Kodėl taip svarbu gerai išsimiegoti?

Miegas / Fotolia nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2020-09-27 18:18
Kaip miegojai? Kaip pailsėjai? To klausiame savo artimųjų. Dažnai manome, kad miegas toks įprastas, jog net nesusimąstome, kam jis reikalingas ir kokią įtaką turi mūsų sveikatai. Kada galima sakyti, kad miegas buvo kokybiškas? Ar pailsime, kai sapnuojame? Ar trukdo poilsiui nubudimai naktį? Ar galima sakyti, jog miegas sutrikęs, jeigu dieną esame mieguisti? Kada vertėtų kreiptis į gydytoją dėl galimo miego sutrikimo?

Pokalbis su Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologe prof. Rūta Mameniškiene ir gydytoja neurologe  dr. Egle Sakalauskaite - Juodeikiene.

Kodėl toks svarbus yra miegas?

Prof. Rūta Mameniškienė: Miegas yra labai svarbus, nes miego metu mes ne tik pailsime. Miegas yra aktyvus procesas. Mes, atrodo, miegame, ilsimės, nejudam, bet mūsų smegenys labai aktyviai dirba. Tam, kad prisimintume, ką veikėme dieną, suplanuotume kitos dienos darbus, kad mūsų nuotaika būtų gera, nebūtume ryte dirglūs, pikti. Miegas svarbus ir tam, kad nesirgtume, kad netuktume, kad nesirgtume tokiomis lėtinėmis ligomis, kaip inkstų funkcijos, širdies veiklos sutrikimais, insultais ir t.t.

Prof. Rūta Mameniškienė
Prof. Rūta Mameniškienė

Koks miegas yra kokybiškas?

Dr. Eglė Sakalauskaitė – Juodeikienė: Jeigu žmogus atsikėlęs ryte jaučiasi gerai. Jaučiasi išsimiegojęs, pailsėjęs, jam neskauda galvos, negraužia rėmuo, ir dienos metu nėra būtinybės pamiegoti pietų miego, jis jaučiasi pakankamai žvalus, kad iki vakaro puikiai funkcionuotų. Jis puikiai susitvarko su kasdienės veiklos darbais, su profesiniais iššūkiais.

Kiek valandų reikia miegoti?

Prof. Rūta Mameniškienė: Kiekvienas turime savo dienos ciklą.  Jis vadinasi cirkadiniu: vakare einame miegoti, rytais keliamės. Suaugusiam žmogui turėtų pakakti 7-8 valandų, paaugliams reikia daugiau, mažiems vaikams dar daugiau, o kūdikiai miega beveik visą parą.

Jeigu kalbame apie suaugusius darbingo amžiaus žmones, tai 7-8 val. miego jiems pakanka. Tai individualu, kitiems gali pakakti ir 5-6 val. miego. Yra ir  žmonių-miegapelių, kuriems reikia 9-10 val., kad jaustųsi žvalūs visą dieną, išsaugotų tokią savijautą iki pat vakaro.

Vyturiai ir pelėdos. Ar jų miego įpročiai nesiskiria?

Dr. Eglė Sakalauskaitė – Juodeikienė: Bendras miego kiekis yra sąlygotas genetiškai. Atliekant genetinius tyrimus pastebėta, kad cirkadinio ritmo sutrikimai yra diagnozė, kurią savo pacientams gali nustatyti miego specialistas, bet pasaulio mokslininkai linksta manyti, kad tai net ne liga, o tam tikra variacija genų, kurie yra atsakingi už cirkadinį ritmą. Jei žmogus susiderina savo socialinį, profesinį, asmeninį gyvenimą su biologiniu ritmu, jis gali miegoti taip, kaip nori jo organizmas.

Prof. Rūta Mameniškienė: Mūsų miego ir budrumo ciklą reguliuoja hormonai. Melatoninas išsiskiria vakare, ryte mus žadina kortizolis. Genai dalyvauja šių hormonų gamyboje, tad miego ypatybės nėra įprotis.

