Kokią įtaką COVID-19 plitimui turi vaikai?

Kokią įtaką COVID-19 plitimui turi vaikai? / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2020-03-09 13:00
Gripo plitimui vaikai kaip grupė turi daug įtakos – neturėdami imuniteto, darželiuose ir mokyklose lengvai apsikrėsdami, jie gripą perduoda šeimos nariams. Gripo ir koronaviruso COVID-19 perdavimo keliai ir simptomai yra panašūs. Kokia vaikų kaip grupės įtaka COVID-19 protrūkiui? Atsako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Vaikų sergamumas COVID-19

Kinų atlikta COVID-19 apsikrėtusiųjų analizė rodo, kad iš 44 tūkst. patvirtintų atvejų vaikai iki 9 metų sudarė tik 1 proc. susirgusiųjų, o vaikai ir paaugliai nuo 9 iki 19 metų sudarė 1,2 proc. Šioje amžiaus grupėje užfiksuota tik viena mirtis. Tyrimas rodo, kad COVID-19 pavojingiausias vyresnio amžiaus žmonėms, jau sergantiems kitomis ligomis. Neaišku, ar maži sergamumo rodikliai tarp vaikų reiškia, kad vaikai šiam virusui atsparesni, ar jie suserga lengva ligos forma ir į statistiką nepatenka.

Pasak ULAC vadovo prof. dr. Sauliaus Čaplinsko, kol kas nėra atlikta detalesnių tyrimų, kurie paaiškintų, dėl kokių vaikų imuninės sistemos bruožų jų imunitetas geriau susitvarko su COVID-19 infekcija: „Kai įvyksta infekcija, kai virusai suranda jiems tinkamas plaučių ląsteles ir pradeda daugintis, imuninė sistema tuoj reaguoja. Jei imunitetas gerai veikia, maždaug antrą savaitę žmogus pradeda sveikti. Jeigu imunitetas veikia prastai, galima taip išsireikšti – vietoj to, kad šautuvu šaudytų į virusus, šaudo juos iš patrankos ir tuo pačiu dar labiau pažeidžia plaučius. Atrodo, kad vaikų imuninė sistema atlieka tai geriau“, – sako S. Čaplinskas.

Vaikų įtaka protrūkiui

Vaikai kaip grupė laikomi svarbia gripo protrūkių grandimi. Neturėdami imuniteto, darželiuose ir mokyklose lengvai suserga ir gripo virusu gali užkrėsti kitus šeimoje augančius vaikus, tėvus, senelius, kuriems liga gali būti pavojinga. „Vaikai neturi imuniteto, nebuvo susidūrę su gripu. Su COVID-19 irgi nebuvo susidūrę, bet imuninė sistema šiuo atveju veikia tikslingiau“, – sako S. Čaplinskas.

Keli atvejai Kinijoje rodo, kad nors vaikams atliktas koronaviruso testas buvo teigiamas, jiems akivaizdūs ligos simptomai nepasireiškė. Simptomų neturintys žmonės taip pat yra užkrečiami, tačiau ULAC direktorius S. Čaplinskas sako, kad COVID-19 atveju dauguma užsikrečia nuo sergančiųjų, kuriems simptomai pasireiškė. „Kinai pateikė duomenis, kad tik apie 1 proc. susirgusių žmonių galimai užsikrėtė nuo tų, kurie neturėjo simptomų. Jeigu šie duomenys pasitvirtins, kad jie yra mažiau užkrečiami, tai galbūt leis lengviau suvaldyti šią infekciją. Nėra duomenų, kad vaikai galėtų būti pagrindinis protrūkio katalizatorius“, – teigia ULAC vadovas.

Mokyklų uždarymas ir kitos priemonės

COVID-19 protrūkiui suvaldyti šalys ėmėsi įvairių priemonių. Italija, patirianti didžiausią Europoje koronaviruso protrūkį, paskelbė karantiną visoje šalyje, ribojamos visos kelionės ir draudžiami visi vieši susibūrimai, žmonės negali keliauti be specialių leidimų, jiems nurodyta būti namuose. Susirgusiųjų Italijoje – daugiau kaip 9 tūkst., mirčių – 463. Kiek anksčiau uždarytos mokyklos ir universitetai. Mokyklos uždarytos ir Pietų Korėjoje, Irane, Japonijoje, Saudo Arabijoje, dalyje JAV.

ULAC direktorius sako, kad tokios priemonės padeda suvaldyti viruso plitimą: „Bet kuris medikas, epidemiologas pasakys, kad būtent karantinas, izoliavimas, gydymas yra medicinine prasme pateisinama ir teisinga priemonė. Kiek tokias priemones galima taikyti racionalaus proto ribose socialine prasme, reikia bendrų diskusijų ir remtis mokslu, bet šiuos sprendimus jau priima ne medikai. Kalbant apie Italiją ir Iraną, reikia suprasti, kad ten jau yra daug sergančių žmonių, yra protrūkis, reikia jį bandyti suvaldyti kuo greičiau. Be to, Irane vis tik bloga situacija su bendra higiena ir dėl to plitimui sąlygos yra dar geresnės“ – sako prof. dr. S. Čaplinskas.

Pasak ULAC direktoriaus, tikimasi, kad COVID-19 aktyvumas sumažės atšilus orams: „Kad jis visai išnyktų iš cirkuliacijos, per anksti taip optimistiškai tikėtis, bet atsižvelgiant į kitus giminingus virusus, kurių aktyvumas vasaros laikotarpiu sumažėja, galbūt tada ligos aktyvumas sumažės. Be to, žmonės daugiau laiko bus gryname ore, mažiau artimame kontakte, daugiau vėdins patalpas“, – sako S. Čaplinskas.