Skausmas; skausmo slenkstis; nugaros skausmas / Shutterstock nuotr.

Kokios priemonės ir praktikos gali padėti suvaldyti skausmą?

Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-01-15 13:43
Vieni žmonės gali išverti itin didelius skausmus, kiti negali pakęsti net menkiausio dūrio. Ar kiekvienas mes turime „skausmo slenkstį“? Su gydytoja anesteziologe-reanimatologe, skausmo specialiste Asta Mažeikaite kalbamės apie tai, ką skausmas žmogui atskleidžia ir kokiais alternatyviais būdais galima jį sumažinti.
Koks būna skausmas ir ką jis daro mūsų kūnui?

Skausmas – tai nemalonus fizinis ir emocinis potyris, susijęs su esamu ar galimu audinių pažeidimu, kuris skirstomas į ūminį ir lėtinį. Bet koks ūminis skausmas gali tapti lėtiniu skausmu, nors ligos arba žalojančio veiksnio jau nebėra.  

Skausmas, besitęsiantis ilgiau nei tris mėnesius, vadinamas lėtiniu skausmu ir gali būti  savarankiška liga, kuri kasdien savo gniaužtuose laiko iki 20 proc. visos pasaulio populiacijos.

Lėtinis skausmas gali pasireikšti pačiose įvairiausiose kūno vietose, tačiau dažniausiai darbingo amžiaus pacientai skundžiasi skausmu juosmeninėje ir apatinėje nugaros srityse, pečiuose, kakle, rankose. Ir šis skausmas gali visiškai nebūti susijęs su traumomis ar sužeidimais, o išsivystyti pamažu dėl įvairių degeneracinių stuburo ligų, netaisyklingo sėdėjimo, laikysenos ar neurologinių sutrikimų.

Skausmas gali būti įvairus, kaip ir jo atsiradimo priežastys bei patys skausmo tipai: nuo mechaninių, atsiradusių po traumų ar sužeidimų, iki nespecifinių. Pastarąsias itin sudėtinga nustatyti, gydymas gali ilgai trukti, būti gana sudėtingas ir apimantis daugelį skausmo gydymo metodų. Nespecifinio skausmo gydyme itin svarbus daugiadisciplininis gydymas, kai pacientui suteikiama visokeriopa skirtingų specialistų pagalba vienoje vietoje.

Skausmo specialistė Asta Mažeikaitė

Skausmo specialistė Asta Mažeikaitė

Ar įmanoma pamatuoti skausmo lygį? Kodėl vieni išveria didelius skausmus, kiti bijo adatos dūrio? Ar tokiu atveju kalbama apie „skausmo slenkstį“?

Pasaulyje yra plačiai naudojamos kelios skausmo intensyvumo vertinimo skalės. Šių skalių naudojimas oficialiai patvirtintas ir Lietuvoje. Paciento įvertintas skausmo intensyvumas pažymimas medicinos dokumentuose ir yra laikomas pagrindu paskirti atitinkamą skausmo malšinimo metodą.

Dažniausiai gydytojų praktikoje skausmo vertinimui naudojama vizualinių analogų skalė (angl. Visual Analog Scales (VAS) for pain). Skalė pavaizduota skaičiais nuo 1 iki 10, išdėliotais iš kairės į dešinę. Skaičiai atitinka skausmo intensyvumą, kurie didėja į dešinę per visą skalę. Todėl skaičius 0 reiškia, kad visiškai neskauda, o 10 – nepakeliamą, patį intensyviausią skausmą.

Gydytojai naudoja skausmo skalę, kad geriau suprastų tam tikrus asmens skausmo aspektus. Kai kurie iš šių aspektų yra skausmo trukmė, sunkumas ir tipas. Skausmo skalės taip pat gali padėti gydytojams nustatyti tikslią diagnozę, sudaryti gydymo planą ir įvertinti gydymo efektyvumą. 

Skausmas yra labai individuali patirtis, o tai, kaip kiekvienas žmogus patiria ir toleruoja skausmą, skirsis ir priklausys nuo daugelio skirtingų veiksnių. Žmonės, kurių skausmo toleravimas yra žemas, gali pastebėti, kad tam tikri pratimai ir praktika padeda kontroliuoti jų reakciją į skausmą, taip padidindami jų toleranciją.

Kiekvienas turi savo priimtiną skausmo lygį. Kai kurie žmonės skausmo gali visai nejusti, o kiti vertins kaip 3 balų skausmą skalėje nuo 0 iki 10. Svarbu išsiaiškinti, koks yra priimtinas lygis asmeniui, kuris ateina gydytis.

