Peršalimo ligos, peršalimas, temperatūra / Shutterstock nuotr.

Kodėl vasarą visgi sergame peršalimo ligomis?

Aukse Kontrimiene
Publikuota: 2022-07-05 12:48
Įprastai labai laukiame vasaros, tikėdamiesi, kad šiltuoju metų laiku kur kas sėkmingiau pavyks išsisukti nuo virusinių susirgimų. Medikai visgi pastebi, kad vasara neapsaugo nuo slogos, karščiavimo, kosulio bei kitų simptomų, kurie paprastai būdingi peršalimo ligoms. Kokios priežastys lemia, kad net ir vasarą tenka pagulėti ligos patale, kaip greičiau pasveikti ir ką daryti, kad apsaugotume savo organizmą nuo virusų atakų. Šeimos gydytojo klinikos „Sanus Sum“ gydytoja Žaneta Genutienė portalui manodaktaras.lt sako, kad pirmiausia reikia įvertinti savo gyvenimo būdą ir pradėti grūdinti organizmą.
Šeimos gydytoja Žaneta Genutienė.

Šeimos gydytoja Žaneta Genutienė.

Šeimos gydytoja Ž.Genutienė svarbia priežastimi, kodėl žmonės suserga peršalimu net ir vasarą, įvardina stresą.

„Žmonės dėl išgyvenamo streso tampa labai neatsparūs virusams. O jo išvengti šiomis dienomis itin sudėtinga“. Pasak medikės, vasarą nemažai žmonių peršąla ir  neatsargiai naudodami oro kondicionierių.

„Dabar kai šalta, tai nežinau, ar kas nors juos įsijungia, bet karštu metu jie sukelia tikrai nemažai virusinių susirgimų, pacientams tenka diagnozuoti netgi anginą, sinusitą“, – teigia gydytoja.

Visgi, medikės teigimu, pagrindinė peršalimo ligų priežastis – netinkamas gyvenimo būdas. „Neskiriame reikiamo dėmesio mitybai, nesilaikome dienos, miego režimo, per mažai mankštinamės, sportuojame ir būname gryname ore. Sportuojantys, lauke daug laiko praleidžiantys, savimi besirūpinantys žmonės tikrai serga gerokai mažiau“, – pastebėjimais dalinasi gydytoja Ž.Genutienė.

Pasak jos, mažus vaikus auginantys tėvai turi dar vieną papildomą virusų šaltinį. Neretai  ikimokyklinio ugdymo įstaigose darželinukai vaikšto snarglėti ir dalinasi virusais, juos parneša ir į savo šeimas. „Jeigu tėvai nėra užsigrūdinę, tai yra didelė tikimybė, kad gali užsikrėsti nuo savo vaikų. Bet tokiu atveju reikėtų susirūpinti savo imunitetu, kodėl organizmas toks neatsparus“, – tvirtina medikė.

Kaip greičiau pasveikti

Kai vasarą visgi nepavyksta išvengti virusinės ligos, gydytoja pataria pirmiausia leisti organizmui sveikti. Rekomenduoja pagulėti lovoje, išsimiegoti. „Didelė klaida, kad susirgę žmonės puola vartoti įvairiausius vaistus. O juk visi ibuprofenai, paracatamoliai, kurie slopina imunitetą, ir leidžia tam virusui aktyviau šeimininkauti mūsų kūne. Todėl reikia leisti organizmui ilsėtis, natūraliai kovoti su virusu pačiam“, – pataria šeimos gydytoja Ž.Genutienė.

Jos teigimu, galima padėti organizmui geriant kuo daugiau skysčių, vartojant imbiero, ciberžolės.

„Galima vartoti probiotikus (gerąsias bakterijas). Jeigu žmonės nenori pirkti jų vaistinėse, galima pasigaminti fermentuotų gėrimų, valgyti jogurtą. Yra daugybė liaudiškų priemonių, kurios puikiai padeda įveikti peršalimo simptomus. Jeigu yra elementarus virusas, aš niekada neskiriu vaistų, nes jų tiesiog nereikia. Brangūs vaistininkų siūlomi sirupai didelės naudos neduoda, o kainuoja tikrai nemažai“, – tvirtina medikė. Tačiau ji įspėja, jog ligai įsibėgėjus, visgi gali prireikti ir vaistų, ir gydytojo konsultacijos, bet pačioje ligos pradžioje tinka vienintelis patarimas: poilsis ir daug skysčių.

