Kodėl diagnozuojama vis daugiau vaikų raidos sutrikimų?

Autizmas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2020-10-25 11:22
Vis dažniau girdime apie vaikų raidos sutrikimus. Autizmas, disleksija, hyperaktyvūs vaikai – terminai, kuriuos su nerimus aiškinasi tėvai, skundžiasi mokytojai. Medikai taip pat pastebi, jog tokių pacientų nemažėja. Apie vaikų raidos sutrikimus, ar iš tiesų jų diagnozuojama daugiau bei kaip padėti šeimoms, kalbame su Santaros klinikų Vaiko raidos centro, vaikų psichiatrijos skyriaus vedėja, vaikų ir paauglių gydytoja psichiatre Jurgita Radzevičiene. Vaikų, turinčių autizmo požymių, auginimo bei lavinimo problemas komentuoja Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė Lina Sasnauskienė.
Vaikų ir paauglių psichiatrė Jurgita Radzevičienė.
Vaikų ir paauglių psichiatrė Jurgita Radzevičienė.

Kokie būna vaiko raidos sutrikimai? Dėl kokių priežasčių jie atsiranda?

Vaikui augant gali sulėtėti ar sutrikti jo motorinė, pažintinė, kalbinė raida. Tai gali lemti žemesni vaiko intelektiniai gebėjimai, kurie vėliau gali reikštis mokymosi ar intelekto sutrikimais, gali būti autizmo spektro sutrikimai, kuriems būdinga socialinio bendravimo  bei komunikavimo ypatumai, pasikartojantis, stereotipinis vaiko elgesys bei interesų ratas. Gali būti  izoliuotas kalbos ar judesio raidos sutrikimas ar kelių sričių sutrikimų visuma ir tai diagnozuojama kaip mišrus raidos sutrikimas.

Kaip ir daugumos psichikos ir elgesio sutrikimų atvejų, vienos tikslios priežasties, dėl ko sutrinka ar sulėtėja vaiko raida, nepavyksta nustatyti, tai gali lemti daugelis priežasčių. Manoma, kad įtakos turi ir paveldimumas, ir aplinkos faktoriai. Yra žinoma, kad vaikų, kurie auga neprižiūrimi ar nemylimi, psichomotorinė raida sulėtėja. Normaliai vaiko raidai  įtakos turi ir pakankamas stimulų aplinkoje kiekis, bazinis saugumas, gerai sureguliuotas mitybos bei poilsio režimas.

Kaip juos atpažinti?

Vaiko psichomotorinę raidą nuolat vertina šeimos gydytojas, bet jau ir patys tėvai pastebi, kad vaiko raida yra lėtesnė ar kokybiškai skiriasi nuo kitų panašaus amžiaus vaikų raidos. Toks vaikas elgiasi kaip jaunesnis pagal amžių arba stebimas keistas, neįprastas elgesys, kartais vėluoja kalbos raida ar vaikas būna ypatingai nerangus. Šiai sutrikimų grupei galima priskirti ir aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Jį turintys vaikai nuo gimimo būna žymiai aktyvesni fiziškai, anksčiau pradeda vaikščioti, tėvai sako, kad vaikas iš karto pradėjo bėgioti, dar gerai neišmokęs vaikščioti. Vėliau išryškėja impulsyvumas, dėmesio problemos, mokymosi sunkumai. Tokie vaikai dažnai turi elgesio sutrikimų, būna konfliktiškesni, agresyvesni, jiems formuojasi blogesnis pasitikėjimas savimi, žemesnė savivertė.

Kaip galima padėti vaikui, kad jo vystymasis pasivytų bendraamžius, kokiais atvejais to padaryti jau neįmanoma?

Svarbu, kad vaikas augtų jo emocinius poreikius atliepiančioje ir saugioje aplinkoje. Tėvai dažnai vaikus pradeda lavinti ir mokyti ko ne nuo lopšio. Pakankamas stimulų kiekis vaiko pažintinei ir emocinei raidai labai svarbus, tačiau nėra mokslinių įrodymų, kad vaikai kurie anksčiau išmoko skaityti ir rašyti vėliau pasiekia daugiau moksle. Daug dalykų priklauso ir nuo įgimto vaiko temperamento,  jo intelektinių gebėjimų, „užprogramuotos“ raidos eigos. Aš tėvams sakau, kad lavindami jie gali pasiekti vaiko galimybių lubas, bet tą lubų aukštį mes atsinešame gimdami.

Jeigu raidos sutrikimai nediagnozuojami ankstyvoje vaikystėje, o tik ruošiantis į mokyklą, ar jau nėra per vėlu?

