusiam kvėpavimui ramybės būsenoje, kamuojant kosuliui, krūtinės skausmui ar kitokiam nei įprasta širdies plakimui.“

Pasveikus labai svarbu atsispirti norui gulėti lovoje ar prie televizoriaus, stenkitės daugiau laiko praleisti gryname ore. Tai padės greičiau atsigauti ne tik fiziškai, bet ir protiškai. Neišsigąskite – iš pradžių gali būti sunku pasyvią veiklą iškeisti į aktyvią dėl energijos ir jėgų stygiaus, apatiškumo, bet pamažu tai padaryti taps vis lengviau.

Per didelis fizinis krūvis gali pabloginti sveikatos būklę

Gydytojai sutinka, kad COVID-19 nėra paprasta virusinė infekcija ir gali pažeisti daugelį kūno sistemų, dažniausiai kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, taip pat griaučių bei raumenų, virškinimo sistemas.

„Sveikimo laikotarpiu labai svarbu pradėti mankštintis, pasirinkti nedidelį fizinį krūvį ir specialius fizinius pratimus, nuolat įsiklausyti į savo kūno pojūčius. Fizinį krūvį didinkite palaipsniui, leiskite kūnui adaptuotis. Per didelis fizinis krūvis gali pabloginti sveikatos būklę, nes jūsų kūnas dar nepasirengęs staigiems pokyčiams.

Esant širdies raumens uždegimui (miokarditui), ritmo sutrikimams, plaučių pažeidimui, fizinė veikla gali sukelti net gyvybei pavojingų komplikacijų. Specialistai pataria vengti intensyvios veiklos ir mankštos mažiausiai 7 dienas po to, kai visiškai išnyksta simptomai“, – tikina kineziterapeutė B.Rušinienė.

Užsiregistruoti konsultacijai pas kineziterapeutą galite manodaktaras.lt platformoje, paspaudę čia.