Kodėl svaigsta galva: gydytojas įvardino pagrindines priežastis

Galvos svaigimas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-05-05 10:48
Daugeliui žmonių nėra sunku vaikščioti žvyru, pereiti nuo šaligatvio ant žolės arba vaikščioti naktį nesuklupus. Tačiau, kaip portalui manodaktaras.lt sakė gydytojas otorinolaringologas Valdas Bernotas, esant sutrikusiai pusiausvyrai, tokie paprasti veiksmai gali būti labai varginantys ir kartais net pavojingi. Kokie simptomai lydi nestabilumą ir kas daugeliui žmonių gali išprovokuoti nuolatinį galvos svaigimą?

Kas yra kūno pusiausvyra ir kodėl ji gali sutrikti?

Kūno pusiausvyra yra gebėjimas išlaikyti kūno masės centrą virš jo atramos pagrindo. Tinkamai veikianti pusiausvyros sistema leidžia žmonėms aiškiai matyti judant, nustatyti judėjimo kryptį ir greitį bei atlikti automatinius kūno padėties koregavimus, kad išlaikytų laikyseną ir stabilumą įvairiomis sąlygomis.

Pusiausvyra pasiekiama ir palaikoma sudėtingų sensorimotorinių valdymo sistemų rinkinio, ji apima informaciją iš regėjimo, proprio receptorių (lytėjimas) ir vestibuliarinės sistemos (judėjimas, pusiausvyra, erdvinė orientacija), o visa gauta informacija apdorojama ir duoda impulsus į akių ir kūno raumenis.

Trauma, liga, tam tikri vaistai ar senėjimo procesas gali paveikti vieną ar daugiau šios sudėtingos sistemos komponentų. Žmogaus pusiausvyros sistema itin sudėtinga, todėl dažnai kyla nemažai iššūkių, diagnozuojant ir gydant pagrindinę priežastį.

Vestibuliarinę sistemą galima suskirstyti į dvi pagrindines sistemas: centrinę sistemą (smegenis ir smegenų kamieną) ir periferinę sistemą (vidinę ausį ir kelius į smegenų kamieną). Vidinė ausis, žinoma kaip labirintas, turi dvi pagrindines struktūras: sraigę, atsakingą už klausą, ir vestibuliarinį aparatą, atsakingą už pusiausvyros, stabilumo ir erdvinės orientacijos palaikymą.

Gydytojas otorinolaringologas Valdas Bernotas.
Gydytojas otorinolaringologas Valdas Bernotas.

Kokios yra pagrindinės galvos svaigimo priežastys?

Beveik kiekvienas patiria kelias sekundes erdvinės dezorientacijos tam tikru gyvenimo momentu. Pavyzdžiui, kai žmogus žiūri 3D filmą kino teatre ir akimirksniu suvokia judėjimo ar kritimo iliuziją. Tačiau dažni galvos svaigimo epizodai, nesvarbu, jie trunka tik kelias sekundes ar dienas, yra pagrindinis vestibuliarinės disfunkcijos požymis, ypač kai jie susiję su galvos padėties pokyčiais.

Sveika vestibuliarinė sistema suteikia patikimą informaciją apie erdvinę orientaciją. Mišrūs signalai iš regėjimo ar proprio receptorių paprastai gali būti gerai išanalizuojami ir „apdorojami“. Pavyzdžiui, sėdint automobilyje šalia geležinkelio pervažos pravažiuojančio traukinio matymas gali sukelti dreifavimo ar judėjimo pojūtį, o minkšto, storo kilimo po kojomis jausmas (bet ne medžio masyvo grindys) gali sukelti plūduriuojantį pojūtį. 

Tačiau kompensuoti vestibuliarinės sistemos anomalijas yra problemiškiau. Tai lyg būti teisėju teismo salėje ir nuspręsti tarp dviejų pusių, pateikiančių konkuruojančius įrodymus – vestibuliarinė sistema tarnauja kaip prieštaringų jutiminės informacijos formų analitikas. Kai vestibuliarinė sistema sugenda, ji nebegali padėti išspręsti jutimo „konflikto“ akimirkų, dėl kurių atsiranda tokie simptomai kaip pusiausvyros sutrikimas ar galvos svaigimas.

Vestibuliarinės galvos svaigimo priežastys

Vestibuliarinę disfunkciją dažniausiai sukelia galvos sužalojimai, senėjimas ar virusinės infekcijos, įvairios ligos. Taip pat genetiniai ir aplinkos veiksniai gali sukelti arba prisidėti prie vestibuliarinių sutrikimų.

