Kodėl Covid-19 infekcija tokia pavojinga sergantiems širdies ligomis?

Širdies ligos / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2021-04-19 11:51
Covid-19 – ūmi virusinė liga, kuri pirmiausia ir sunkiausiai pažeidžia kvėpavimo takus, bet deja, greta gali pažeisti ir kitus organus ir jų sistemas. Gydytoja kardiologė Eglė Uždavinytė Gatelienė portalui manodaktaras.lt sako, kad susirgus šia virusine liga lėtinės ligos niekur neatsitraukia, o tik paūmėja.

Pasak medikės, ūmus išreikštas kvėpavimo takų sindromas –  SARS (angl. severe acute respiratory syndrome), sukeltas naujojo koronaviruso, labiausiai grėsmingas kvėpavimo takų pažaida bei įvairiomis virusinėms ligoms būdingomis komplikacijomis – širdies, smegenų, inkstų, kepenų –  gyvybiškai svarbių organų pažeidimu.

„Virusinėmis ligomis esam sirgę visi. Lengviau ar sunkiau. Ir žinome, jog ligos eiga gali būti įvairi, sveikimas skirtingas. Jei esam nusilpę, net ir „nekaltas virusėlis“ gali labai nualinti organizmą ir sukelti netikėtai sunkias komplikacijas“, – tvirtina gydytoja kardiologė.

Gydytoja kardiologė Eglė Uždavinytė-Gatelienė / Ramūno Guigos nuotr.
Gydytoja kardiologė Eglė Uždavinytė-Gatelienė / Ramūno Guigos nuotr.

Jos teigimu, lėtinėmis ligomis sergantiems, pagyvenusiems pacientams bet kokia peršalimo liga, virusinė infekcija yra žymiai pavojingesnė. Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei vis daugiau tokių, kurie, deja, turi keletą nelengvų lėtinių ligų. „Susirgus COVID virusine liga lėtinės ligos niekur neatsitraukia, o tik paūmėja. Tenka gydyti ir jas, ir koronaviruso pasekmes“, – teigia medikė.

Jei pacientas iki koronavirusinės infekcijos sirgo išreikšta išemine liga ar sunkiai kontroliuojama arterine hipertenzija, turėjo išreikštą širdies nepakankamumą, tuomet šių ligų gydymas gali tapti sudėtingesnis, priklausomai nuo virusinės ligos sunkumo ir organų taikinių pažeidimo. Pasak gydytojos kardiologės E.Uždavinytės Gatelienės, COVID 19 atveju sunkiausia komplikacija – plaučių pažeidimas ir fibrozė, dėl kurių išsivysto ryškus kvėpavimo nepakankamumas.

„Nė vienas organas, audinys negali išgyventi be deguonies, taigi, trūkstant deguonies, ima streikuoti visos svarbiausios organizmo sistemos. Širdies – viena iš jų“, – tvirtina medikė.

Gydytoja tvirtina, kad išeminės ar hipertenzinės ligos pažeista širdis bus dar jautresnė viruso sukeltiems pažeidimams.

„Jau yra mokslinių straipsnių, nagrinėjančių miokardo (širdies raumens) fibrozę COVID ligos atveju. Toks širdies raumens „randėjimas“ gali būti sunkaus širdies nepakankamumo priežastis atokiame ligos etape ar po keleto  metų. O jei širdis buvo jau ir anksčiau pažeista persirgtų infarktų, kurie palieka plačius fibrozės („randinius“) plotus širdies raumenyje, jei gyvybingo raumens buvo likę vos 50 proc., tuomet COVID ligos fone atsiradę nauji fibrozės židiniai reikšmingai pablogins širdies būklę –  mažės gyvybingo raumens ir progresuos širdies nepakankamumas“, –  sako kardiologė.

Pasak jos, nežiūrint naujausių gydymo metodų ir vaistų, širdies nepakankamumas vis tiek progresuoja ir tampa viena dažniausių mirties priežasčių vyresniame amžiuje. Pacientai, sergantys širdies ligomis, susirgę COVID infekcija, visada turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir kardiologą – tai padės užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms ir garantuos savalaikį efektyvų gydymą.

Kaip keičiasi arterinės hipertenzijos gydymas susirgus Covid liga?

Gydytoja kardiologė E.Uždavinytė Gatelienė teigia, jog dažniausia taikomi tie patys antihipertenziniai vaistai, tik dozės, priklausomai nuo ligos eigos, gali kisti. „COVID-19 pandemijos pradžioje buvo pasirodę straipsnių, kad  pirminės arterinės hipertenzinės gydymui naudojami AKFi (angiotenzino konvertuojančio fermento inhibitoriai) pablogina ligos eigą ir didina komplikacijų riziką. Vėliau, daugėjant COVID ligos atvejų ir sukaupus daugiau duomenų, ši teorija buvo paneigta“, – tvirtina kardiologė.

Jos teigimu, kol kas nėra aiškių specifinių arterinės hipertenzinės ligos gydymo nuorodų sergant COVID-19 infekcija. „Viskas priklauso nuo paciento būklės ir ligos eigos. Čia nėra aiškių taisyklių. Reikia medicininių žinių, patirties ir dar kruopelės nuojautos, kuri turėtų visada būti gero gydytojo kišenėje –  tik taip galime kovoti su daugeliu ligų ir ypač su tomis, kurias dar prastai pažįstame –  tai ir yra tikrasis gydymo menas“, – įsitikinusi medikė.

Pasak gydytojos, ligonio noras pasveikti yra kiekvieno gydytojo siekiamybė ir didžiausia pagalba. Galime likti sveiki rūpindamiesi savo kūnu ir dvasia.  „Džiaukimės tuo, ką turime savyje geriausio ir neliūdėkime dėl to, ko neturime. Linkiu saugotis ir saugoti kitus nuo klastingų ligų, o susirgus – ieškoti profesionalios pagalbos ir neprarasti vilties pasveikti.  Nepamirkime dalintis –  bent jau geru žodžiu ir palinkėjimu –  bent jau telefonu ar per „Zoom“ platformą. Pandemija aiškiai parodė, kiek daug dalykų nėra būtini, o svarbiausi dalykai beveik nieko nekainuoja, bet dovanoja laimę, pilnatvę, harmoniją. Gera sveikata –  gražiausia harmonijos išraiška“, – linki gydytoja kardiologė E.Uždavinytė Gatelienė. 

Pas gydytoją kardiologę Eglę Uždavinytę Gatelienę patogu registruotis manodaktaras.lt platformoje.