Kada galima įtarti, kad kūdikis ar vaikas neprigirdi?

Otoakustinės emisijos tyrimas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2021-05-31 16:20
Klausa – vienas pirmiausiai išsivystančių jutimo organų. Dar būdamas gimdoje, vaikas pradeda reaguoti į garsus, vystosi už garsų analizę atsakingos klausos zonos smegenyse. Tačiau dėl įvairių priežasčių 1–4 vaikai iš 1 tūkst. gimsta, turėdami klausos sutrikimą, – ir nebūtinai neprigirdintiems tėvams. Kodėl klausa tokia svarbi vaiko raidai, kaip atliekami išsamūs klausos tyrimai, pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytoja otorinolaringologė doc. dr. Alina Kuzminienė.

Kaip ir kiti jutimai, klausa labai svarbi normaliai vaiko raidai.

„Kai klausa yra susilpnėjusi, vaikas rečiau judina galvytę, nes neieško garso šaltinio, dėl to kaklo raumenys vystosi ir stiprėja itin lėtai. Jei silpni kaklo raumenys, lėčiau vystosi ir nugaros raumenys, tai reiškia, kad kūdikis vėliau versis, sėsis, stosis. Kuo blogesnė klausa, tuo vėliau ir prasčiau kūdikis adaptuosis aplinkoje, blogiau reaguos į tėvelių kalbinimą, sutriks emocijų vystymasis ir socialinis bendravimas“, – paaiškina doc. dr. A.Kuzminienė.

Dėl šios priežasties naujagimiai Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, per pirmąsias dienas nuo gimimo tikrinami dėl galimų klausos sutrikimų otoakustinės emisijos metodu. Tyrimas labai paprastas – per mažą ausies kištuką prietaisas skleidžia garsą į vaiko ausį, garsui pasiekus klausos ląsteles, pastarosios ima judėti, o šią ląstelių reakciją – sraigės aidą – fiksuoja jautrus mikrofonas kištuko antgalyje. Kilus įtarimui dėl galimo klausos sutrikimo, gali tekti atlikti ir išplėstinius klausos tyrimus.

„Jeigu vienos ar abiejų naujagimio ausų testo rezultatas yra neigiamas arba nustatomas bent vienas klausos sutrikimą galintis lemti rizikos veiksnys, šiems pacientams privalome išsamiai ištirti klausą. Tokie kūdikiai per pirmus tris mėnesius nuo gimimo turi atvykti pas klausos specialistą. Gydytojas otorinolaringologas įvertina visas klausos analizatoriaus dalis – išorines klausomąsias landas, nes ten gali būti užsilikę sieros ar varškinių masių, atlieka būgnelio ir būgninės ertmės tyrimus. Trijų mėnesių kūdikiui kartoja ir otoakustinės emisijos tyrimą“, – sako gydytoja A.Kuzminienė.

Esant rimtam įtarimui, kad mažojo paciento klausa silpna, Kauno klinikose atliekamas itin specializuotas, tik keliuose Europos klausos centruose vykdomas elgesiu grįstos audiometrijos tyrimas.

Išliekant įtarimui, kad paciento klausa sutrikusi, pasak otorinolaringologės A.Kuzminienės, planuojamas išsamus išplėstinis klausos ištyrimas, kuris atliekamas natūralaus miego ar bendrinės nejautros metu: „Kauno klinikose išplėstinio klausos ištyrimo metu savo pacientams atliekame pačius moderniausius tyrimus – nuo būgnelio apžiūros mikroskopu, išorinių plaukuotųjų klausos ląstelių atsakų registravimo iki skirtingų garsinių stimulų sukeltų elektrinių potencialų galvos smegenyse įvertinimo. Tiksliai ir pilnai įvertiname klausos būklę.“

Gydytoja otorinolaringologė doc. dr. Alina Kuzminienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Gydytoja otorinolaringologė doc. dr. Alina Kuzminienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Kokios priemonės taikomos reabilituoti klausai?

