Kodėl sunkus fizinis darbas neprilygsta mankštai

Mankšta su guma / Vida Press nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2021-12-18 11:05
Fizinį darbą dirbantys žmonės labai dažnai pasiteisina nedarantys mankštos todėl, kad pakankamai „prisisportuoja“ savo kasdieniame darbe, tad grįžę namo jie kur kas mieliau renkasi poilsį ant sofos priešais televizorių. „Sveikatos salos“ kineziterapeutė Dovilė Juškienė portalui manodaktaras.lt sako, kad toks požiūris yra neteisingas, bet žmonės linkę jį keisti tik tada, kai skausmo surakintomis nugaromis kreipiasi pas specialistus, o tada pakeisti fizinę būklę jau būna gerokai sudėtingiau. Kuo gi skiriasi mankšta ir fizinis darbas?
Kineziterapeutė Dovilė Juškienė
Kineziterapeutė Dovilė Juškienė

Pasak D.Juškienės, mankšta – tai individualiai parinkti pratimai, dažnai turintys tam tikrą tikslą, pavyzdžiui, pagerinti lankstumą ar širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, harmonizuoti raumenyną. O fizinis darbas, priklausomai nuo jo pobūdžio, susideda iš tam tikrų monotoniškų ilgą laiką kartojamų judesių, o tokie judesiai, jei dar atliekami nesilaikant ergonomikos rekomendacijų, dažniau pridaro žalos, nei atneša naudos.

„Ilgą laiką atliekant vienodus judesius mūsų kūne ima vyrauti tik tam tikros raumenų grupės. Jos pastoviai dirba ir vargsta. Kurį laiką žmogus nejaučia jokių tokio darbo padarinių, tačiau raumenų asimetrijos didėja, keičiasi kūno biomechanika ir po keleto metų dažną aplanko skausmai, o jie gali būti nurašomi net profesinei ligai“, – tvirtina kineziterapeutė.

Medikės teigimu, nuolat atliekant tuos pačius mechaninius judesius, atsiranda raumenų disbalansas. Įdarbinti raumenys sustiprėja, o tie, kurie nedalyvauja fiziniame veiksme, nusilpsta.

„Nesant balanso juosmeninėje dalyje, gali pajudėti stuburo slankstelis, įvykęs poslinkis dirgina nervines šakneles, ima deformuotis tarpslankstelinis skaidulinis žiedas, o jo pasekmė – išvarža. Žmogus gali pajusti ne tik skausmą juosmeninėje dalyje, bet ir kojų tirpimą“, – įspėja kinezitarapeutė D.Juškienė.

Pasak medikės, labai svarbu suprasti, kad dirbantiems fizinį darbą, reikia subalansuoti ir atstatyti savo kūną, kad jis atlaikytų kasdieninius sunkius krūvius ir monotoniškus judesius bei išvengtų pokyčių ateityje. Na, o mankšta būtina kūno raumenų subalansavimui: nuolat dirbantys persitempę raumenys atpalaiduojami, o nusilpę – aktyvuojami. Taip neleidžiama vystytis asimetrijai, o su ja kartu ir skausmui.

D.Juškienei dažnai tenka girdėti tokius pasiteisinimus: „Aš per dieną tiek prisisportuoju, kam man tas sportas, kam man ta mankšta. Aš pavargstu, noriu tiesiog pasėdėti.” Suprasdama savo klientų norą pailsėti, specialistė visgi pasiūlo įvertinti, kas yra tikrieji lėtinio nuovargio kaltininkai. „Gal fizinių jėgų trūkumą provokuoja visai ne darbas, o netinkamas dienos režimas ir nepilnavertė mityba? Gal žmogus keliasi skirtingu metu, gal neišsimiega? Mūsų organizmams patinka pastovi dienotvarkė, miego režimas ir subalansuota mityba. Ypač dirbant fizinį darbą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar su maistu gauname pakankamai medžiagų, padedančių organizmui atsistatyti, atgauti jėgas“, – sako kineziterapeutė. Ji pataria jaučiantiems nuolatinį nuovargį pasikonsultuoti ir su mitybos specialistu.

Kodėl simptomai išduoda, kad reikia rimčiau susirūpinti savo organizmu, nelaukiant, kol surakins skausmai? Pasak kineziterapeutės, reikėtų atkreipti dėmesį į atsirandančius gal dar net nelabai stiprius sąnario, nugaros skausmus, netgi dėl galvos skausmo irgi gali būti kalti įtempti kūno raumenys. „Gali atsirasti neurologiniai simptomai: tirpimas, nejautra, skirtingi pojūčiai galūnėse, pavyzdžiui, tarsi viena koja „atsilieka“, gali tirpti rankos“, – pažymi D.Juškienė.

Todėl specialistė pataria nelaukti, kol prasidės skausmai ir pasitarti. Žinodamas kliento darbo specifiką ir matydamas dabartinę kūno būklę, kineziterapeutas gali netgi nuspėti, kokie profesiniai negalavimai gali laukti ateityje ir parinkti atitinkamas profilaktines priemones.

Prieš skiriant mankštos pratimus, pacientai yra testuojami, įvertinama jų raumenų būklė. „Sunkiai fiziškai dirbančius žmones galiu nuraminti, kad mankšta neturi būti labai sunki ir dar labiau alinanti. Mano tikslas – daugiau energijos po mankštos ir jokio skausmo. Žmogus negali po mankštos jaustis dar labiau pavargęs, todėl į kiekvieną atvejį žvelgiame individualiai“, –  tvirtina D. Juškienė. Pasak jos, mankšta turi būti sudaroma atsižvelgiant ne tik į kliento darbo pobūdį, bet ir į raumenyno būklę, laikyseną, fizinį pasirengimą ir aktyvumą, laisvalaikio pomėgius.