Kodėl intuityvus valgymas šiuolaikiniam žmogui tampa problema?

Kodėl intuityvus valgymas šiuolaikiniam žmogui tampa problema? / 123RF.com nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2020-02-07 08:00
Valgyti, kada esi alkanas ir nebevalgyti, kai esi sotus – atrodo, paprastas dalykas, tačiau šiuolaikiniam žmogui, turinčiam iškreiptą santykį su maistu, ne taip lengvai pasiekiamas. Klausytis savo kūno poreikių – vienas iš intuityvaus valgymo principų. Kas yra intuityvus valgymas, pasakoja gydytoja dietologė, intuityvaus valgymo konsultantė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė.

Intuityvaus valgymo principai

Intuityvaus valgymo tikslas – pagerinti santykį su maistu ir kūnu, paskatinti žmogų labiau suprasti savo kūno poreikius, valgant vadovautis jais, o ne išorės primetamomis taisyklėmis. Intuityvaus valgymo metodas nėra svorio mažinimo programa, nes, pasak gydytojos dietologės Aušros Jauniškytės-Ingelevičienės, ne svoris yra  problema, o žmogaus santykis su savimi ir maistu. Intuityvaus valgymo metodas taikomas bet kokio svorio žmonėms.

Intuityvus valgymas remiasi trimis sritimis: vadovautis alkio ir sotumo pojūčiais (pradėti valgyti, kada jaučiamas alkis, liautis, kai jaučiamas sotumas), atskirti emocinį alkį nuo fiziologinio, besąlygiškai leisti sau valgyti viską. „Kai pasakau, kad labai svarbu sau leisti valgyti ir neturėti draudžiamų produktų, žmonės labai dažnai galvoja, kad skatinu persivalgymus. Bet taip nėra, galima valgyti viską klausantis savo alkio ir sotumo pojūčių. Tai nėra chaotiškas valgymas, o atsižvelgiant į savo fiziologiją“, – sako gydytoja dietologė A. Jauniškytė-Ingelevičienė.

Dietų kultūra

Pasak intuityvaus valgymo konsultantės A. Jauniškytės-Ingelevičienės, klausytis savo kūno poreikių sunku dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo – gyvename įtemptai, nuolat skubame, mažai galvojame apie save ir apie tai, kaip jaučiamės. Tačiau didžiausia problema, pasak dietologės, yra dietų kultūra. Visuomenės požiūris apie liekną kūną diegiamas nuo mažumės.

„Ta kultūra, skatinanti laikytis dietų, būti tik lieknu labai iškraipo instinktus, normalius alkio ir sotumo pojūčius. Pavyzdžiui, stambesnis vaikas greičiausiai paklius į tą rizikos zoną, kur nuo pat mažens bus skatinamas mesti svorį, kažko atsisakyti. Arba jei vaikas turi didesnį apetitą, tėvai labai dažnai išsigąsta ir pradeda riboti maistą ar tam tikrus produktus. Kitas etapas, kada prasideda problema su valgymu, yra paauglystė. Keičiasi kūnas, tai – emociškai sunkus laikotarpis ir tuo metu labai dažnai prasideda dietos“, – sako dietologė A. Jauniškytė-Ingelevičienė.

Pasak dietologės, net 60 proc. merginų Lietuvoje laikosi dietų, o tai reiškia, kad turi sutrikusius alkio ir sotumo pojūčius, sutrikusį požiūrį į kūną. Blogą santykį su maistu turinčioms paauglėms net 12 kartų didesnė rizika susirgti valgymo sutrikimais.

A. Jauniškytė-Ingelevičienė teigia, kad sveiką santykį su maistu iškreipia ir tai, kad sveikos mitybos rekomendacijos nukreiptos į nutukimo ir 2-ojo tipo cukrinio diabeto prevenciją. „Statistika rodo, kad vaikui ar paaugliui susirgti 2-ojo tipo diabetu net 80 kartų mažesnė rizika negu susirgti valgymo sutrikimu. Prevencija, kurios intencija gera – sumažinti nutukimą ir cukrinį diabeto atvejus – nutukimo ir valgymo sutrikimų riziką tik padidina“, – sako dietologė.

Emocinis alkis

Pasak intuityvaus valgymo konsultantės A. Jauniškytės-Ingelevičienės, emocinis valgymas yra būdingas visiems žmonėms, tai natūralus dalykas. Esame įpratę šventes minėti prie gausaus, išskirtinių patiekalų stalo. Normalu ir tai, kad kai mums liūdna, norime tam tikro maisto arba išvis prarandame apetitą. Jei tai tęsiasi trumpą laiką, nieko blogo, tačiau emocinis valgymas kartais tampa tokia problema, kad žmogus nebesugeba susivaldyti.

„Problema tampa, kai emocinis valgymas pasidaro dažnas, sutrikdo kasdienį žmogaus gyvenimą ir tampa vieninteliu būdu spręsti žmogaus problemas. Kai realios problemos nesprendžiamos, o jausmai tik užglaistomi su maistu. Kodėl taip atsitinka? Mūsų psichika susiduria su kažkokiais sunkumais, ji kartais neatlaiko ir tampa panaši į vaiko psichiką, kai reikia fizinio nusiraminimo būdo. Labai dažnai tai yra maistas, nes iš valgymo gautas malonumas labai svarbus mūsų gyvenime“, – sako dietologė A. Jauniškytė-Ingelevičienė.