Kirkšnies išvarža vargina kas trečią vyrą: kada delsti jau nebegalima?

Kirkšnies išvarža / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2022-06-03 11:19
Kirkšnies išvaržų operacijos patenka į pasaulyje dažniausiai atliekamų operacijų trejetą. O vyrams tai dažniausiai pasitaikanti liga, kurią reikia gydyti chirurginiu būdu. Statistiniai duomenys rodo, kad kirkšnies išvarža pasitaiko apie 27 proc. vyrų, tai yra beveik kas trečiam. Moterys šia liga serga gana retai – tik apie 3 proc. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 1-ojo dienos chirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas chirurgas Algirdas Pilvelis manodaktaras.lt sako, kad pilvo sienos išvaržos – viena dažniausių bendrosios chirurgijos patologijų, su kuriomis tenka susidurti klinikinėje praktikoje, o taip pat ir dienos chirurgijoje. Dažniausia sritis, kurioje vystosi pilvo sienos išvaržos – kirkšnis.
Gydytojas chirurgas Algirdas Pilvelis.
Gydytojas chirurgas Algirdas Pilvelis.

„Tai patologija, kai per pilvo sienos silpną vietą ar defektą turinys dėl spaudimo pilvo ertmėje išstumiamas už jos ribų. Vyrai su šia patologija dėl anatominių skirtumų susiduria apie 10 kartų dažniau nei moterys. Statistiškai, beveik kas trečias vyras per savo gyvenimą susiduria su kirkšnies išvaržos diagnoze. Dažniau su šia patologija dėl kūno vystymosi ypatumų susiduria vaikai, nuo kūdikystės iki 5 metų, o dėl jungiamojo audinio silpnėjimo 75-80 metų – vyresnio amžiaus pacientai“, – pasakoja gydytojas chirurgas A.Pilvelis. Tačiau medikas pripažįsta, jog jo klinikinėje praktikoje visgi dažniausiai atvyksta operuotis darbingo amžiaus pacientai.

Rizikos veiksniai, kurie skatina išvaržų išsivystymą:

  • anksčiau buvusios išvaržos;
  • vyresnis amžius;
  • sunkumų kilnojimas;
  • nutukimas
  • užsitęsęs kosulys;
  • lėtinis vidurių užkietėjimas;
  • rūkymas;
  • šeiminė anamnezė;
  • trauminis pilvo sienos pažeidimas
  • neišnešiotumas.

Pasak gydytojo chirurgo A.Pilvelio, dažnas pacientas ignoruoja, ne iš karto atkreipia dėmesį į išvaržos simptomus ir tik vėliau kreipiasi į šeimos gydytoją arba chirurgą. „Kirkšnies išvaržos simptomai dažniausiai būna: atsiradęs darinys, guzelis kirkšnies ar net kapšelio srityje, kuris sukelia diskomfortą, maudimą, skausmą. Simptomai paūmėja po fizinio krūvio, esant kosuliui, netgi stanginantis, kai didėja intraabdominalinis spaudimas ir pilvo ertmėje esantis turinys stumiamas per išvaržos vartus“, – pasakoja medikas. Jo teigimu, kai pacientai atsigula, atsipalaiduoja, išvaržos turinys grįžta į pilvo ertmę, tuomet guzelis pranyksta, o kartu ir kiti nemalonūs simptomai. Gal toks apgaulingas palengvėjimas ir sustabdo pacientus laiku kreiptis pas medikus.

Visgi, pajutę tokius simptomus, pacientai ilgai neatidėliodami turėtų kreiptis į gydytojus, kad išvengtų galimų išvaržos komplikacijų. „Jei guzelis staiga tampa didesnis ir į pilvo ertmę nebegrįžta, tampa skausmingas, atsiranda pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas ar negalėjimas pasituštinti – tai simptomai, kurie signalizuoja apie galimai įstrigusią išvaržą. Tokiu atveju reikia nedelsiant kreiptis į ligoninės skubios pagalbos priėmimo skyrių“, – įspėja gydytojas chirurgas A.Pilvelis. Mediko teigimu, įstrigus išvaržai, įvykus strianguliacijai, išvaržos vartai “smaugia” į išvaržos maišą patekusį turinį, sutrinka audinių aprūpinimas krauju. O tai jau gyvybei pavojų kelianti situacija. Jei chirurgas diagnozuoja įstrigusią, neatsistatančią išvaržą – laukia skubi, kartais labai sudėtinga operacija, kai jos metu tenka pašalinti dalį žarnyno.