  • Akustinė neuroma

Tai gerybinis navikas, augantis iš vestibuliokochlearinio nervo.

  • Autoimuninė vidinės ausies liga

Ji pasireiškia, kai klaidingai veikiančios imuninės sistemos gynybinės sistemos kenkia kūno ląstelėms, kurios veikia ausį. Specifinės diagnozės apima: Kogano sindromą, Wegenerio granulomatozę, sisteminę vilkligę, Šiogreno sindromą ir reumatoidinį artritą.

  • Gerybinis paroksizminis galvos svaigimas

Galvos judesių sukeltas epizodinis, trumpalaikis, nesutrikdantis klausos pozicinis galvos svaigimas (vertigo) su aiškiai matomu nistagmu. Tai dažniausias ir įprasčiausias galvos svaigimo (vertigo) tipas klinikinėje praktikoje. Net 39 proc. atvejų gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo (GPPV) yra aiškaus galvos svaigimo priežastis.

Šis svaigimas kartais prasideda po galvos ir kaklo traumos, vidurinės ausies uždegimo ar stapedotomijos. Paminėtina, kad pozicinis vertigo galimas ir įvairių kitų būklių metu: dėl smegenų kamieno pažeidimo (pvz., išsėtinės sklerozės, insulto, naviko) ar dėl intoksikacijos vaistais (barbitūratais), alkoholiu.

  • Cervikogeninis galvos svaigimas

Nestabilumo ir dezorientacijos sindromas pacientams, sergantiems kaklinės stuburo dalies patologijomis, įskaitant traumą, artritą ir kt.

  • Cholesteatoma

Lėtinis atikoantralinis otitas – tai lėtinis vidurinės ausies uždegimas, kurio metu vidurinėje ausyje formuojasi cholesteatoma. Cholesteatoma – tai daugiasluoksnio plokščiojo ragėjančio epitelio (odos) atsiradimas vidurinėje ausyje bei oringose smilkinkaulio struktūrose. Paprasčiau tariant, tai yra nenormalus odos augimas vidurinėje ausyje, už ausies būgnelio. 

Tai gali būti įgimta, bet dažniausiai sukelia pasikartojančios vidurinės ausies infekcijos. Dažnai išsivysto darinys kaip cista arba maišelis, kurio viduje dauginasi odos ląstelės (keratinas), atsiranda senos ląstelės. Kadangi šios negyvos odos ląstelės „maiše“ kaupiasi, cholesteatoma didėja, augimas plinta gilyn į vidurinės ausies struktūras, vyksta aplinkinių struktūrų destrukcija.

  • Vestibulinis neuronitas

Dar vadinamas tiesiog vestibuliniu neuritu, yra prieanginio sraigės (vestibuliokochlearinio) nervo uždegimas, pasireiškiantis stipriu galvos sukimusi. Šis nervas yra vienas iš dvylikos galvinių nervų, jis eina iš vidinės ausies į galvos smegenis ir perduoda joms juntamąją informaciją apie aplinkos garsus bei žmogaus padėtį erdvėje. 

Vestibulinis neuritas, nors ir yra uždegiminis susirgimas, dažnai vadinamas vestibuline neuropatija. Dažniausiai jis yra virusinės (paprastai tai būna herpes simplex viruso reaktyvacija, bet gali būti ir tymų, hepatito, poliomielito, gripo ar kitas virusas), o kartais bakterinės kilmės. Jis gali pasireikšti ir vaikystėje, ir suaugus, bet dažniausiai nustatomas žmonėms, sulaukusiems 40–50 metų amžiaus.

Šio susirgimo dažnis, kai kurių šaltinių duomenimis, siekia 3,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Vestibulinis neuritas yra dažnai painiojamas su kitu panašiu susirgimu – labirintitu. Juos sieja panašios priežastys ir požymiai, tačiau labirintitas, be kitų simptomų, tai pat sukelia ir klausos pažeidimą.

  • Mal de Debarquement sindromas (MdDS) 

Retas otoneurologinis sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis vidutinio amžiaus moterims po ilgalaikio pasyvaus judesio poveikio (skrydžio lėktuvu, kruizo laivu). Sindromas pasireiškia persistuojančiu galvos svaigimu, siūbavimo pojūčiu, nestabilumu ir pusiausvyros sutrikimu.

Diagnostika sudėtinga, kadangi nėra instrumentinių tyrimų, patvirtinančių šį sutrikimą, otoneurologinis ištyrimas neinformatyvus. Diagnostika remiasi anamneze, todėl MdDS retai diagnozuojamas arba nustatomas netinkamai.

