Kodėl svarbu lavinti emocinį intelektą?

Emocinio intelekto lavinimas, emocijos / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2021-11-12 15:40
Pasaulis būtų pakankamai nemaloni vieta gyventi, jei žmonės nejaustų emocijų, pavyzdžiui, nesuprastume, kada artimasis liūdi, o kolega pyksta. Dėka emocijų galime gyventi turiningą vidinį gyvenimą. Kokią reikšmę emocinis intelektas turi mūsų gyvenime ir kodėl jį reikia lavinti, portale manodaktaras.lt kalbamės su psichologe Sonata Vizgaudiene.

Pastaraisiais metais labai daug kalbama apie emocinio intelekto lavinimą. Kas tai yra?

Emocinis intelektas – tai žmogaus gebėjimas atpažinti, įvertinti ir kontroliuoti savo emocijas bei suprasti, interpretuoti ir reaguoti į kitų žmonių emocijas. Labiau neįsigilinus, galima nesuprasti, apie ką čia kalbame, nes gali pasirodyti, kad tai tiesiog duotybė ir visi žmonės tai turi, bet taip nėra. 

Mūsų gėbėjimai suvokti savo ir kitų jausmus gali žymiai skirtis. Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad emocinį intelektą galima ugdyti ir jį sustiprinti, yra tvirtinančių, kad tai įgimta savybė.


Kokią reikšmę emocinis intelektas turi mūsų gyvenime?

Būtent todėl, kad evoliucijos eigoje išsivystė emocinės smegenys, žmonės tapo žmonėmis. Pasaulis būtų pakankamai nemaloni vieta gyventi, jei žmonės nejaustų emocijų, pvz., nesuprastume, kada artimasis liūdi, o kolega pyksta. 

Dėka emocijų kuriame nuoširdžius santykius, vystome žmogiškas vertybes, palankias kiekvienam gimusiam žmogui. Dėl emocijų galime gyventi turiningą vidinį gyvenimą. 

Tik susidūrę su žmonėmis, kurių emocijos skurdžios arba kurie nejaučia emocijų, galime suprasti, kaip sudėtinga bendrauti, rasti ryšį, suprasti vieniems kitus. Tada suvokiame, kad vien protu besiremiančios komunikacijos neužtenka.

Psichologė Sonata Vizgaudienė
Psichologė Sonata Vizgaudienė

Kaip suprasti, iš kur kasdien kyla įvairios emocijos ir kaip su jomis susidoroti?

Tyrėjai pateikia modelį, pagal kurį yra keturi skirtingi emocinio intelekto lygiai: 

  1. Emocijų suvokimas.
  2. Gebėjimas mąstyti remiantis emocijomis.
  3. Gebėjimas suprasti emocijas.
  4. Gebėjimas valdyti emocijas.


Emocijų suvokimas. Pirmasis žingsnis, norint suprasti emocijas – tiksliai jas suvokti. Paprastai tai apima neverbalinių signalų, tokių kaip kūno kalba ir veido išraiškos, supratimą.

Mąstymas remiantis emocijomis. Apima mąstymą ir naujų dalykų mokymąsi, pasitelkiant emocinį suvokimą. Emocijos padeda nustatyti prioritetus, į ką atkreipiame dėmesį ir į ką reaguojame. Dažniausiai emociškai reaguojame į dalykus, kurie pritraukia mūsų dėmesį.

Emocijų supratimas. Emocijos, kurias mes suvokiame, gali turėti įvairiausių reikšmių. Jei kas nors reiškia piktas emocijas, stebėtojas turi išaiškinti žmogaus pykčio priežastį ir ką tai galėtų reikšti. Pvz., jei jūsų vadovas elgiasi piktai, tai gali reikšti, kad jis nepatenkintas jūsų darbu, arba tai, kad tą rytą pakeliui į darbą gavo baudą už greičio viršijimą, o gal ryte susiginčijo su žmona.

Emocijų valdymas. Gebėjimas efektyviai valdyti emocijas yra svarbiausia emocinio intelekto dalis. Savo emocijų reguliavimas ir tinkamas atsakas, taip pat sąmoningas reagavimas į kitų emocijas yra svarbūs emocijų valdymo aspektai.