Komplikacijos pasitaiko retai

Šeimos gydytoja sako, kad virusinis peršalimas retai komplikuojasi į sudėtingesnes ligas. Tokių atvejų nepasitaiko labai dažnai. „Jeigu žmogus laikosi rekomendacijų ilsėtis, gertis daugiau skysčių, tai su peršalimo simptomais ir atsisveikina po 4-5 dienų. Žinoma, pasitaiko, kad virusinė liga komplikuojasi į sinusitą ar kitą ligą, bet tokių atvejų nėra daug. Tik labai dažnai žmonės neturi kantrybės, jie nori paveikti čia ir dabar – per vieną dieną“, – stebisi medikė.

Ar dažnai pacientai, vos tik suslogavę, prašo išrašyti antibiotikų? „Yra tokių, bet daugelis mano pacientų žino, kad aš jų nerašau, tai neprašo. O ir prašančius galima įtikinti, kad jų tikrai nereikia, tik reikia paaiškinti, kodėl. Reikia kantrybės, laiko ir žmonės paprastai supranta argumentus, bėda, kad šeimos gydytojai paprastose poliklinikose dažniausiai neturi tam laiko“, – teigia šeimos gydytoja Ž.Genutienė.

Vasara palankus metas stiprinti organizmą

pirmo žvilgsnio atrodytų, kad vasara yra puikus metas pradėti keisti gyvenimo būdą, bet gydytoja Ž.Genutienė įspėja, kad per vieną dieną jo tikrai nepakeisime.

„Reikia metų, mažiausiai pusės metų. Kiekvienam skirtingai. Savo pacientams visada rekomenduoju pradėti nuo dienos režimo: nuspręsti, kada einate miegoti, kada keliatės, ką veikiate atsikėlę. Ar iš karto geriate kavą ir lekiate į darbą, ar visgi suspėjate pasimankštinti, išsimaudyti po šaltu dušu. Tai jau būtų gera pradžia. O po to jau žingsnis po žingsnio galima keliauti ir toliau. Ir tikėtis, jog tame tobulėjimo kelyje pavyks išmokti ir suvaldyti stresą“, – pataria medikė.   

Pasak šeimos gydytojos, šiame kelyje būtinas žmonių sąmoningumas. „Esu radusi statistiką kažkokiame moksliniame straipsnyje, kad pasaulyje egzistuoja viso labo tik 2 procentai sąmoningų žmonių, kurie pradeda keisti savo gyvenimą ir įpročius, nors jokios ligos dar nekvėpuoja į nugarą. Sažniausiai žmonės susirūpina tik prispirti bėdų, ligų ir t.t. Kol jauni ir sveiki, tai galvoja, jog tokie išliks visą gyvenimą“, – mintimis dalinasi šeimos gydytoja.

Tinkami mitybos įpročiai

Mityba yra labai svarbi, norint išvengti virusinių ligų, bet medikė įspėja, jog sveikai maitintis nereiškia laikytis kokių nors dietų. „Populiarių dietų yra galybė, bet praktika rodo, kad jos visiškai neveikia ir daugiau sužaloja nei padeda. Galima valgyti viską, bet su saiku. Iš maisto turime gauti visų reikalingų medžiagų, bet neturime net ir pačių sveikiausių produktų padauginti“, – tvirtina gydytoja Ž. Genutienė. Ji pataria rinktis kokybiškus produktus: kur kas geriau mažiau, bet kokybiško maisto.

Medikės teigimu, svarbiausi produktai dienos racione turėtų būti daržovės ir vaisiai, kurie gali papildyti organizmą vitaminų ir mineralų atsargomis. „Dabar uogų metas, tad galima privalgyti braškių, prasideda ir lietuviškos šilauogės, miškuose – mėlynės. Svarbu žiūrėti, kad į savo lėkštes dėtume pilnavertį maistą“, – sako šeimos gydytoja. Medikė pataria atsisakyti greito maisto ir nevalgyti perdirbtų maisto produktų. Dar viena svarbi taisyklė – neužkandžiauti, nes besaikis kramsnojimas – tai labai greitas kelias į nutukimą.

Šeimos gydytojos patarimai, kaip stiprinti savo organizmą

  • Maudytis šaltame vandenyje (ežeruose, jūroje, tinka net ir dušas). Šaltas vanduo labai užgrūdina organizmą ir turi priešuždegiminį poveikį. Pradėti reikia nuo kokių 20 sekundžių kiekvieną rytą, o vėliau tą laiką ilginti iki 7 minučių.
  • Mankšta kiekvieną rytą (nors 10 minučių trukmės). Tiesiog mažiau laiko naršyti socialiniuose tinkluose ir paskirti tą laiką organizmo stiprinimui.
  • Daugiau vartoti vitamino C (sezoninės uogos puikus jo šaltinis).
  • Valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
  • Daugiau būti gryname ore. Sėdint 12 valandų prie kompiuterio ir neiškišant nosies į lauką neverta tikėtis, kad organizmas sugebės atlaikyti ir pačių menkiausių virusų atakas.