  • Manjero liga

Jos priežastys nežinomos. Manoma, kad ją sukelia padidėjęs skysčių kiekis vidinės ausies endolimfinėje sistemoje. Liga paprastai yra vienpusė, bet gali būti ir abipusė. Liga gali atsirasti staiga, be jokių perspėjančių požymių. Menjero liga nėra reta, ja dažniausiai serga vidutinio amžiaus žmonės (liga gali pasitaikyti ir vaikams, bet dažniausia serga 20–50 m. pacientai). 

Psichologiniai veiksniai (pvz. stresas) gali sukelti ar apsunkinti ligos priepuolį. Ligos simptomai yra tipiški: „sukamojo“ svaigimo (pacientui atrodo, kad jis sukasi aplink) priepuolis su pykinimu ir vėmimu, spengimas ausyse, besikartojantis klausos praradimas (priepuolio metu klausa gali pagerėti), ausies spaudimo ir pilnumo jausmas.

Pacientai skundžiasi, kad ausys tartum užkimštos, ryškus spaudimo jausmas. Dažniausiai girdimi šlamantys ūžesiai, kurie po kurio laiko pranyksta. Ūžesiai sustiprėja užėjus svaiguliui. Priepuolis gali tęstis nuo keliolikos sekundžių iki 12 val. Kai kada pirmasis priepuolis gali tęstis net 24 val., kiti pasikartojantys priepuoliai būna trumpesni.

  • Vidurinės ausies slėgio pokyčiai

Jie gali pasireikšti, pavyzdžiui, dėl peršalimo ar alergijos, gali atsirasti dėl Eustachijaus vamzdelio patinimo arba skysčio susikaupimo vidurinėje ausyje.

  • Su migrena susijęs galvos svaigimas

Paprastai būdingas galvos skausmas su simptomais, susijusiais su vestibuliariniu sutrikimu, pvz.: galvos svaigimu, judesio netoleravimu, spontanišku galvos svaigimu, jautrumu šviesai ir garsui, spengimu ausyse ir erdvine dezorientacija.

  • Pūlingas vidurinis otitas

Tai bakterinė vidurinės ausies infekcija, kuri komplikuodamasi gali plisti į vidinę ausį.

  • Otosklerozė

Tai ausies liga, kuriai būdingas nuolat stiprėjantis prikurtimas, ūžesys ausyse bei galvos svaigimas. Simptomai atsiranda dėl pasikeitusių ir sutrikusių kaulėjimo procesų vidurinėje ausyje, įtraukiančių ir klausos kauliukus bei sutrikdančių garso perdavimą ir sukeliančių laipsnišką klausos pablogėjimą ir kitus simptomus.

  • Ototoksiškumas

Jis sukelia tam tikrų vaistų ar cheminių medžiagų (pvz., intraveninių aminoglikozidų antibiotikų), kurie pažeidžia vidinės ausies nervų ląsteles arba vestibuliarinio-kochlearinio nervą.

  • Perilimfinė fistulė

Ji atsiranda po sužalojimo, tai ovalaus ar apvalaus lango plyšimas ar defektas, tai mažos ir „gležnos“ anatominės struktūros, atskiriančios vidurinę ausį nuo skysčiu užpildytos vidinės ausies.

  • Pusratinių kanalų įgyti ar įgimti defektai, endolimfos kiekio, sudėties ar slėgio sutrikimai.

Nevestibuliarinės galvos svaigimo priežastys

Dažnai galvos svaigimas susijęs su kraujotakos pažeidimais dėl širdies ir kraujagyslių problemų.

