Kodėl karštas oras yra pavojingas širdies ligomis sergantiems žmonėms?

Širdies ligos
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2020-07-28 13:27
Maloniai džiuginanti šilta vasara, karščiui staigiai šoktelėjus į rekordines aukštumas, gali tapti labai pavojinga. Aukšta oro temperatūra veikia vaikus, vyresnio amžiaus asmenis ar tuos, kurie turi lėtinių ligų. Karštis taip pat didelį pavojų kelia ir sergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis. Viena iš pagrindinių priežasčių yra dehidratacija (skysčių praradimas), tirštėjantis kraujas ir krešulių susidarymas kraujagyslėse bei elektrolitų disbalansas su savo pasekmėmis – sako gydytoja kardiologė Eglė Uždavinytė-Gatelienė.

Pasak medikės, organizmas vėsinasi prakaituodamas, dažniau kvėpuodamas, išplėsdamas periferines kraujagysles, todėl žmogaus kraujospūdis tampa žemesnis, kraujo cirkuliacija lėtėja, kraujas tirštėja.

„Sveikas žmogus susitvarko su pakitusia kraujo  hemodinamika ir padidėjusiu kraujo klampumu, o širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams tą padaryti sudėtingiau. Tirštesnis kraujas, be to, tekėdamas žemu slėgiu, sunkiau prateka pro susiaurėjusias kraujagysles“, – teigia kardiologė E.Uždavinytė-Gatelienė.

Gydytoja kardiologė Eglė Uždavinytė-Gatelienė / Ramūno Guigos nuotr.
Gydytoja kardiologė Eglė Uždavinytė-Gatelienė / Ramūno Guigos nuotr.

Gydytoja pasakoja, kad įprastinėmis sąlygomis kraujotaka pro tokias susiaurėjusias kraujagysles gali būti pakankama ir nesukelti jokių simptomų. Diskomfortą pacientas gali justi tik didelio fizinio ar emocinio krūvio metu, kuomet, dėl padidėjusio širdies darbo, kraujotaka per tokias kraujagysles tampa nebepakankama. Tuomet juntamas diskomfortas krūtinėje, skausmas už krūtinkaulio, oro trūkumas, galimi ritmo sutrikimai.

Esant dideliems karščiams ir praradus daug skysčių, minėti simptomai gali pasireikšti dėl pablogėjusios kraujotakos susiaurėjusiose širdies kraujagyslėse, nes tirštas kraujas per tokias kraujagysles prateka sunkiau, lėčiau. Lengviau formuojasi krešuliai, galintys visiškai užkimšti kraujagyslę, sukeldami nestabilią krūtinės anginą arba miokardo infarktą.

Dažniausiai išeminė širdies liga pasireiškia tuomet, kai pagrindinės širdį maitinančios kraujagyslės yra reikšmingai susiaurėję.

Pasak kardiologės, išeminė širdies liga yra vyraujanti sergamumo ir mirštamumo priežastis Lietuvoje, o pacientai, kuriems pasireiškia ši liga, nuolat jaunėja. Esant dideliems karščiams ir vartojant nepakankamai skysčių iki tol buvę mažai pastebimi išeminės širdies ligos simptomai gali paryškėti. Tokios sąlygos gali išaiškinti dar nežinomą diagnozę tiek vyresniems, tiek ir jauniems žmonėms.

„Esame turėję pacientų, kuriems įvyko miokardo infarktas po pirties, gausaus skysčių praradimo, nebūtinai esant susiaurėjusioms širdies kraujagyslėms. Tačiau dažniausiai išeminė širdies liga pasireiškia tuomet, kada pagrindinės širdį maitinančios kraujagyslės yra reikšmingai susiaurėję. Šią vasarą teko gydyti keletą jaunų vyrų, kuriems buvo atliktos širdies operacijos dėl kritinio visų trijų vainikinių arterijų pakenkimo ir patirto miokardo infarkto su jo komplikacijomis. Iki tol šie pacientai neturėjo jokių skundų, todėl nežinojo, jog serga išemine širdies liga. Dideli karščiai, skysčių praradimas ir tirštėjantis kraujas padėjo greičiau pasireikšti simptomams ir išsivystyti grėsmingoms komplikacijoms“, – pasakoja gydytoja kardiologė.

Kas nutinka kraujagyslėms?