Keturios šio modelio atšakos yra suskirstytos pagal sudėtingumą: žemesniuose lygiuose yra paprastesni procesai, o aukštesniuose – pažangesni. Pvz., žemesni lygiai apima emocijų suvokimą ir išreiškimą, o aukštesni lygiai reikalauja didesnio sąmoningo įsitraukimo ir apima emocijų reguliavimą.

Nuo ko pradėti, norint tobulinti savo emocinį intelektą?

Suprantant, kaip veikia mūsų emocijos, galima išmokti jas valdyti. Pvz., anksčiau neretai apie ūmiai nevaldant emocijų besielgiančius žmonės buvo sakoma, kad jų tiesiog toks charakteris, bet iš tikro bet kokio temperamento ar charakterio ypatybių sukeltus impulsus galima suvaldyti tiesiog išmokus reguliuoti emocijas. 

Patyrinėję savo impulsyvių emocinių reakcijų pobūdį, galime savęs pasiklausti, kaip labiau noriu reaguoti stipriau emocijas sužadinančiose situacijose: kaip gana primityvus gyvūnas, pvz., bezdžionė, kuri kilus emociniam sužadinimui nemąsto ir elgiasi impulsyviai, ar kaip išmintingas žmogus, kuris geba save kontroliuoti. 

Būtent gebėjimas save kontroliuoti ir numatyti keletą žingsnių į priekį padėjo mums tapti išmintingiausiomis būtybėmis šioje žemėje. Tad nuo ko pradėti norint tobulinti savo emocinį intelektą? 

Pradėkime nuo savęs stebėjimo:

Kas išprovokuoja nemalonias emocijas? 
Kaip tuo metu jaučiuosi? 
Kokie impulsai veikti kyla?  Ar pasiduodu jiems? 
Ar bandau valdytis? 
Jei valdausi, kaip man pavyksta? Kas dažniausiai pavyksta? 
Ką reikėtų keisti emociškai reaguojant nemaloniose, emocijas stipriai išprovokuojančiose situacijose? 

Pradžioje svarbiausia prisiminti STOP taisyklę. Bet kokioje stipriai nemalonias emocijas sužadinančioje situacijoje pradžioje, jei tik turime nors mažiausią galimybę, dėkime visas pastangas pasitraukti iš tos situacijos. Atsitraukimas visada duoda erdvės įvertinti situaciją ir pasirinkti geriausią atsaką, dėl kurio, tikėtina, nesigailėsime. Impulsuvus atsakas dažnai priverčia vėliau apgailestauti ir taisyti neapgalvotai padarytus dalykus.

Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad skirtingoms emocijos būdingi skirtingi išjautimo būdai, pavyzdžiui:

  • pyktį dažniausiai verta suvaldyti jį sukeliančioje situacijoje ir išpykti vėliau saugioje aplinkoje;
  • liūdesiui būtinas pakankamas laikas jį išliūdėti;
  • baimes verta suvokti ir paieškoti įveikimo būdų;
  • su nedideliu nerimu neretai tenka susidraugauti;
  • su džiaugsmu geriausia pasidalinti ir t.t.

Mokslininkai nustatė 27 unikalias emocijas, bet jų variacijų yra žymiai daugiau, o galutinio skaičiaus emocijų atspalvių iš viso nėra, tad vien aiškiai suvokti, ką pajaučiame, tikrai gali būti nelengva.

Kodėl reikia lavinti emocinį intelektą? 

Atlikta nemažai tyrimų, įrodančių, kad aukštesnį emocinį intekeltą turintys žmonės geriau prisitaikę gyvenime ir sėkmingesni. Gebėjimas geriau suprasti save ir kitus padeda sėkmingai kurti artimus santykius, įsitvirtinti darbe, gyventi aktyvų socialinį gyvenimą ir t.t. 

Emocinio intelekto lavinimas yra pasirinkimas, kaip valdyti savo asmenybę, kad gyventumėte kokybiškesnį gyvenimą.

Taigi, kokių veiksmų galime imtis, kad pagerintumėme savo socialinius ir emocinius įgūdžius? Keletas patarimų:

KLAUSYKIME
Jei norime suprasti, ką jaučia kiti žmonės, pirmas žingsnis yra atkreipti į tai dėmesį. Skirkime laiko įsiklausyti, ką žmonės mums bando pasakyti tiek žodžiais, tiek neverbaliniu būdu. Kūno kalboje atsispindi svarbiausi dalykai, jei tik mokame tai pastebėti ir suprasti. Kai pastebime, kad kažkas jaučiasi tam tikru būdu, apsvarstykime įvairius veiksnius, kurie gali turėti įtakos toms emocijoms.