  • Aneurizma.
  • Aritmija: Nereguliarus ar nenormalus širdies plakimas ir gali sukelti mažą kraujo pritekėjimą į smegenis.
  • Aterosklerozė.
  • Karotidinio sinuso refleksas: Miego sinusas yra labai jautrus kraujospūdžio sumažėjimui miego arterijoje. Sumažėjus kraujospūdžiui, refleksas sutraukia kraujagysles apatinėse galūnėse ir plečia kraujagysles galvoje, kad išlaikytų normalų kraujospūdį galvoje ir tinkamą kraujo tekėjimą į smegenis.
  • Širdies vožtuvų patologijos: dažniausiai problemos dėl aortos vožtuvo, dėl ko sutrinka galvos smegenų kraujotaka.
  • Dehidratacija.
  • Degeneraciniai stuburo pakitimai: gali spausti stuburo arterijas ir trukdyti kraujo tiekimui į galvos smegenis.
  • Embolija: gali atsirasti, kai kraujo krešulys susidaro aplink širdies vožtuvą, kuris neveikia tinkamai, arba atsiranda arterijose į smegenis, sukeldamas insultą. Insulto poveikis gali būti laikinas galvos svaigimas. Tačiau, jei embolas keliauja į vestibuliarinę sistemą, tai gali sukelti stiprų galvos svaigimą.
  • Hiperventiliacija: būklė, atsirandanti dėl greito kvėpavimo, kai pašalinama daugiau anglies dioksido nei įprasta. Kai taip atsitinka, anglies dioksido kiekis kraujyje sumažėja ir veikia smegenų ląstelių funkciją, sukeldamas laikiną galvos svaigimą.
  • Medikamentai: kai kurie receptiniai ir nereceptiniai vaistai gali sukelti laikiną galvos svaigimą.
  • Nervų sistemos sutrikimai: gali sukelti nestabilumą (pvz., periferines neuropatijas, dėl kurių sumažėja kojų ar kojų nervų funkcija ir išsėtinė sklerozė).
  • Ortostatinė hipotenzija: paplitusi vyresnio amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurie turi kraujotakos problemų ir diabetą. Kai žmogus turi žemą kraujospūdį ir kraujas susikaupia apatinėje kūno dalyje sėdint ar gulint, greitai atsistojus gali atsirasti galvos svaigimas ar net alpimas. Paprastai kūno refleksai prisitaiko prie tokių padėties pokyčių. Tačiau, kai kraujotakos problemos pablogina šiuos kompensavimo mechanizmus, atsiranda silpnumas.
  • Stresas, įtampa ar nuovargis: gali sutrikdyti galvos smegenų kamieno funkcijos efektyvumą, todėl šiek tiek prarandama automatinė refleksinė pusiausvyros kontrolė.
  • Navikai: Gali paveikti smegenų kamieną, smegenėles (smegenų koordinavimo centrą) arba smegenų žievės dalį, kuri kontroliuoja raumenų judesius.
  • Regėjimo sutrikimai.

Ar galvos svaigimas gali sukelti komplikacijas?

Nors galvos svaigimas ir reiškiasi labai nemaloniais pojūčiais, trikdančiais kasdienio gyvenimo veiklą, tačiau sunkesnių komplikacijų tai nesukelia. Štai keletas gana retų komplikacijų:

  1. Visiškas apkurtimas, segant Menjero liga.
  2. Traumos, staiga pasireiškus galvos svaigimui. Gali būti įvairūs kaulų lužiai ar smegenų sutrenkimai dėl kritimo esant alpimui ar sutrikus pusiausvyrai. Taip pat gali būti pavojinga vairuoti. Priepuoliai, kurių metu ima svaigti galva, prasideda labai netikėtai ir tai gali sukelti grėsmę ne tik paties žmogaus, bet ir aplinkinių gyvybei.
  3. Taip pat gali pasireikšti depresija, jei liga ilgai užtruko ir tai iš esmės pakeitė gyvenimo ritmą ir režimą.

Kokie diagnostikos ir gydymo būdai taikomi dažniausiai?

Kadangi galvos svaigimų priežastys labai įvairios, tenka konsultuotis su daugelio sričių specialistais – otorinolaringologu, neurologu, oftalmologu ir kt. Dažnai paskiriama galvos smegenų kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas.

Viena patikimiausių priemonių išsiaiškinti galvos svaigimo priežastį – tyrimas videonistagmometru. Tokio tyrimo metu įvertinami nevalingi akių obuolių judesiai, vadinami nistagmu, leidžia tiksliau nustatyti svaigimo priežastį, surasti periferinės vestibulinės sistemos (vidinės ausies labirinto ar vestibulinio nervo) pažeidimą ir jo pusę.

Kaip atliekamas tyrimas videonistagmometru?

Pacientas yra paguldomas, jo galva pakeliama 30 laipsnių kampu, ant akių uždedami specialūs akiniai su infraraudonųjų spindulių kamera. Tuomet visiškoje tamsoje paciento akis yra apšviečiama infraraudonaisiais spinduliais. Spinduliais apšviesta akis yra filmuojama, o vaizdas perduodamas tiesiai į monitorių. 

Akių judesiams sukelti ištyrimui naudojama kolorinė stimuliacija, t.y. tam tikrą laiką į paciento ausies landą pučiamas šilto ar šalto oro srautas, kuris išprovokuoja nistagmą, t.y. sukelia akių judesius. Nustojus pūsti orą, tam tikrą nustatytą laiką tiriami akių judesiai. Akių judesiai būna paverčiami skaitmeniniais signalais, apdorojami specialiomis kompiuterinėmis programomis ir pateikiami kaip standartizuoti grafikai, kuriuos vėliau analizuoja gydytojas.