Kokį poveikį žmogaus smegenims turi šuns glostymas?

Žmogaus ir šuns ryšys / Shutterstock nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2022-10-30 10:30
Jau seniai tikima teigiama šunų ir kitų naminių gyvūnų įtaka žmogaus sveikatai. Naujas mokslininkų tyrimas dar kartą įrodė, jog gyvūnų terapija gali sustiprinti kognityvinę bei emocinę žmogaus smegenų veiklą, praneša CNN.

Įsivaizduokite, jog šalia jūsų yra mielas natūralaus dydžio pliušinis šuo ir lygiai tokio paties dydžio tikras šuo. Paglostote vieno ir kito kailį – spėkite, kuris iš jų privers jūsų smegenis aktyviau sureaguoti?

Kaip rodo naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Plos One“, pliušiniai gyvūnai, kad ir kokio mielo ir pūkuoto kailio būtų, tiesiog neperkrauna žmogaus priekinės smegenų žievės – tos smegenų dalies, kuri kontroliuoja, kaip mes jaučiamės ir galvojame.

„Mes nusprendėme ištirti priekinę smegenų žievę, nes ši sritis yra susijusi su keliomis vykdomosiomis funkcijomis, tokiomis kaip dėmesys, darbinė atmintis ir problemų sprendimas. Tačiau ji taip pat yra susijusi ir su socialiniais bei emociniais procesais“, – teigė tyrimo vadovė Rahel Marti, klinikinės psichologijos ir intervencijų su gyvūnais skyriaus doktorantė iš Bazelio universiteto (Šveicarija).

Kodėl šis atradimas svarbus?

Jis suteikė papildomų įrodymų, kad  žmogaus-gyvūno sąveikos terapija gali sustiprinti kognityvinę ir emocinę smegenų veiklą, sakė R.Marti.

„Jeigu pacientai, kuriems trūksta motyvacijos, dėmesio ir socialinių emocinių funkcijų, labiau emociškai įsitraukia į veiklą, susijusią su šunimi, tai gali padidinti jų galimybę mokytis ir pasiekti terapinių tikslų“, – patikino ekspertė.

Šis naujausias tyrimas papildo esamus tyrimus apie terapijos su gyvūnais naudą nervų reabilitacijoje, esant tokioms ligoms kaip insultai, traukuliai, smegenų traumos ir infekcijos.

Naminiai gyvūnai gali padidinti žmogaus smegenų galią, teigiama tyrimo išvadose. „Nors dar reikalingas tęstinis darbas su daugiau žmonių, turinčių specifinių neurologinių sutrikimų, dabartinis tyrimas galėtų padėti atlikti būsimas neuroreabilitacijos intervencijų su gyvūnais analizes, pateikdamas naujų duomenų apie sąveikos su gyvūnais tipą, intensyvumą ir dažnį, reikalingą norint pasiekti pageidaujamą fiziologinę būklę“, – sakė Mičigano universiteto Ann Arboro neurologijos docentė dr. Tiffany Braley.

Ekspertai tyrime naudojo funkcinę artimųjų infraraudonųjų spindulių spektroskopiją (fNIRS) – nešiojamą smegenų skaitytuvą, kurį galima naudoti natūraliomis sąlygomis, neapsiribojant vien laboratorijos patalpa. Ši technika matuoja smegenų veiklą per jose esantį kraujo prisotinimą deguonimi.

Kuo arčiau, tuo geriau

Tyrimo metu kiekvienam iš 19 dalyvių buvo pritaikytas minėtas skaitytuvas. Dalyvių paprašyta stebėti ir bendrauti su vienu iš šių veislinių šunų – Džeko Raselio terjeru arba auksaspalviu retriveriu. Pirmiausia tyrimo dalyviai stebėjo šunį iš kito kambario, vėliau atsisėdo šalia jo ir galiausiai kiekvienas dalyvis jį paglostė. Vėliau šis procesas pasikartojo dar du kartus.

Kituose užsiėmimuose kiekvienas dalyvis kartojo tą pačią seką – tik jau su pliušiniu gyvūnu, kurio viduje buvo karšto vandens butelis, kad imituotų gyvo šuns kūno temperatūrą. Kiekviename scenarijuje smegenų stimuliacija sustiprėjo, kai šuo ar pliušinis gyvūnas priartėjo.

„Mes nustatėme, kad smegenų veikla suaktyvėja, kai kontaktas su šunimi ar pliušiniu gyvūnu tampa artimesnis. Tai patvirtina ankstesnius tyrimus, siejančius glaudesnį kontaktą su gyvūnais ir padidėjusia smegenų aktyvacija“, – sakė R.Marti.

Tačiau tyrimas atskleidė dar stipresnį smegenų aktyvumo padidėjimą, kai tyrimo dalyviai glostė tikro šuns kailį. „Manome, kad emocinis įsitraukimas gali būti pagrindinis smegenų aktyvinimo mechanizmas žmogaus ir gyvūno sąveikoje“, – sakė R.Marti ir pridūrė, jog pliušinis gyvūnas nesužadina tiek meilės, kiek gyvas šuo.

Šio tyrimo rezultatai atspindi ir kitų tyrėjų išvadas, kurie nustatė panašų žmogaus smegenų suaktyvėjimą, tyrimo dalyviams bendraujant su gyvais triušiais, jūrų kiaulytėmis, katėmis ar arkliais.

Parengta pagal: edition.cnn.com