Kodėl autoimuninėmis ligomis dažniau serga moterys?

Skaičiuojama, kad autoimuninėmis ligomis susirgti kur kas didesnė rizika moterims. 123rf nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2019-09-10 17:32
Mokslininkai kelia naują hipotezę, paaiškinančią, kodėl autoimuninės ligos dažniau vystosi moterims. Geresnis supratimas apie moterų autoimuninių ligų priežastis padės kurti efektyvesnį gydymą.

Autoimuninės ligos vystosi, kai imuninė sistema sveikas organizmo ląsteles pradeda laikyti svetimkūniais ir su jomis kovoti. Skaičiuojama, kad autoimuninėmis ligomis susirgti kur kas didesnė rizika moterims – iš visų sergančiųjų autoimuninėmis ligomis moterys sudaro apie 80 proc. Moterims 16 kartų didesnė nei vyrams rizika sirgti Sjogreno sindromu, kai antikūnai prieš savo organizmą pažeidžia egzokrinines liaukas (ašarų, seilių). Susirgti viena dažniausių skydliaukės ligų – Hašimoto tiroiditu – moterims rizika 9 kartus didesnė nei vyrams. Moterims taip pat dažniau gresia sisteminė raudonoji vilkligė, pažeidžianti įvairius vidaus organus, odą, sąnarius, kraują ir inkstus. Susirgti vilklige moterims rizika – 8 kartus didesnė nei vyrams. Moterys taip pat dažniau kenčia nuo išsėtinės sklerozės ir reumatoidinio artrito.

Leidinyje „Trends in Genetics“ publikuotame straipsnyje Arizonos valstijos universiteto mokslininkai kelia hipotezę, paaiškinančią, kodėl autoimuniniai sutrikimai dažniau išsivysto moterims. Pasak jų, moters imuninė sistema evoliuciškai prisitaikiusi daugeliui nėštumų per gyvenimą. Žmonijos istorijoje moterys didelę dalį suaugusiųjų gyvenimo būdavo nėščios, medžiotojų-rinkėjų bendruomenėse susilaukdavo 8-12 vaikų. Kai nėštumo metu auga placenta, organas siunčia signalus motinos imuninei sistemai, kad organizmas neatmestų placentos ir vaisiaus kaip svetimkūnių.

Imuninė sistema evoliuciškai prisitaikė būti pasiruošusi nėštumo iššūkiui – dalis imuninės sistemos slopinama nėštumo metu, kitais gyvenimo periodais moterų imuninė sistema suaktyvinama. Tačiau šiais laikais išsivysčiusiose šalyse moterys gimdo vidutiniškai mažiau nei 2 vaikus. Evoliuciškai prisitaikiusi susidurti su placenta, moters imuninė sistema dabartiniais laikais, gimdant mažiau vaikų, per daug suaktyvinama, tampa agresyvi ir pradeda atakuoti sveikus organus ir audinius. Ši hipotezė paaiškintų, kodėl autoimininės ligos dažnesnės išsivysčiusiose šalyse nei besivystančiose, kur moterys susilaukia daugiau vaikų. Tiesa, moterų agresyvi imuninė sistema tam tikrais atvejais ir pasitarnauja – moterys rečiau nei vyrai serga tam tikrų formų vėžiu.

Šią hipotezę iškėlę mokslininkai sako, kad autoimuninių ligų evoliucinės kilmės supratimas turėtų padėti kuriant gydymą tokiems sutrikimams. Galutinis tikslas – identifikuoti, kokie imuninės sistemos mechanizmai veikia vystantis autoimuninėms ligoms ir nusitaikyti į šiuos procesus vakcinomis ar kitokiu gydymu.