Kodėl šalčio dilgėlinės nereikėtų vadinti alergija šalčiui?

Alergijos testas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2020-10-05 20:56
Organizmo reakcija į šaltį, neaiškus varginantis bėrimas ant rankų ir veido, sloga, ašarojančios akys, galvos skausmas – šie simptomai neretai pacientus atveda pas alergologus – gal tai alergija šalčiui?

Vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė-alergologė Indrė Plėštytė-Būtienė sako, kad tokio termino kaip alergija šalčiui nėra.

„Alergija tai yra organizmo reakcija prieš kažką. Alergenas – tai yra baltymas, o šaltyje tai jau tikrai nėra baltymo. Todėl ši vadinamoji alergija yra šalčio dilgėlinė“, – sako medikė. Tikrąją alergiją sukelia alergenai, o šiuo atveju kaltininku tampa šaltis arba šaltas vėjas. Bandydamas gintis, organizmas duoda signalą ypatingosioms imuninėms ląstelėms ir jos pradeda išskirti biologiškai aktyvias medžiagas, kurios ir sukelia alergijos simptomus.

Vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė-alergologė Indrė Plėštytė – Būtienė.
Vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė-alergologė Indrė Plėštytė – Būtienė.

„Po kontakto su saule, vandeniu ar šalčiu žmogaus kūno ląstelės reaguoja ir išsiskiria histaminas, sukeliantis alergijoms būdingus simptomus. Todėl šalčio dilgėlinei gydyti yra skiriami priešalerginiai antihistamininiai vaistai. Tai nėra ta tikroji, ką mes vadiname alergija, kaip kad būtų reakcija į namų dulkių erkes, pieno ar kiaušinių baltymus“, – sako vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Būtienė.

Jos teigimu, šalčio dilgėlinės atveju reikėtų surasti priežastį, kas visgi išderina žmogaus imuninę sistemą ir organizmą, kad jis taip pradeda reaguoti į šaltį. „Aišku, būna vadinamųjų idiopatinių dilgėlinių, kurios atsiradimo priežastis nenustatoma. Tiesiog rekomenduojama simptomiškai vengti šalčio, tepti pažeistą odą kremais nuo šalčio ir gerti vaistus nuo alergijos“, – sako gydytoja alergologė.

Lėtinė dilgėlinė – tai dilgėlinės forma, trunkanti ilgiau nei šešias savaites ir galinti tęstis mėnesius ar metus. Jei dilgėlinės priežastys nenustatomos net ir po išsamios diagnostikos, tokia būklė vadinama lėtine idiopatine dilgėline („idiopatinė“ reiškia „nežinomas“). Apie puse šių atvejų yra susiję su kai kuriais imuniniais mechanizmais. Lėtinė dilgėlinė taip pat siejama su skydliaukės ligomis, kitomis hormoninėmis problemomis.

„Tad visgi reiktų paieškoti, kas sukelia organizmo disbalansą, kodėl jis reaguoja į fizinį veiksnį – šaltį. Tai gali būti nuo skrandžio ligų ar kitų lėtinių susirgimų, hormonų disbalanso, lėtinių infekcijų, tų, kur mes tiesiogiai nematome, bet reikia ištirti. Kartais pavyksta surasti tą priežastį, ir ją pašalinus, dingsta ir šalčio dilgėlinė“, – pataria vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė-alergologė Indrė Plėštytė-Būtienė.

Medikei labai keistai skamba paciento pasakojimas: „Buvau alergiškas šalčiui, nustojau valgyti mėsą ir alergija pradingo“.

I.Plėštyt-Būtienė įsitikinusi, kad tiesa yra tokia, kad simptomai dingo tikrai ne todėl, kad pacientas nustojo valgyti mėsą, o todėl, kad greičiausiai buvo sutrikusi skrandžio veikla, sunkiai virškino mėsą, gal buvo opaligė ar skrandžio erozija, tokiu atveju, sutvarkius mitybą, dingo ir ta liga – šalčio dilgėlinė.

Akivaizdu, kad turint tokius simptomus, reikia ieškoti rimtesnių sveikatos sutrikimų. Neretai priežastys keičiasi vietomis su pasekmėmis: šalčio alergijos simptomai pirmieji praneša apie kažkokių patologijų pradžią: endokrinologinių, infekcinių ir kt. Pacientams dėl to dažniausiai skiriami išsamūs tyrimai: bendrasis ir biocheminis kraujo tyrimas, šlapimo tyrimas, kompleksinė imunologinė kraujo analizė. Tai suteikia gydytojui galimybių skirti tinkamą gydymą.

Užsiregistruoti pas vaikų ligų gydytoją, vaikų pulmonologę-alergologę dr. Indrę Plėštytę-Būtienę GALITE ČIA.