Visuomet geriau, kai raidos sutrikimai nustatomi kuo anksčiau, nes tuomet anksčiau galime pradėti šeimai teikti pagalbą. Lietuvoje yra įsteigta nemažai ankstyvosios reabilitacijos tarnybų, kuriose dirbantys specialistai gali anksti nustatyti esamą raidos sutrikimą ir teikti visapusišką pagalbą vaikams. Labai svarbu, kad ir tėvai gana anksti iš specialistų išgirstų rekomendacijas, kaip jie gali padėti savo vaikui geriau augti ir vystytis. Autizmo spektro sutrikimus būtų gerai nustatyti kuo anksčiau, gal 3-4 metų amžiuje, tačiau pasitaiko, kad diagnozė nustatoma mokyklinio amžiaus vaikui. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas dažnai nustatomas ruošiantis ar pradėjus lankyti mokyklą, nes tuomet atsiskleidžia dėmesingumo problemos. Mokymosi sutrikimai nustatomi pradėjus lankyti mokyklą, dažniausiai – antroje  klasėje, kai vaikas jau turi būti išmokęs skaityti ir rašyti bei skaičiuoti. Kartais šias diagnozes tenka nustatyti gerokai vėliau, tačiau specialistai ir tuomet gali padėti – galima gerinti vaiko mokymosi gebėjimus teikiant specialiojo pedagogo pagalbą, pritaikius reikalavimus vaiko galimybėms, gali ryškiai pagerėti jo adaptacija klasėje, savivertė.

Kokius vaikų raidos sutrikimus išskirtumėte mokykliniame amžiuje?

Mokykliniame amžiuje išryškėja mokymosi sutrikimai, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai, lengvesni autizmo spektro sutrikimų atvejai. Intelekto sutrikimai dažniausiai jau būna nustatyti, todėl labai svarbu atsižvelgti į vaiko gebėjimus jam parenkant mokymo programą bei teikti reikalingų specialistų pagalbą.

Daug informacijos apie autizmą, dislekciją. Ar vaikų (paauglių), turinčių šiuos sutrikimus daugėja ar tiesiog daugiau apie tai kalbame, nes visuomenė atsikrato įvairių tabu?

Naujausi tyrimai sako, kad autizmo spektro sutrikimų daugėja. Galimai tam turi įtakos pagerėjusi autizmo spektro sutrikimų diagnostika, dažniau nustatoma autizmas tiems vaikams, kurie anksčiau patekdavo į protinio atsilikimo diagnostinę kategoriją, galbūt įtakos turi pakitęs mūsų visų gyvenimo būdas, kai nuo pat mažens daugiau bendraujame aparatų pagalba nei tiesiogiai, vaikai dažnai turi draugus „per nuotolį“, su jais bendrai žaidžia kompiuterinius žaidimus, susirašinėja, o ne kalbasi ir žaidžia tiesiogiai. Žinoma,  autizmas tapo savotiškai madinga diagnoze, todėl negalima atmesti ir hiperdiagnostikos galimybės.

Patarimai tėvams, kaip padėti vaikui ir jiems patiems.

Pirmiausia, šeima turėtų pasistengti vaikui užtikrinti fiziškai ir emociškai saugią, jį palaikančią aplinką. Vaikui reikia jį mylinčių ir teisingas ribas elgesiui nubrėžiančių tėvų, išmintingų ir vaikus gerbiančių mokytojų, bendraamžių draugystės ir palaikymo, pakankamo fizinio aktyvumo,  kokybiško maisto, darbo ir poilsio režimo. Įtarus, kad vaiko raida atsilieka ar vyksta kitaip, savotiškai, siūlyčiau nebijoti kreiptis į vaikų psichologus, vaikų ir paauglių psichiatrus, socialinius pediatrus ir ieškoti atsakymų į kylančius klausimus kuo anksčiau.

Ir labai svarbu patiems tėvams skirti laiko sau, savo pomėgiams ir malonumams, pasirūpinti savo emocine gerove, kad su savo vaikais galėtų bendrauti šiltai, tinkamai ir noriai.

Vaikų su autizmo spektro sutrikimais artimieji pasigenda visuomenės tolerancijos ir valstybės pagalbos

Lietuvos autizmo asociacijos "Lietaus vaikai" vadovė Lina Sasnauskienė.
Lietuvos autizmo asociacijos "Lietaus vaikai" vadovė Lina Sasnauskienė.

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė Lina Sasnauskienė sako, kad daugėja vaikų su įvairiapusiais (autizmo spektro) raidos sutrikimais. Vaikų, turinčių įvairiapusius raidos sutrikimus, paplitimas Lietuvoje yra toks pats kaip JAV – toks sutrikimas nustatomas 1 iš 54 vaikų. 

