Kodėl vyrai linkę mažiau plauti rankas?
Tyrimas parodė, kad nedaugelis žmonių taisyklingai plauna rankas. Apie 15 proc. vyrų, pasinaudoję tualetu, išvis neplovė rankų, palyginti su 7 proc. moterų. Tik 50 proc. vyrų, plaudamiesi rankas, naudojo muilą, palyginti su 78 proc. moterų. Ir tik 5 proc. žmonių, kurie naudojosi tualetu, rankas plovė pakankamai ilgai, kad sunaikintų mikrobus.
Kitas tyrimas apie rankų plovimo įpročius atliktas Jungtinėje Karalystėje. Šalia intensyvaus greitkelio esančioje tualeto patalpoje belaidžiai prietaisai fiksavo žmonių srautus ir kiek kartų suveikdavo muilo dozatorius. Per 3 tyrimo mėnesius buvo surinkta beveik 200 tūkst. žmonių apsilankymų duomenų. Nustatyta, kad tik 31 proc. vyrų ir 65 proc. moterų plovė rankas muilu.
„Dar vienas įdomus rezultatas buvo tas, kad kuo daugiau žmonių buvo tualeto patalpoje, tuo jie buvo labiau linkę plautis rankas. Jei šalia nebuvo nieko, žmonės buvo linkę pasišalinti nepastebėti“, – sako tyrimo autorė, Londono universiteto koledžo sveikatos psichologijos profesorė Susan Michie.
Dar 2016 metais atlikta tyrimų iš keliasdešimties šalių analizė parodė, kad moterys yra labiau linkusios imtis apsauginių priemonių – tinkamai plauti rankas, dėvėti kaukes, valyti paviršius – epidemijų, pavyzdžiui, gripo metu.
Skirtumas tarp lyčių – socialiai nulemtas
Tyrimų, paaiškinančių, iš kur toks rankų higienos įpročių skirtumas tarp lyčių, nėra. Tačiau manoma, kad tai – socialiai užprogramuotas elgesys, ne genetiškai nulemtas.
„Moterys yra labiau linkusios į priežiūrą negu vyrai – vaikų, namų, asmeninę priežiūrą“, – sako sveikatos psichologijos profesorė Susan Michie.
Panašiai teigia ir Mičigano universitete atlikto tyrimo autorius Carl Borchgrevink, pasak jo, vyrai buvo per daug „vyriški“, kad bijotų mikrobų. „Kai paklausdavome, kodėl jie nenusiplovė rankų, jie pasipiktindavo, kad yra ir taip švarūs, jiems nereikia plautis rankų. Jie jautėsi nepažeidžiami“, – sako C. Borchgrevink.
Rankų higienos skirtumai tarp lyčių nulemti mikrobų kaip ligų priežasties teorijai įsitvirtinus Viktorijos laikų visuomenėje. Moterims buvo diegiama, kad jų šeimos sveikata ir net šeimos narių gyvybė priklauso nuo aukščiausio lygio higienos.
Kaip motyvuoti plauti rankas
Tyrimo, vykdyto greitkelio poilsiavietėje Jungtinėje Karalystėje, metu taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, kokios žinutės galėtų pagerinti rankų plovimo rodiklius. Nors rezultatai nėra galutiniai, tyrimas parodė, kad vyrai ir moterys skirtingai vertino žinutes apie rankų plovimą. Žinutės, kurios kėlė pasibjaurėjimą („Nusiplauk arba suvalgyk vėliau“) didesnį poveikį turėjo vyrams, moteris labiau motyvavo informatyvios žinutės („Vanduo mikrobų nesunaikina, sunaikina muilas“).
Parengė Monika Kairienė pagal cnn.com