Kodėl inkstuose pakartotinai formuojasi akmenys: urologas įvardijo pagrindinę priežastį

Inkstų akmenligė; skausmas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-07-04 11:17
Inkstų akmenligė – viena dažniausių urogenitalinės sistemos ligų. Akmenligės paplitimas priklauso nuo geografinių, klimato, etninių, mitybos ir genetinių veiksnių. Aukšto pragyvenimo lygio šalyse, tokiose kaip Švedija, Kanada ar JAV, inkstų akmenų paplitimas yra ypač didelis. Manoma, kad Lietuvoje šia liga serga apie 5 proc. darbingo amžiaus (20–40 m.) žmonių.

Kaip portalui manodaktaras.lt teigė klinikos Klaipėdoje „Affidea“ gydytojas urologas Titas Telksnys, vyrams inkstų akmenligė pasitaiko dažniau nei moterims. Nustatyta, kad apie 50 proc. sirgusių ir pasveikusių, liga kartojasi, o net apie 25 proc. sirgusių turi akmenligės pasikartojimą penkerių metų laikotarpyje.

Gydytojas urologas Titas Telksnys
Gydytojas urologas Titas Telksnys

Kuo šlapimas labiau koncentruotas, tuo didesnė tikimybė formuotis akmenims

Inkstų akmenligė yra medžiagų apykaitos sutrikimas, kurį, anot gydytojo, nulemia daug veiksnių: „Esant didelei druskų ir mineralų koncentracijai šlapime, druskos kristalizuojasi ir organizmas nesugeba natūraliai jų pašalinti. Tam įtakos turi endokrininių liaukų, atsakingų už kalcio, fosforo apykaitą organizme, veiklos sutrikimai, virškinimo trakto ligos, pavyzdžiui, Krono liga, didelės apimties žarnyno operacijos, infekcinės šlapimo takų ligos, mitybos įpročiai“.

Akmenys inkstuose ar kituose šlapinimosi sistemos organuose gali susidaryti ir dėl įgimtų problemų, tokių kaip šlapimtakių susiaurėjimas, kuris neleidžia šlapimui normaliai tekėti ir pasišalinti iš organizmo. 

Tačiau didžiausią akmenų formavimuisi įtaką turi nepakankamas skysčių vartojimas. Skysčių vartojimas, pasak mediko, yra pagrindinė profilaktikos priemonė nuo akmenų susidarymo arba jau esančių akmenų tolimesnio augimo. 

„Žmogus per dieną turi suvartoti bent 2–2,5 litro skysčių. Kuo šlapimas mažiau koncentruotas, tuo mažesnė akmenų formavimosi tikimybė“, – pabrėžė T.Telksnys.

Nedideli akmenys pasišalina savaime

Dabar jau nustatyta daugiau kaip 14 kliniškai reikšmingiausių medžiagų ir jų mineralinių komponentų, kurie susiję su akmenų formavimusi. Pasak urologo, apie 85 proc. visų akmenų yra kalcio oksalatiniai akmenys, rečiau pasitaiko uratiniai, infekciniai ir kiti.

„Paprastai akmenys auga lėtai, kartais reikia net kelerių metų. Yra išskirtinės situacijos, tokios kaip nėštumas, kada gali formuotis akmenys labai greitai, dėl didelio kalcio kiekio kraujyje. Būdami inkstuose jie nesukelia jokių nemalonių simptomų, todėl nebyliai gali augti ne vienerius metus“, – paaiškino medikas.

Kol akmuo nedidelis (iki 5 mm), gali natūraliai pasišalinti su šlapimu. Susiformavus didesniems akmenims, jie pradeda leistis žemyn šlapimtakiu ir užstringa, taip sukeldami labai stiprius skausmus, vadinamus kolika. 

Inkstuose esančius akmenis, kurie nesukelia jokių simptomų, galima pamatyti ištyrus ultragarsu arba rentgeno aparatu. Jei nustatomas akmuo yra nedidelis, jis paliekamas stebėti. 

„Jei yra įmanoma, būtų gerai nustatyti akmens susidarymo priežastį, ar tai yra dažniausiai pasitaikantis kalcio oksalatinis akmuo, ar uratinis. Tai galima atlikti ištyrus akmens cheminę sudėtį, tačiau tam turime turėti patį akmenį“, – teigė gydytojas T.Telksnys.

Stiprus skausmas – ne vienintelis simptomas    

Į urologą dažnas kreipiasi ne vien atsiradus stipriems skausmams. Kartais pradeda jausti nelabai intensyvius šonų skausmus, nugaros srities skausmus, maudimą. Pasak gydytojo, tai galimi inkstų akmenligės simptomai, kai akmenukas juda pačiame inkste, užkemša šlapimo takus, arba iš dalies užkemša. 

