Mobilusis koronaviruso patikros punktas / BNS nuotr.

Ko dar nežinome apie COVID-19?

Autorius: Manodaktaras.lt | Publikuota: 2020-04-01 10:38
Pasaulis apie naująjį koronavirusą, dabar oficialiai vadinamą COVID-19, sužinojo vos prieš kelis mėnesius. Nepaisant milžiniškų viso pasaulio mokslininkų pastangų, apie COVID-19 dar daug ko nežinome. Štai tie pagrindiniai klausimai, kuriuos mokslininkai siekia išsiaiškinti.
  1. Kiek žmonių užsikrėtę

Tai – vienas paprasčiausių, bet kartu ir svarbiausių klausimų. Pasaulyje patvirtinti šimtai tūkstančių užsikrėtimo atvejų, tačiau patvirtinti atvejai – tik dalis visų užsikrėtusiųjų. Nežinoma, kiek yra besimptomių atvejų. Ateityje antikūnų tyrimas galbūt leis nustatyti, kiek žmonių turėjo kontaktą su koronavirusu.

  1. Koks tikrasis mirtingumas

Nežinant, kiek iš tiesų yra užsikrėtusiųjų, neįmanoma tiksliai apskaičiuoti mirtingumo rodiklio. Dabar skaičiuojama, kad miršta apie 1 proc. užsikrėtusiųjų koronavirusu. Tačiau jei daug atvejų yra besimptomiai, tai reiškia, kad mirtingumo rodiklis gali būti mažesnis.

  1. Simptomai

Pagrindiniai koronaviruso simptomai – karščiavimas ir sausas kosulys. Tam tikrais atvejais pasireiškia gerklės, galvos skausmas, viduriavimas, pasirodė pranešimų, kad kai kuriems pacientams, sergantiems COVID-19, pasireiškė uoslės praradimas. Neaišku, ar peršalimo ligų simptomai – sloga, čiaudulys – gali pasireikšti sergant COVID-19.

  1. Vaikų įtaka plitimui

Vaikai gali užsikrėsti koronavirusu, tačiau dažniausiai jiems COVID-19 infekcija pasireiškia lengva forma. Be to, tarp vaikų – santykinai mažai mirčių, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis. Vaikai paprastai yra ligų platintojai – iš dalies dėl to, kad turi daug kontakto su kitais žmonėmis. Tačiau COVID-19 atveju neaišku, kokią įtaką protrūkiui daro vaikai.

  1. Iš kur kilo šis virusas

Pirminis koronaviruso užkrato židinys – Kinijos Uhano mieste esantis turgus. Manoma, kad užkratas žmogaus organizme atsirado nuo šiame turguje pardavinėjamų laukinių gyvūnų. Naujasis koronavirusas artimas tiems virusams, kuriuos nešioja šikšnosparniai, tačiau manoma, kad iš šikšnosparnių virusas turėjo būti perduotas nežinomai gyvūnų rūšiai ir tik tada peršoko į žmones. Trūkstama grandis vis dar nežinoma ir gali būti tolesnių infekcijų šaltinis.

  1. Ar vasarą bus mažiau koronaviruso atvejų

Peršalimo ligos ir gripas būdingos žiemos mėnesiais, tačiau neaišku, ar oro atšilimas turės įtakos COVID-19 plitimui. Jungtinei Karalystei konsultuojantys mokslininkai perspėjo, kad koronavirusas nebūtinai išlaikys sezoniškumą. Jei sezoniškumas ir bus, tikėtina, kad bus ne toks ryškus kaip peršalimo ligų ar gripo.

Jei koronaviruso atvejų vasarą smarkiai sumažės, yra pavojus, kad jų labai padaugės žiemą, kai ligoninėse – ir taip padidėję pacientų srautai.

  1. Kodėl kai kurie suserga sunkia COVID-19 forma

Daugeliui COVID-19 infekcija praeina lengvai. Tačiau maždaug 20 proc. pacientų suserga sunkia ligos forma. Manoma, kad tai iš dalies priklauso nuo imuninės sistemos, tačiau įtakos gali turėti ir genetika.

  1. Kaip ilgai išlieka imunitetas ir ar galima susirgti antrą kartą

Persirgusieji COVID-19 turėtų įgyti imunitetą, jei jų organizmas sėkmingai įveikia infekciją. Tačiau naujasis koronavirusas pasaulyje cirkuliuoja vos keletą mėnesių, tad duomenų apie ilgalaikį imunitetą nėra.

Buvo pasirodę pranešimų, kad pasveikusieji nuo COVID-19 infekcijos suserga antrą kartą, tačiau tokie gandai gali būti paremti klaidingai neigiamais koronaviruso testo rezultatais.

  1. Ar virusas mutuos

Virusai mutuoja visą laiką, tačiau dažniausiai jų genetiniai pokyčiai nebūna reikšmingi. Tačiau jei šis koronavirusas mutuos kaip gripas, tada imuninė sistema jo nebeatpažins ir vakcina neveiks.

Parengė Monika Kairienė pagal bbc.com