UŽJAUSKIME
Turime sugebėti įsijausti į kažkieno būseną (kitaip tariant, „pabūti kito kailyje“), kad iš tikrųjų suprastumėme jo požiūrį. Mokykimės atjausti kitus žmones. Įsivaizduokime, kaip jaustumėmės jų situacijoje. 


ATSPINDĖKIME
Gebėjimas mąstyti, remiantis emocijomis, yra svarbi emocinio intelekto dalis. Apsvarstykime, kaip mūsų emocijos veikia sprendimus ir elgesį. Kai galvojame apie tai, kaip reaguoja kiti žmonės, bandykime suprasti, kodėl jie taip reaguoja ir ką tai reiškia jiems ir mums.

Galėtų padėti klausimai: Kodėl šis žmogus taip jaučiasi? Ar yra kokių nors akivaizdžiai nematomų veiksnių, galinčių prisidėti prie šių jausmų? Kuo mano emocijos skiriasi nuo jų? Analizuodami klausimus galime pastebėti, kad tampa lengviau suprasti emocijų vaidmenį žmonių mąstymui ir elgesiui.

Kasdieniame gyvenime emocinis intelektas reiškiasi įvairiais būdais. Kaip galime jį praktikuoti?


  • Gebame priimti kritiką ir atsakomybę.

  • Mokomės iš klaidų.

  • Mokame pasakyti „ne“, kai to reikia.

  • Gebame išsakyti savo jausmus kitiems.

  • Sprendžiame problemas atsižvegdami į visų įsitraukusių poreikius.
  • Puoselėjame empatijos jausmą kitiems žmonėms.

  • Praktikuojame puikius aktyvaus klausymo įgūdžius.

  • Žinome, kodėl darome tai, ką darome.

  • Nesmerkiame kitų.

Turbūt efektyviausia emocinį inteletą ugdyti dar vaikystėje, tad ar ne per vėlu pradėti vyresniame amžiuje? 

Emocinio intelekto lavinimas vaikystėje – svarbi ugdymo dalis, bet ugdyti gali tik tėvai, patys turintys šiuos gebėjimus. Emocinis intelektas nuolat reiškiasi  kasdienėse situacijoje, ne tik kažkokiose ypatingai sužadinančiose situacijose. Tad mažieji, kopijuodami tėvus, iš jų mokosi emocinio raštingumo. Kaip save suprantu? Kaip reaguoju? Ką darau, kai sunku? 

Gera žinia ta, kad šioje srityje svarbiausia – motyvacija. Jei ji yra, emocinis intelektas gali žymiai augti nepriklausomai nuo amžiaus. Gebėjimas atpažinti ir valdyti savo emocijas bei suprasti kitų laikui bėgant, jei nieko nedarome, išlieka nežymiai kintantis. Tam įtakos turi ankstyvos vaikystės patirtys ir net genetika. Tad rimtiems pokyčiams reikia rimto nusiteikimo ir įdirbio.

Kiekvienas gali pasikeisti, bet tik nedaugelis nusiteikia ir imasi bandyti. Pagalvokite apie nemaloniausią žmogų, kurį kada nors pažinojote – kiek laiko užtruks, kad jis taptų dėmesingesnis, draugiškesnis, ramesnis ar pozityvesnis? 

Dar sunkiau pakeisti savo vidinį emocinį intelektą, kitaip tariant, viduje vis tiek galite jausti įtampą ar pyktį, net jei išorėje jums pavyks neparodyti tų emocijų. Kai kurie žmonės iš prigimties yra labiau rūstūs, drovūs, labiau susikoncentravę į save arba nepasitikintys savimi, o kiti yra apdovanoti natūraliu pozityvumu, ramybe ir draugiškumu – prigimtinės savybės reikšmingos emocinio intelekto augimui. 

Visgi žmogaus savybės, reakcijos ir elgesys gali būti tobulinami. Emocinis intelektas linkęs kažkiek augti vyresniame amžiuje, net ir be sąmoningo įsikišimo. Tad tiesa, kad dauguma žmonių bręsta „su amžiumi“.

Surasti psichologą ar psichoterapeutą galite paspaudę čia.