„Kartais rastas arba pastebėtas kraujas šlapime irgi gali būti akmenligės požymis, nes nelygus ir aštrus akmenukas braižo šlapimo takų gleivinę. Atlikus šlapimo takų echoskopiją, galima nustatyti akmenukus, kurie ir sukelia tą pakraujavimą, – pasakojo T.Telksnys. – Rečiau akmuo gali būti dalinai užkimšęs šlapimo takus, tačiau pro jį šlapimas prateka, nors ir apsunkintai. Tuomet gali būti mažesnio intensyvumo skausmai, kartais atsiranda dažnesnis noras šlapintis“.

Didžioji dalis pacientų apie inkstuose susidariusius akmenis sužino tik skubiosios pagalbos skyriuje, kur kreipiasi atsiradus labai stipriam, staigiam skausmui, kai akmuo pradeda leistis šlapimtakiu ir ten užstringa. Akmenys iki 4–5 mm kartais visiškai be jokių simptomų arba sukeldami nemalonius pojūčius patys pasišalina su šlapimu. 

Jei akmuo didesnis, jis gali užstrigti šlapimtakyje, taip sukeldamas kliūtį ir šlapimas nebegali nutekėti arba nutekėjimas stipriai sulėtėja, inkstas plečiasi. Skausmas jaučiamas šone, nugaros juosmens srityje, po šonkaulių lanku. Skausmas gali leistis į kirkšnį, plisti į lytinius organus. 

Vaistai nuo skausmo padeda, tačiau nepašalina priežasties, todėl žmogus turi kreiptis kuo greičiau į gydymo įstaigą. Grėsmingesnė būklė, jei be išvardintų simptomų yra ir karščiavimas ar šaltkrėtis, tuomet tai gali būti inksto uždegimo požymis ir reikalingas skubus gydymas.

Gydymui neretai prireikia kelių etapų

Esant akmenligės priepuoliui atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai. Dažniausiai atliekami ir vaizdiniai tyrimai: ultragarsinis inkstų tyrimas, apžvalginė rentgenograma, intraveninės urogramos, kompiuterinė tomografija. Pagal gautus rezultatus parenkamas individualus gydymas.

„Pacientai dažniausiai galvoja, kad vienintelis gydymo būdas yra operacinis. Tačiau šiandien yra taikomi ir neinvaziniai gydymo metodai arba mažai invazyvūs. Gali būti taikomas medikamentinis konservatyvus gydymas, skiriant tinkamą nuskausminimą, nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, lygiuosius raumenis atpalaiduojantys medikamentai, gausus skysčių vartojimas ir šilta aplinka, šilta vonia, dušas, – pasakojo urologas T.Telksnys. – Kitais atvejais gydymas, kai reikalingas akmens pašalinimas, parenkamas individualiai, kuris aptariamas su pacientu“.

Chirurginiai metodai ir technikos yra pažengusios ir mažai invazyvios arba gali būti taikomas neinvazinis gydymas – išorinis skaldymas, vadinama ekstrakorporine litortripsija.  

Kitais atvejais, anot gydytojo, gali būti taikoma ureteroskopija per natūralius šlapimo takus, perkutaninė nefrolitotripsija inkste esančiam didesniam akmeniui, retais atvejais laparoskopinė ar atvira chirurgija. 

„Dažnai tenka pacientus nuliūdinti, nes akmenligės gydymui neretai prireikia kelių etapų. Dažnas galvoja, kad užteks vienos procedūros ir akmenų nebeturės, tačiau mes visada paaiškiname, kokios galimybės ir šansai, kad užteks vienos procedūros, o kada dažnai reikia kelių etapų. Visada tai yra bendras sutarimas ir dialogas su pacientu“, – paaiškino urologas.

Patarimai akmenligės profilaktikai:

  • būtina tinkamai ir laiku gydyti šlapimo pūslės ir inkstų uždegimines ligas,
  • būtina užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą ir pilnavertę mitybą,
  • taip pat svarbus fizinis aktyvumas,
  • gausaus prakaitavimo vengimas,
  • gretutinių ligų gydymas.

„Noriu priminti, kad liga linkusi atsinaujinti, todėl būtina nepamiršti vartoti daug skysčių. Vasaros metas ir karštesnis oras skatina prakaitavimą, o skysčių vartojimas nepadidėja, todėl šiuo metų laikotarpiu stebimas didesnis sergamumas akmenlige“, – sakė gydytojas urologas T.Telksnys.