Aterosklerozinė liga, kuri pakenkia visoms kraujagyslėms, taip pat ir širdies, ištinka dėl įvairių priežasčių. „Labai svarbus ir genetinis faktorius, todėl visada klausiame, ar šeimoje buvo sergančių išemine širdies liga iki 65 metų. Anksti pasireiškianti išeminė širdies liga yra agresyvesnė, sukelia daugiau komplikacijų. Paveldime polinkį sirgti tokia liga“, – teigia kardiologė E.Uždavinytė-Gatelienė.

Kiti išeminės  širdies ligos išsivystymo faktoriai: mityba, arterinė hipertenzija, diabetas, metabolinės ligos, nesveikas gyvenimo būdas ir lėtinis stresas. Pasak medikės, padidintas kraujospūdis, kuris nebuvo koreguotas, žaloja tiek širdį, tiek kraujagysles. Esant aukštam kraujospūdžiui jos pakenkiamos iš vidaus.

„Prie nelygių kraujagyslių sienelių lengviau prilimpa  kraujo riebalai ir formuojasi aterosklerotinė plokštelė, o prie šios lengviau limpa kraujo kūneliai: eritrocitai, trombocitai, kt. medžiagos ir formuojasi trombai. Organizmas tarsi stengiasi atriboti pažeistą kraujagyslės vietą iš vidaus ir yra linkęs ten formuoti krešulius“, – tvirtina gydytoja kardiologė.

Kuo pavojinga dehidratacija?

Pasak gydytojos kardiologės, karštą dieną gausiai prakaituodami prarandame elektrolitus, kurie yra reikšmingi širdies darbui, ypač svarbūs širdies ritmui. Prakaituojant netenkama kalio, magnio, natrio, kalcio, chloro, fosforo.

„Visi šie mikroelementai žmogaus kūne yra labai neblogai subalansuoti, jeigu maitinamės normaliai, gyvename aktyviai. Prakaitavimo metu daug jų netenkame, ypač kalio ir magnio, kurie svarbūs širdies veiklai. Kad lengviau būtų įsivaizduoti: kalio koncentracijos kitimu širdies operacijų metu stabdoma širdies veikla, o po operacijos ji užvedama. Kai prakaituojame, netenkame elektrolitų, atsiranda prielaidos sutrikti širdies ritmui“, – pasakoja gydytoja kardiologė.

Pasak medikės, sutrikęs širdies ritmas yra pavojingas tuo, kad sąlygoja labai neproduktyvią kraujotaką ir kraujo cirkuliaciją pačioje širdyje. Gali susidaryti krešuliai,  kurie, nukeliavę į smegenis gali sukelti insultą.

Kokį pavojų kelia tirštėjantis kraujas?

Gydytoja kardiologė sako, kad išeminė širdies liga gali išsivystyti dėl kelių priežasčių: paveldėjimo, nekoreguotos arterinės hipertenzijos, nesveiko gyvenimo būdo: hipodinamijos, prastos mityba, rūkymo, aukšto cholesterolio, cukrinio diabeto,  metabolinių ligų, lėtinio streso ir dėl priežasčių, kurių šiandien dar nežinome. Sveika gyvensena čia labai svarbi. Mūsų kraštams būdingas sotus, riebus maistas, nes taip maitintis buvo įpratę mūsų protėviai, norėdami palaikyti kūno temperatūrą, ir dėl to, kad teko daug ir sunkiai fiziškai dirbti. Įprotis susiformavo istoriškai.

Šiaurės šalys: Skandinavija, Šiaurės Amerika, šiaurinė Europa yra labiau linkusius į išemines širdies ligas. Išemine širdies liga pacientai likę sirgti visus metus, vasara nėra išeminės ligos pasireiškimo pikas, tačiau karščių sąlygomis netekus skysčių, elektrolitų, stebimas kraujo klampumo padidėjimas ir gali greičiau susiformuoti krešuliai tiek širdies, tiek viso organizmo kraujagyslėse.

Esant miokardo infarktui greta skausmo gali būti didelis silpnumas, prakaitavimas, kraujospūdžio kritimas, sąmonės praradimas.

„Na įsivaizduokit upę, kuri staiga užsikemša, tarkime, bebrui nuvertus medį, vanduo nebeprateka. Aišku, vanduo bando prasisunkti aplinkui, bet tos vietos, kurių nebepasiekė upės vanduo, badauja, ten sausra. Lygiai taip pat ir žmogaus organizme, jeigu krešulys užkemša kraujagyslę, kraujas pro ją nebeprateka, reiškia, kad zona, į kurią anksčiau atitekėdavo kraujas, tampa nebemaitinama, badaujanti (išemizuota). Ten nebepatenka deguonis, maisto medžiagos. Sutrinka ir šalinimo procesas. Į tą mitybos ir deguonies badą organizmas reaguoja skausmu, o procesui užtrukus, audinių apmirimu ir žūtimi. Jeigu miokardo išemijos epizodas užtrunka daugiau nei 20 minučių, nustatoma  miokardo infarkto diagnozė“, – teigia kardiologė E.Uždavinytė-Gatelienė.

