Ko dar trūksta nacionaliniame skiepų kalendoriuje?

Skiepai / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2020-10-29 10:02
Pastaraisiais metais nacionalinis skiepų kalendorius pasipildė dviem vakcinomis: nuo meningokoko ir nuo rota viruso. Skiepų poveikį teigiamai vertina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis ir šiomis dienomis Šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkės kadenciją baigusi šeimos gydytoja Toma Kundrotė.

„Jau matome ir vienos, ir kitos vakcinos poveikį. Vaikų, sergančių rota virusine infekcija bent jau Santariškių vaikų ligoninėje yra žymiai mažiau, negu jų buvo iki pradedant skiepyti. Meningokoko vakcina irgi taip pat duoda teigiamus rezultatus“, – profesorius V.Usonis.

„Iš pirmo žvilgsnio gal atrodo, kad vaikų skiepų kalendorius yra perkrautas, bet juk jie nustoja sirgti! Mes turime gerą efektą. Su rota virusu daug mažiau patenka į ligoninę, nes kūdikiai nebenusividuriuoja ir nebeturime mirčių. Kiek yra verta vieno kūdikio išgelbėta gyvybė!“, – džiaugiasi šeimos gydytoja T.Kundrotė.

Ko trūksta nacionaliniam skiepų kalendoriui? Kokius skiepus valstybė visgi turėtų kompensuoti?

„Mes esame vieni iš paskutinių šalių Europoje, kur iki šiol neturime kompensuojamos vėjaraupių vakcinos vaikams. Daugelyje šalių Europoje ir Šiaurės Amerikoje praktika rodo, kad šita vakcina yra ir saugi, ir veiksminga, ir ne tokia jau brangi“, – prof. V.Usonis. 

Vytautas Usonis/Asm. alb. nuotr.
Vytautas Usonis/Asm. alb. nuotr.

T.Kundrotė įsitikinusi, jog kuo daugiau turėsime skiepų, tuo mažiau bus ligų, todėl logiška galvoti apie nacionalinio kalendoriaus plėtimą. Šeimos gydytoja pritaria, jog kompensuojami skiepai nuo vėjaraupių būtų labai teigiamas sprendimas. „Netgi kai vaikas perserga vėjaraupiais, nusilpus imunitetui, atsiradus dar papildomoms ligoms, labai dažnai atsiranda Varicella zoster, juostinės pūslelinės, kurios ir darbingumą labai mažina. Čia irgi reikėtų ekonomiškai paskaičiuoti, kiek dėl šių ligų yra išrašoma nedarbingumo lapelių, gal ta suma tolygi vakcinos kainai“, – sako šeimos gydytoja.

Gydytoja T.Kundrotė mano, kad reikėtų ir kompensuojamų skiepų nuo erkinio encefalito, nes mūsų žmonės labai mėgsta leisti laisvalaikį miškuose, kur itin gausu erkių. Susirgimų erkiniu encefalitu statistika auga. „Maži vaikai gal lengviau perserga erkiniu encefalitu, jiems dažniausiai nebūna neurologinių pasekmių. Suaugusiems žmonėms, vyresniems vaikams pasitaiko paralyžiai, kurie neišgydomi, gali atsirasti žvairumas, kiti neurologiniai sveikatos sutrikimai. Žmogus tampa neįgalus“, – teigia šeimos gydytoja. Jos teigimu, suaugusieji dirbantys žmonės gali ir patys sumokėti už skiepus, bet vaikais galėtų pasirūpinti valstybė ir kompensuoti šiuos skiepus.

Valstybės prioritetas – nėščiųjų skiepijimas?

Profesorius V.Usonis džiaugiasi, kad akušerių ir ginekologų bendrija pradėjo aktyviau kalbėti apie nėščiųjų skiepijimus. Šiandien nėščiosioms yra siūloma valstybės lėšomis skiepytis gripo vakcina, nors skiepijimų apimtys, pasak profesoriaus, deja, yra dar labai nedidelės, nors po truputį auga.

„Vis daugiau pasaulio, Europos šalių rekomenduoja nėščiosioms vakciną, turinčią kokliušo komponentą. Manyčiau būtų labai gerai, jog tokios rekomendacijos atsirastų ir Lietuvos profesinių draugijų, akušerių ginekologų draugijų dokumentuose, ir be abejo kaip nacionalinės imunoprofilaktikos programos dalis“, – tvirtina prof. V.Usonis.

Pasak profesoriaus, reikia labai nedaug pastangų, kad nėščiosios būtų pradėtos skiepyti nuo kokliušo, kadangi šia vakcina Lietuvoje yra skiepijami paaugliai, tai reiškia, kad jokių papildomų pirkimo procedūrų nereikėtų. „Aišku, reikėtų didesnių vakcinos kiekių, bet, palyginti, nelabai daug. Skaičiuojant, kad per metus yra apie 30 tūkst. gimdymų, o pasiekti 100 procentinę skiepijimų statistiką yra nerealu, tai finansinė našta nebūtų labai didelė. Galvojant apie kūdikių sveikatą, kokliušo grėsmę naujagimiams, tai būtų labai didelė prevencija“, – įsitikinęs prof. V.Usonis.

Nauja skiepijimo filosofija – skiepai visą gyvenimą

Prof. V.Usonis pasakoja, kad pasaulyje vis plačiau kalba apie naują skiepijimo filosofiją – viso gyvenimo skiepai. „Lietuvoje ši diskusija tik prasideda. Idėja tokia, kad visais gyvenimo tarpsniais vyktų žmonių skiepijimas. Veikia mūsų nacionalinė vaikų skiepų programa, ištisinės suaugusiųjų programos mes neturime, turime tik įvairių rekomendacijų. O turėtume tai įvardinti kaip viso gyvenimo skiepijimo programą. Turime apie tai kalbėti, nes diskusija vyksta ir kitose Europos valstybėse“, – sako profesorius. 