Pasak gydytojos A.Kuzminienės, nustačius tikslią klausos sutrikimo priežastį, taikomos atitinkamos priemonės. Kartais neprigirdėjimo priežastis yra vidurinės ausies ligos. Vaikų amžiuje dažniausiai klausą blogina dėl serozinio otito vidurinėje ausyje susikaupęs neuždegiminis skystis. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad net 90 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų bent kartą serga seroziniu ausies uždegimu.

„Ši liga gydoma labai paprastai, skiriami kramtymo-pūtimo pratimai, būgnelio masažas specialiu vidurinės ausies aeraciją gerinančiu aparatu. Kartais pakanka išgydyti lėtines viršutinių kvėpavimo takų ligas ar tiesiog palaukti keletą savaičių, kol šis klausos pablogėjimo epizodas praeis savaime. Tačiau jei problemos nepavyksta išgydyti per keletą mėnesių, sprendžiame, ar mūsų pacientui reikalingas chirurginis gydymas“, – pabrėžia A.Kuzminienė.

Visgi, jei neprigirdėjimo priežastis yra įgimtas ar anksti įgytas klausos nervo funkcijos sutrikimas, pasak otorinolaringologės A.Kuzminienės, nei vaistais, nei procedūromis, nei operacijomis klausos funkcijos grąžinti nebegalima. Dažniausiai pirmomis ir pačiomis efektyviausiomis reabilitacijos priemonėmis tampa klausos aparatai: „Skiriame du aparatėlius, po to itin glaudžiai bendradarbiaujame su pacientu ir jo tėveliais, kad galėtume žinoti, ar mūsų skirta priemonė yra tikrai efektyvi ir padės vaikeliui visiškai integruotis į visuomenę, lankyti bendrojo lavinimo mokyklas ir laisvai jaustis tarp bendraamžių. Deja, ne visi atvejai būna tokie sėkmingi, todėl pastebėję, kad su klausos aparatais nepasiekiame laukiamo efekto, sprendžiame, ar nereikia klausos reabilituoti implantuojamu sraigės implantu.“

Tikslas – prisivyti bendraamžius

Doc. dr. A.Kuzminienė sako, kad šiuolaikinės klausos reabilitacijos priemonės geba net visiškai kurčiam pacientui reabilituoti klausą iki normalaus girdėjimo lygio. Tačiau vien šių priemonių nepakanka, kad vaikelis augtų ir vystytųsi pagal savo amžių.

„Sutrikusią klausą nustatome ir pacientą pilnai ištiriame praėjus keletui mėnesių po gimimo, o kartais ir vėliau. Taigi, reabilitavus klausą – dažniausiai tai įvyksta apie šeštą gyvenimo mėnesį – mūsų pacientas savo raida turi „vytis“ bendraamžius. Mat kiekvienas įgūdis ar naujas raidos etapas, kurį vaikelis praleido dėl negalėjimo gerai girdėti, turės būti ugdomas papildomu pajėgumu ir didesniu tempu. Kartais mūsų pacientų tėveliai, atvykę kartotiniam apsilankymui, mėgsta paminėti ne tik vaikelio tikrą, bet ir klausos amžių, t. y. kiek laiko jau džiaugiasi puikia klausa. Todėl šiame laikotarpyje vaikelis turi mokytis ne tik ropoti, vaikščioti, pažinti aplinką, bet ir mokytis girdėti, klausytis ir lavinti klausos įgūdžius“, – pasakoja gydytoja.

Po to, kai pritaikomas klausos aparatas ar implantas, klausymo, girdėjimo įgūdžius padeda lavinti surdopedagogai. Jų darbas taip pat yra be galo svarbus, siekiant pačių geriausių klausos, girdėjimo ir kalbos rezultatų.

Klausos sutrikimų priežasčių daug

Viena dažniausių įgimtų klausos sutrikimų priežasčių – ydingi genai. Neretai šią negalią savo vaikams perduoda visiškai gerą klausą turintys tėvai.