Išvaržos gydymas

Anksčiau, dar iki šiuolaikinės chirurgijos laikų, įprastai išvaržoms gydyti buvo naudojami specialūs tvarsčiai, korsetai, diržai. Šios priemonės leidžia pristabdyti išvaržos didėjimą, tačiau traumuoja aplinkinius audinius, lemia sąaugų formavimąsi, o nuo išvaržos komplikacijų neapsaugo. Pagrindinis gydymo būdas yra chirurginis. Lengvų simptomų kirkšnies išvaržos gali būti atidžiai stebimos ir operuojamos planine tvarka. Įstrigusios išvaržos gydomos skubia operacija.

Pasak gydytojo chirurgo A.Pilvelio, planinės kirkšnies išvaržos operacijos yra paprastesnės ir saugesnės tiek pacientui, tiek operuojančiai komandai. „Yra du operacijų tipai: atvira operacija ir laparoskopinė, kai atliekant tris mažus, 0,5-2 cm ilgio pjūvelius į operuojamą sritį įvedama videokamera, instrumentai, tokiu būdu ir atliekama ši operacija“, –  pasakoja medikas. Gydytojo  teigimu, šiandieninėje praktikoje dažniausiai atliekamos trys skirtingos kirkšnies išvaržos operacijos: atvira – Lichtenstein modifikacijos, laparoskopinės plastikos – TAPP (transabdominalinė preperitoninė) ir TEP (totaliai ekstraperitoninė). Visos jos pagrįstos moksliniais įrodymais kaip saugios ir efektyvios: „Dažniausiai atliekamose operacijose naudojami sintetiniai protezai – modernūs tinkleliai, kurie sutvirtina pilvo sieną ir net 50 proc. sumažina išvaržos atsinaujinimo tikimybę, palyginus su operacijomis, kai tokie tinkleliai nenaudojami“.

Pasak A.Pilvelio, atviro tipo Lichtenstein (labai retai Shouldice ar Bassini – kuriose nenaudojami tinkleliai) modifikacijos operacija atliekama taikant regioninę (spinalinę) nejautrą arba gerokai rečiau – vietinę nejautrą. „Šis operacijos tipas parenkamas tada, kai dėl kitų sveikatos būklių negalima taikyti bendrosios  nejautros, kai praeityje yra buvo atliktos apatinės pilvo srities operacijos arba kai diagnozuojama  ypatingai didelė, į kapšelį nusileidžianti, vadinamoji skrotalinė ar negrįžtanti išvarža“, – pasakoja gydytojas chirurgas.

Kirkšnies išvarža / Shutterstock nuotr.
Kirkšnies išvarža / Shutterstock nuotr.

Laparoskopinės operacijos pranašesnės už atviras

Mediko teigimu, laparoskopinės operacijos pranašesnės ne tik todėl, kad po operacijos pacientai jaučia kur kas mažesnį skausmą, greičiau gyja žaizdelės, jos yra gerokai mažesnės, bet taip pat sutrumpėja atsigavimo po operacijos laikas, pacientai greičiau grįžta į kasdienę pilnavertę veiklą. „Jei pacientui nustatomos abiejų kirkšnių išvaržos, o jis operuojamas laparoskopiškai, jis laimi dvigubai. Vienos procedūros metu įmanoma išoperuoti abi puses. Renkantis atvirą būdą reikėtų dviejų atskirų operacijų“, – sako A.Pilvelis.

Pasak specialisto, laparoskopinės operacijos dažnu atveju atliekamos dienos chirurgijos sąlygomis. Pacientas atvyksta į dienos chirurgijos skyrių, išoperuojamas ir vakare gali grįžti į namus, o tolimesnė jo sveikatos priežiūra atliekama ambulatoriškai. Taip ne tik racionaliau naudojami sveikatos apsaugos sektoriaus resursai, bet yra patogu ir pačiam pacientui.

Viena iš dešimties visoje Lietuvoje atliekamų kirkšnies išvaržų operacijų vyksta Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Tai daugiausiai tokių operacijų, daugiau nei 500 per metus, atliekantis centras Lietuvoje, kuriame operuoja didelę patirtį laparoskopinėse kirkšnies išvaržų operacijose turintys specialistai, jame didžioji dalis kirkšnies išvaržos operacijų atliekama laparoskopiniu būdu.

Surasti gydytoją chirurgą savo mieste ir užsiregistruoti konsultacijai patogu manodaktaras.lt platformoje.