Šeimos gydytoja Toma Kundrotė.
Šeimos gydytoja Toma Kundrotė.

„Antivakserių“ nemažėja?

Šeimos gydytoja T.Kundrotė sako, kad skiepų skeptikų, tėvų, nenorinčių skiepyti savo vaikų, nemažėja. Pasak medikės, daugėja dezinformacijos, ji nėra kontroliuojama. „Jeigu žmogus kreipiasi į gydytoją, tai, aišku, paneigi „antivakseriškas“ teorijas, bet jeigu jis nesikreipia pas medikus, tai ir turi savo vienintelę „teisingą“ nuomonę, kurią pagrindžia internete surastomis klaidingomis teorijomis. Deja, tai kur kas lengviau prieinama nei pokalbis su kompetentingu mediku“, – apgailestauja T.Kundrotė.

Gydytojos teigimu, nepageidaujamų vakcinos poveikių registruojama labai mažai. Ir ne todėl, kad jie būtų neregistruojami, kaip dažnai klaidingai aiškinama, o todėl, kad jų ir yra labai mažai. „Vietinis patinimas ar sukarščiavimas priimamas kaip norma, tokia reakcija gali būti kelias dienas po vakcinos. To nereikia bijoti, nes tai nesukels jokių sveikatos sutrikimų nei dabar, nei ateityje“, – tvirtina šeimos gydytoja.

Pasak medikės, keletą dienų trunkanti organizmo reakcija yra nedidelis nepatogumas lyginant su tikra liga. „Verta pagalvoti ir apie tai: jeigu vaikas jautriai sureaguoja į negyvą ligos bakterijos ląstelę, esančią vakcinoje, kokia būtų jo reakcija į gyvą ir besidauginančių bakteriją, kurią turėtų įveikti susirgęs užkrečiama liga? Organizmo reakcija gali būti itin audringa. Juk turėdavome žaibinių meningitų, net po 10 mirčių per metus, kurių jau nebėra. Meningokoko mes praktiškai nebeturime. Jau antri metai, nes vaikai yra skiepijami“, – sako T.Kundrotė.

Profesorius V.Usonis pastebi, kad skiepams nepritariančių tėvų argumentai kartais būna tokie: „Ko jūs bijote, jeigu jūs visi paskiepyti, tai mano neskiepytas vaikas jums nesukels jokios grėsmės!“ Visgi, tarkime, vaikas suserga raudonuke, jis šia liga perserga labai lengvai, tėvai gali jos net ir nepastebėti 37 laipsnių temperatūros ar keletą valandų užtrukusio bėrimo. O jo darželio auklėtoja laukiasi vaikelio. „Raudonukės vakcina Lietuvoje pradėta skiepyti 1993 m., labai realu, kad gestacinio amžiaus moterys šiandien gali neturėti imuniteto raudonukei. Yra puikiai žinoma, kad jeigu nėščioji suserga raudonuke per pirmuosius nėštumo mėnesius, tai gresia labai dideliais vaisiaus apsigimimais. Yra netgi rekomenduojama nutraukti nėštumą. Tad ir kyla klausimas, ar darželio darbuotojos, būsimos mamos, turi teisę būti saugios savo darbo vietoje?“, – klausia prof. V.Usonis.

Privalomas skiepijimas. Už ar prieš?

Šeimos gydytojos T.Kundrotės nepritaria privalomiems skiepams: „Tai būtų žmogaus teisių suvaržymas. Jeigu žmogus dirba, moka mokesčius, tai turi teisę naudotis paslaugomis. Juk ekonomiškai žmogui ir pačiam nenaudinga sėdėti namuose, slaugyti sergantį vaiką, tokius žmones reikia šviesti“. Gydytoja pastebi, kad ne visi vaikai ir gali būti skiepijami dėl alergijos, kitų šalutinių ligų. „Geriau jau turėti visuotinį imunitetą, kada tas vaikas bus apsaugotas todėl, kad visi kiti bus paskiepyti, ir nebegalės plisti tos bakterijos ar virusai“, – sako medikė.

Prof. V.Usonis įsitikinęs, kad tai turi spręsti ne medikai, o pasakyti savo žodį visuomenė. „Vaikų kolektyvą lankantys vaikai gali būti nepaskiepyti dėl jų sveikatos būklės, tai gali būti imuninės sistemos ligos, sunkios alerginės ligos. Tėvai mielai skiepytų savo vaikus, bet negali to padaryti dėl sveikatos būklės. Tada kyla klausimas, ar šie vaikai turi teisę būti saugūs valstybiniuose vaikų kolektyvuose?“, – teigia profesorius.

Pasak gydytojo, medikų pareiga supažindinti su visomis galimomis grėsmėmis, o visuomenė turi priimti sprendimą, ar pritaria nuomonei žmonių, kurie atsisako skiepyti savo vaikus, įvertindama visas aplinkybes. „Neskiepyti vaikai yra išties saugūs toje visuomenėje, kur skiepijimų apimtys yra didelės, bet jeigu jie, pavyzdžiui, atostogaudami su tėvais atsidurs kitokioje aplinkoje, jie tikrai rizikuoja užsikrėsti ir susirgti. Lietuvoje jie neserga ir yra saugūs ne dėl kažkokių antgamtinių jėgų poveikio, o todėl, kad juos saugo kitų visuomenės narių imunitetas“, – tvirtina profesorius V.Usonis. Mediką džiugina teigiami pavyzdžiai privačiuose vaikų darželiuose, kai patys vaikų tėvai pareikalauja, kad visi vaikai būtų paskiepyti.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Socialinė informacinė kampanija „Rinkis gyvenimą“