Kokios įtakos sapnai turi geram miegui?

Dr. Eglė Sakalauskaitė – Juodeikienė
Dr. Eglė Sakalauskaitė – Juodeikienė

Dr. Eglė Sakalauskaitė – Juodeikienė: Sapnų funkcija – perdirbti tam tikrą emocinę informaciją, kurią žmogus gauna tą dieną. Sapnai paruošia žmogų kitos dienos iššūkiams, taip pat sapnuose atsispindi žmogaus savirealizacija. Čia svarbu pakalbėti apie sąmoningą sapnavimą – tai psichoterapinio gydymo dalis, gydant įvairius košmarus, neurozinius sutrikimus. Jo išmokti galime kiekvienas.

Jei dieną norisi numigti – tai reiškia, kad mūsų organizmas nepailsėjo naktį?

Prof. Rūta Mameniškienė: Daug žmonių bent kartą per mėnesį turi prigulti dienos metu. Tai rodo, kad miegas reikalingas tam, kad atsigautų protinė veikla. Jei norite, tikrai galite pasilepinti popietės miegu, tačiau nerekomenduojama miegoti ilgai. 10-20 min. – optimalus laikas, nes, jei miegi ilgiau, gali atsikelti kaip „sudaužytas“, dar blogesnės savijautos. Šiuos mažus užmigimus reikia labai kontroliuoti. Jeigu žmogus jaučia, kad naktį blogai išsimiega, ir turi 2-3 kartus per dieną pamiegoti, tai, vėlgi, ligos požymis ir reikėtų kreiptis pas specialistą.

Kada žmogus turėtų sunerimti?

Dr. Eglė Sakalauskaitė – Juodeikienė: Obstrukcinė miego apnėja pasireiškia patologiniu mieguistumu dienos metu – žmogus jaučia didelį mieguistumą. Mikroužmigimai tokiam žmogui gali pakenkti ir pabloginti gyvenimo kokybę. Į specialistus turėtų kreiptis tie, kurie dieną dažnai nori miegoti, kurie knarkia, kuriems stoja kvėpavimas, kurie turi antsvorio, kurie patiria miego paralyžius, kuriems miegoti neleidžia nuolat judančios kojos, įvairios parasomnijos.

Prof. Rūta Mameniškienė: Jei jums atrodo, kad turite miego sutrikimų, bent dvi savaites žymėkite savo dienos ir nakties rėžimą: rašykite, kada keliatės, gulatės, kaip miegojote, ir pan. Net ir patys stebėdami save galite sau labai padėti.

Tai įgyjamas ar įgimtas sutrikimas?

Dr. Eglė Sakalauskaitė – Juodeikienė: Gali būti visaip. Pvz., yra pacientai, sergantys 21 chromosomos trisomija. Jie turi didesnę obstrukcinės miego apnėjos tikimybę. Tačiau daugiausiai įtakos turi nutukimas, nesveikas gyvenimo būdas, mityba. Jei žmogus nutukęs, labai didelė tikimybė, kad jis turės miego apnėją. Labai dažnas atvejis, kai žmogui, numetusiam svorį, dingsta ir miego sutrikimai.

Ar tiesa, kad žmogus blogai miegodamas tunka?

Prof. Rūta Mameniškienė: Tyrimai atskleidžia, kad taip. Vieno tyrimo metu buvo sutrumpintas tiriamųjų miego laikas. 80 proc. dalyvių per savaitę priaugo po kilogramą. T. y., jei miegama per mažai, išsiskiria mažiau sotumo hormono. Tuomet valgai riebesnį, kaloringesnį maistą. O tada užburtas ratas: pradedi tukti, pradedi knarkti ir vėl reikia gydytojo.

Straipsnis parengtas pagal VUL Santaros klinikų facebook puslapyje vykusią nuotolinę transliaciją.