„Tėveliai savo genų rinkinyje nešiojasi recesyvinius – neaktyvius genus, tačiau jie būna neaktyvūs, jei rinkinyje yra ir gerą klausą lemiantis genas. Tačiau, jei iš abiejų tėvelių vaikas paveldi du recesyvinius neprigirdėjimą lemiančius genus, jam pasireiškia klausos susilpnėjimas“, – paaiškina otorinolaringologė A.Kuzminienė.

Klausos sutrikimas gali būti perduodamas ir kitais būdais – per dominuojantį geną, X chromosomą, gali būti susijęs su įvairiomis sindrominėmis ir nesindrominėmis ligomis. Be to, pasak gydytojos A.Kuzminienės, įgimtą kūdikio klausos sutrikimą gali lemti motinos nėštumo metu persirgtos ligos, pavyzdžiui, citomegalo viruso infekcija, toksoplazmozė, raudonukė ir kt., nėštumo metu vartoti tam tikri medikamentai.

Vaikas gali gimti su puikų girdėjimą lemiančiu genų rinkiniu, tačiau gyvenimo eigoje negrįžtamai netekti klausos. To priežastys taip pat gali būti įvairios – viena dažniausių yra neišnešiotumas, naujagimystėje ir kūdikystėje persirgtos ligos, pavyzdžiui, sepsis, meningitas, vėjaraupiai, raudonukė ir kt. Klausos nervo funkciją gali pabloginti ir didelis bilirubino kiekis naujagimio kraujyje po gimimo, taip pat mažas gimimo svoris ar vartoti ototoksiniai medikamentai ir daugybė kitų priežasčių.

Tačiau verta prisiminti, kad laikinai klausos sutrikimą gali lemti ir visiškai elementari priežastis, pavyzdžiui, sieros kamščio susidarymas išorinėje klausomoje landoje ar neuždegiminio sekreto susikaupimas vidurinėje ausyje.

Į ką dėmesį turėtų atkreipti tėvai?

Nors visi naujagimiai Lietuvoje tikrinami dėl galimo klausos sutrikimo, tyrimas otoakustinės emisijos metodu nėra skirtas diagnozuoti klausos sutrikimui, jis skirtas tik atrinkti tuos naujagimius, kuriems reikės išsamiai ištirti klausos funkciją.

„Savo klinikinėje praktikoje dažnai susiduriu su tėveliais, kurie, gavę neigiamus tyrimo rezultatus, puola į neviltį, tačiau visai be reikalo. Norėčiau padrąsinti tėvelius – yra daugybė priežasčių, kodėl tyrimo metu negaunamas tinkamas kiekis atsakų, net esant puikiai naujagimio klausai. Reikia stengtis ne nusiminti, o ieškoti specialisto, kuris tinkamai įvertintų nusiskundimus, klinikinį vaizdą ir kvalifikuotai atliktų klausos ištyrimą“, – sako gydytoja otorinolaringologė A.Kuzminienė.

Tėveliai taip pat gali labai prisidėti prie teisingos diagnozės nustatymo, juk jie pirmieji gali pastebėti, kad jų kūdikis neprigirdi. Pasak gydytojos A.Kuzminienės, klausos sutrikimą tėvai gali įtarti iš to, kad kalbinamas kūdikis nesišypso, nesuka galvytės į garso šaltinio pusę, laiku neguguoja ar labai atsilieka vaikelio kalba.

Vyresniame amžiuje įgytą klausos sutrikimą galima įtarti, jeigu vaikas, anksčiau reagavęs į tam tikrus dirgiklius, nustoja į juos reaguoti, garsiau klauso televizorių, užkalbintas ne visuomet atsisuka ar kviečiamas vardu ne visada atsiliepia. Sutrikus klausai itin pasikeičia vaiko elgesys – jis tampa nepaklusnus, išsiblaškęs ir linkęs į konfliktus.

„Kilus bent menkiausiam įtarimui, kad jūsų vaikeliui sutriko klausa, labai nuoširdžiai rekomenduoju šį įtarimą pagrįsti arba paneigti kvalifikuotu ištyrimu“, – pabrėžia Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytoja otorinolaringologė dr. A.Kuzminienė.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Socialinė informacinė kampanija „Rinkis gyvenimą“