Verslininkas, technikos mokslų daktaras Gediminas Kostkevičius kviečia visuomenę ir specialistus į diskusiją apie telemedicinos paslaugų įteisinimą Lietuvoje / Asmeninio albumo ir 123RF nuotr.

Kodėl Lietuvoje būtina įteisinti telemediciną?

Autorius: Auksė Kontrimienė | Publikuota: 2020-05-29 13:13
Lietuvoje paskelbus karantiną ir nutraukus pacientų aptarnavimą gydymo įstaigose, ruošiantis priimti didelį koronavirusu užsikrėtusių ligonių kiekį, žmonėms buvo rekomenduota konsultuotis su gydytojais telefonu. Tačiau paradoksas – vadovaujantis teisės aktais gydytojas turi teisę konsultuoti pacientą tik tiesioginio kontakto metu.

Kodėl Lietuvoje gydytojui neleidžiama konsultuoti paciento naudojantis telemedicinos techninėmis priemonėmis? Pandemija parodė šio draudimo absurdiškumą – daugelis gydymo įstaigų pačios tapo infekcijų platinimo šaltiniu.

Verslininkas, technikos mokslų daktaras Gediminas Kostkevičius, UAB „Ortho Baltic“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius, kviečia visuomenę ir specialistus į diskusiją apie telemedicinos paslaugų įteisinimą mūsų šalyje.

„Gyvename XXI amžiuje, kai telemedicinos paslaugos jau daugiau kaip dešimtmetį yra sėkmingai teikiamos daugelyje išsivysčiusių šalių. Ir ne tik telefonu, bet ir telekonferenciniu ryšiu. Gydytojas nuotolinės diagnostikos priemonių pagalba, talkinant pacientui ar jo šeimos nariui, išmatuoja paciento kraujo spaudimą, išklauso kvėpavimą, apžiūri gerklę, akių dugną, įrašo kardiogramą ir taip toliau. Nuotolinės  diagnostikos priemonės telpa nedideliame lagamine, jas turi įsigiję daugelis namų ūkių, o rizikos grupių pacientus ligonių kasos panaudos pagrindais šiomis priemonėmis aprūpina nemokamai“, – sako G.Kostkevičius. Jo klausiame, kokių reikėtų žingsnių, kad ši pacientams reikalinga paslauga mūsų šalyje pagaliau būtų prieinama.

Kodėl telemedicina Lietuvoje iki šiol neįteisinta?

Mano nuomone, yra ne viena priežastis. Tai ir baimė, kad įteisinus telemediciną, gydytojai pradės teikti paslaugas užsienio šalių pacientams. ES teisė reglamentuoja, kad telemedicinos paslaugų teikimas visu pirma turi atitikti šalies, iš kurios teikiamos telemedicinos paslaugos, teisinį reguliavimą. O tik po to – šalies, į kurią teikiamos šios paslaugos, teisinį reguliavimą. Kol Lietuvoje teikti telemedicinos paslaugų neleidžiama, tol mūsų gydytojai negali jų teikti ir užsienio pacientams. Tiesa, tai yra apeinama, bet balansuojant ant legalumo ribos.

Taip pat ir baimė, kad telemediciną uzurpuos privatus sektorius, nes viešas sektorius yra nepaslankus. Be to, moka mažesnius atlyginimus, nei privatus.

Telemedicinos idėja prieštarauja viešojo gydymo įstaigų stambinimo politikai, nes veikia ne gydymo paslaugų koncentravimo, o jų išskaidymo kryptimi. Nors jei telemedicinos paslaugas pasiūlytų viešosios gydymo įstaigos, to būtų galima išvengti.

Poreikį keistis diktuoja senstanti visuomenė, augantys visuomenės lūkesčiai, sveikatos priežiūros kaštai, techninė pažanga.

Ši naujovė gali prieštarauti interesų grupių, veikiančių sveikatos priežiūros srityje interesams. Tai platus klausimas, reikalaujantis ne vienos publikacijos, nagrinėjančios atskirų interesų grupių interesus.

Įteisinta telemedicinos paslauga sukurtų daugiau skaidrumo. Visos veiklos, iškeltos į elektroninę erdvę, tampa lengvai analizuojamos ir skaidresnės. Galiu pasakyti, remiantis kitų šalių patirtimi, kad Lietuvoje taip pat 10-15 proc. sveikatinimo paslaugų yra suteikiamos fiktyviai. Už jas sumoka Valstybinė ligonių kasa. Apie tai Lietuvoje net nekalbama, kai užsienyje prieš tai yra kovojama ir už tai griežtai baudžiama.

 

Gediminas Kostkevičius / Asmeninio albumo nuotr.
Gediminas Kostkevičius / Asmeninio albumo nuotr.

Koks jūsų siūlymas – kokių žingsnių reikia, kad telemedicina būtų įteisinta?

Mano siūlymai pradžiai trumpai:

  1. Pakloti teisinius pamatus šeimos gydytojo paslaugų teikimui naudojant telemedicinos technines priemones pilotiniam projektui. Konkurso būdu atrinkti pilotinio projekto dalyvius. Leisti pacientams laisvai pasirinkti pilotiniame projekte dalyvaujančius telemedicinos paslaugų teikėjus.
  2. Įteisinti Nuotolinio pacientų stebėjimo paslaugą.
  3. Panaikinti absurdiškus suvaržymus teleradiologijai.
  4. Panaikinti suvaržymus telekardiologijai (dabar ją gali teikti tik Santaros ir LSMU klinikos). Tai galėtų dubliuotis ir su Nuotoliniu pacientu stebėjimu, tiek naudojant nešiojamus diagnostinius prietaisus, tiek stebėsenai naudojant namų kardiografus. Pacientas pats galėtų pasidaryti kardiogramą, ši pasiunčiama į Nuotolinio stebėjimo centrą, ten dirbtinio intelekto programos gautus duomenis analizuoja ir:
    a) jeigu duomenys indikuoja, kad kardiograma padaryta nekorektiškai, informuoja pacientą;
    b) jei kardiograma rodo nuokrypius nuo normos, perduoda kardiologui ją aprašyti ir imtis veiksmų pagal poreikį;
    c) jei viskas gerai, informuoja pacientą.

Kas turėtų imtis iniciatyvos rengti teisės aktų pakeitimus?

Iniciatyvos negalima patikėti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). Reikia iniciatyvinės grupės. Bet SAM turi bendradarbiauti, galbūt sudarant bendrą darbo grupę. Ne tik sveikatos apsaugos ministras bei jo pavaldiniai turi spręsti, kokios medicinos mums reikia. Visuomenės balsas nemažiau svarus.

Gyvename XXI a., kai telemedicinos paslaugos jau daugiau kaip dešimtmetį yra sėkmingai teikiamos daugelyje išsivysčiusių šalių. Ir telefonu, ir telekonferenciniu ryšiu.

Poreikį keistis diktuoja senstanti visuomenė, augantys visuomenės lūkesčiai ir sveikatos priežiūros kaštai, tiek dėl visuomenės senėjimo, tiek dėl naujų brangių vaistų ir technologijų, kurių anksčiau nebuvo, atsiradimo. Poreikį keistis diktuoja ir techninė pažanga, skaitmeninių technologijų skverbimasis tiek į diagnostiką, gydymą, tiek į bendrą sveikatos priežiūros sistemos organizavimą. Poreikį diktuoja ir besikeičiantys pacientai, įvaldę skaitmenines technologijas, siekiantys diskusijos su gydytojais ir nenorintys ilgiau būti klusniais jų nurodymų vykdytojais.