Kodėl autoimuninėmis ligomis dažniau serga moterys?
Leidinyje „Trends in Genetics“ publikuotame straipsnyje Arizonos valstijos universiteto mokslininkai kelia hipotezę, paaiškinančią, kodėl autoimuniniai sutrikimai dažniau išsivysto moterims. Pasak jų, moters imuninė sistema evoliuciškai prisitaikiusi daugeliui nėštumų per gyvenimą. Žmonijos istorijoje moterys didelę dalį suaugusiųjų gyvenimo būdavo nėščios, medžiotojų-rinkėjų bendruomenėse susilaukdavo 8-12 vaikų. Kai nėštumo metu auga placenta, organas siunčia signalus motinos imuninei sistemai, kad organizmas neatmestų placentos ir vaisiaus kaip svetimkūnių.
Imuninė sistema evoliuciškai prisitaikė būti pasiruošusi nėštumo iššūkiui – dalis imuninės sistemos slopinama nėštumo metu, kitais gyvenimo periodais moterų imuninė sistema suaktyvinama. Tačiau šiais laikais išsivysčiusiose šalyse moterys gimdo vidutiniškai mažiau nei 2 vaikus. Evoliuciškai prisitaikiusi susidurti su placenta, moters imuninė sistema dabartiniais laikais, gimdant mažiau vaikų, per daug suaktyvinama, tampa agresyvi ir pradeda atakuoti sveikus organus ir audinius. Ši hipotezė paaiškintų, kodėl autoimininės ligos dažnesnės išsivysčiusiose šalyse nei besivystančiose, kur moterys susilaukia daugiau vaikų. Tiesa, moterų agresyvi imuninė sistema tam tikrais atvejais ir pasitarnauja – moterys rečiau nei vyrai serga tam tikrų formų vėžiu.
Šią hipotezę iškėlę mokslininkai sako, kad autoimuninių ligų evoliucinės kilmės supratimas turėtų padėti kuriant gydymą tokiems sutrikimams. Galutinis tikslas – identifikuoti, kokie imuninės sistemos mechanizmai veikia vystantis autoimuninėms ligoms ir nusitaikyti į šiuos procesus vakcinomis ar kitokiu gydymu.