Pasak medikės, krešuliai gali susidaryti ir kojų, rankų kraujagyslėse, ir smegenyse. Tokiu atveju diagnozuojama galūnės išemija arba smegenų infarktas – t.y. insultas. Insulto pasekmės dažniausia yra labai sunkios ir ilgalaikės. Nepakankama kraujotaka kojose ar rankose taip pat  kelia didžiulę riziką, gali tekti galūnes netgi amputuoti. Svarbu, kokio dydžio kraujagyslė užsikimšo ir kaip greitai žmogui suteikta pagalba. Ne visada simptomai pasireiškia skausmu, nors galūnių išemijai būdingas skausmas, pabalimas, atvėsimas. Esant miokardo infarktui greta skausmo gali būti labai didelis silpnumas, prakaitavimas, kraujospūdžio kritimas, sąmonės praradimas, širdies ritmo sutrikimai.

Kaip elgtis karštą dieną?

Gydytoja pataria vengti būti karštyje, jeigu tik tai yra įmanoma. „Turime gyventi, kaip pietų šalyse. Ten žmonės pradeda dienos gyvenimą labai anksti ryte, o susirenka valgyti 22 val. vakare. Taip elgiamasi Pietų Italijoje, kur visi įpratę prie didelių karščių. Taip ir savo pacientams patariame: jeigu yra darbų, tai padaryti juos reikia anksti ryte, kol dar nėra labai karšta. Ir galbūt vakare, jeigu žmogus dar būna aktyvus“, – teigia gydytoja kardiologė.

Dieną reikėtų stengtis būti maksimaliame komforte: įsijungti ventiliatorių, kondicionierių. „Tik nereikia šokiruoti organizmo ir būti labai atšaldytoje patalpoje. Kambario temperatūra turėtų būti žemesnė negu lauko 3-4 laipsniais, mažinti ją reikia palaipsniui, nes yra didelė peršalimo galimybė.  Kartu su drėkinimu galima susikurti gana komfortiškas sąlygas“, – sako kardiologė E.Uždavinytė-Gatelienė.

Jos teigimu, jeigu tenka išeiti į lauką, svarbu pasirinkti natūralaus pluošto aprangą ir  nepamiršti galvos apdangalo.

Labai svarbu išgerti reikiamą kiekį skysčių. Pasak gydytojos kardiologės, vyresnius žmones labai sunku įtikinti tą padaryti. „Mes kartais juokaujame, kad reikėtų negeriančius skysčių žmones prijungti prie lašelinės ir dar garantuoti lengvą skysčių šalimą, nes kitaip neįmanoma juos priversti laikytis tinkamo skysčių vartojimo režimo“, – pasakoja kardiologė E.Uždavinytė-Gatelienė.

Jos teigimu, vyresnius žmones labai gąsdina dažnas šlapinimasis, todėl jie piktybiškai negeria vandens. O būtina išgurkšnoti ne mažiau kaip 2 litrus vandens per dieną. Geriausia prašyti išgerti 1,5 ar 2 litrų talpos butelį per parą, greta kitų suvartojamų skysčių bei maisto. Kitaip apskaičiuoti išgerto skysčio kiekį labai sudėtinga. Tokios rekomendacijos tinka žmonėms, nesergantiems reikšmingu širdies nepakankamumu.

„Esant išreikštam širdies nepakankamumui, reikia kontroliuoti gaunamų ir išskiriamų skysčių balansą, kad skysčių perteklius nesikauptų organizme. Šiems pacientams tenka vartoti nemažas dozes šlapimą varančių vaistų. Todėl jie gali išgerti tokį kiekį skysčių, kokį sugeba pašalinti“, – sako gydytoja. Dažniausia skysčių balansą šie ligoniai kontroliuoja kasdien sverdamiesi. Vadinamas „nulinis balansas“ labai svarbus tiek širdies, tiek viso organizmo ir atskirų organų funkcionavimui.

Užsiregistruoti pas gydytoją kardiologę E.Uždavinytę-Gatelienę galima ČIA.