Vaikų su įvairiapusiais raidos sutrikimais skaičius Lietuvoje sparčiai didėja – naujai nustatytų atvejų skaičius nuo 2013 m.  – 331 atvejų, iki 2017 m. – 665 atvejų, padidėjo 2 kartus. 2013 m. diagnozuotą autizmo spektro sutrikimą turėjo 1006 vaikai, 2018 m. šis skaičius buvo jau 1896, t.y. 1,7 karto didesnis. „Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis 2019 m. pirmą kart neįgalumą dėl autizmo gavo 334 vaikai. Tačiau diagnozės ir neįgalumo turėjimas nėra tapatūs, nes ne visi tėvai kreipiasi dėl neįgalumo nustatymo“, – teigia L.Sasnauskienė.

Jos teigimu, problematiška ir tai, kad nemažai autistiškų asmenų, kuomet autizmo sutrikimas nėra sunkus bei nėra intelekto sutrikimo, lieka nediagnozuoti. Neturintys diagnozės ir žinių apie savo sutrikimą asmenys negauna tinkamos bei savalaikės pagalbos, todėl neprisitaiko visuomenėje, iškrenta iš darbo rinkos. Tai juos veda į depresiją ar net savižudybę. padidėja kitų psichinių sutrikimų rizika.

Pasak asociacijos vadovės, dėl augančios statistiko kreivės, valstybė nespėja prisitaikyti prie didėjančio tokių vaikų skaičiaus ir nesuteikia visos reikalingos pagalbos šeimoms. „Vaikai su autizmo spektro sutrikimais ir jų šeimos nariai tampa visuomenės grupe, jaučiančia tam tikrą atskirtį ir pagalbos trūkumą, kurios teisės vis stipriau pažeidžiamos. Todėl auga poreikis tokius vaikus ir šeimas visavertiškai įtraukti į visuomenę, didinant visuomenės toleranciją jų atžvilgiu“, – sako L. Sasnauskienė.

Asociacijos vadovė atkreipia dėmesį, kad rūksta specialistų, atsakingų už sveikatos priežiūros, socialinių ir ugdymo paslaugų teikimą, žinių ir patirties autizmo srityje, o kai šeimos negauna reikiamos pagalbos ir paslaugų valstybinėse sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir švietimo sistemose, jos patiria skurdą ir atskirtį, kadangi privačios paslaugos yra brangios.

Pasak L.Sasnauskienė, medikamentinio gydymo vaikams su raidos sutrikimais nėra, pagrindiniai jų moksliškai pagrįsti intervencijos metodai yra elgesio terapija, taikomoji elgesio analizė, bei kiti metodai, kuriuose naudojami minėtų metodų komponentai. Socialinės ir sveikatos priežiūros specifinės pagalbos poreikis tokiems vaikams yra ženkliai didesnis nei vaikams be raidos sutrikimų, o tai ženkliai brangiau kainuoja.

„Darbui su autistiškais vaikais reikalinga plati specialistų komanda – elgesio terapijos, bendravimo terapijų, ergoterapijos, savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo ir daugybės kitų metodų. Šių paslaugų prieinamumas yra mažas, nes labai trūksta specialistų, mokančių bendrauti ir dirbti su autistiškais vaikais“, – sako asociacijos vadovė.

L.Sasnauskienė sako, jog poreikių ir pagalbos galimybių Lietuvoje tyrimai parodė, kad visuomenė yra labai neišprususi ir netolerantiška, nesugeba atpažinti vaikų su įvairiapusiais raidos sutrikimais, nežino ir nesupranta jų specifinių poreikių. „Dar svarbiau paminėti, kad didelė dalis švietimo sistemos specialistų –  mokytojų, ikimokyklinio ugdymo specialistų – beveik nieko nežino apie autizmo problemą, neišmano vaikų su įvairiapusiais raidos sutrikimais poreikių, jų ugdymo ir terapijos metodų“, – tvirtina L.Sasnauskienė. 

2024 metais, įsigaliojus Švietimo įstatymo pakeitimui, dar daugiau autistiškų vaikų tėvų rinksis bendrojo lavinimo mokyklas savo atžaloms. „Nėra jokio plano, kaip visuomenė ir mokyklų bendruomenės bus ruošiamos šitam pokyčiui. Tarp prevencinių programų, kurios vykdomos bendro lavinimo mokyklose, nėra nei vienos, kurios tikslas būtų dialogas apie žmonių įvairovę, toleranciją kitokiems vaikams ir žmonėms“, – sako Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė L.Sasnauskienė.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Socialinė informacinė kampanija „Rinkis gyvenimą“