Čia kalbama apie vadinamąjį „skausmo slenkstį“ – tai taškas, kai dirgiklis tampa skausmingas. Pavyzdžiui, temperatūra, kuriai esant, karštis ar šaltis tampa skausmingi, tai ir būtų slenkstis, temperatūros, kurią žmogus gali atlaikyti. 

Ar visada reikia skausmą malšinti?

Negydomas skausmas dažniausiai tampa lėtiniu skausmu, o su lėtiniu skausmu susiduria didžioji dalis mūsų pacientų. Turbūt svarbiausia skausmą bandyti mažinti, t.y., laiku kreiptis pas tinkamus specialistus, kurie galėtų padėti skausmą malšinti skiriant tinkamą gydymą. 

Tinkamas gydymas nėra tik tinkami medikamentai. Paprasta kasdienė veikla, pavyzdžiui, vaikščiojimas ar plaukimas gali sumažinti skausmą tiesiogiai blokuodama skausmo signalus į smegenis. 

Skausmas gali sukelti nuovargį, nerimą, ir, deja, dažną pacientą kankina depresija. Dėl to skausmas gali dar labiau pablogėti. Išgyventi su skausmu nėra lengva. Kai kuriems žmonėms naudinga kreiptis pagalbos į psichoterapeutą ar psichiatrą, kad sužinotų, kaip susidoroti su emocijomis, susijusiomis su jų skausmu.

Mažesnis ar didesnis skausmas gyvenime turbūt neišvengiamas. Ar yra alternatyvių būdų ar priemonių sumažinti lėtinius skausmus?

Visų pirma, reikėtų aptarti, kas skausmą veikia neigiamai, kad geriau suprastume, ką reikėtų keisti ar ko vengti. Atlikta daug įvairių tyrimų, kurių tikslas – išsiaiškinti, kas labiausiai neigiamai veikia nugaros skausmo pobūdį, stiprumą, eigą bei prognozes. 

Išskiriami keli pagrindiniai ligos eigą bei gydymą apsunkinantys veiksniai: 

  • ilgai trunkantys skausmo epizodai,
  • skausmo plitimas į kitas kūno sritis,
  • viršsvoris,
  • rūkymas,
  • depresija. 

Iš tiesų, net socialiniai veiksniai turi įtakos nugaros skausmo atsiradimui bei įsisenėjimui. Pavyzdžiui, prastas išsilavinimas, darbas, reikalaujantis didelio fizinio krūvio, mažas atlyginimas, nepasitenkinimas darbu – visa tai neigiamai veikia ligos eigą bei gydymo rezultatus, pirmiausia dėl to, kad žmogus neretai pirmiausia patiria psichologinę įtampą.

Pacientui, kuriam pasireiškia lėtinis skausmas, naudinga kreiptis į skausmo specialistą tiek dėl vaistų paskyrimo, tiek dėl invazinių procedūrų. Stebint sunkią ryškią skausmo simptomatiką, tokią kaip skausmo plitimas į kitas kūno dalis, šlapinimosi ar tuštinimosi funkcijų sutrikimas, kojos tirpimas, pacientas turėtų skubiai kreiptis į neurochirurgą. 

Pasiryžimas, gyvenimo būdas ir noras keistis yra geriausiai veikiantys būdai, mažinantys skausmą.

Taip pat labai svarbi yra psichologinė pagalba, kurią gali suteikti kognityvinio elgesio terapeutai ir (arba) psichoterapeutai. Jie padeda gydyti nugaros skausmo kamuojamus pacientus, turinčius gretutinių psichinės sveikatos sutrikimų.

Kineziterapijos užsiėmimai turėtų būti pradėti dar ankstyvame gydymo etape, pacientas turi būti raginamas reguliariai mankštintis.

Antsvoris taip pat dažna nugaros skausmo priežastis, todėl turintiems mitybos sutrikimų, į gydymo planą gali būti įtrauktos ir dietologo paslaugos – skatinama sveika mityba ir reguliuojamas kūno svoris.

Įsitraukimas į hobį, tai yra, minčių atitraukimas taip pat padeda kovoje su skausmu. 

Vis dėlto, specialistų bei paciento tarpusavio bendradarbiavimas yra pirmas žingsnis. Profesionalų komanda bei tinkamai parinktas gydymas yra tik teigiamų gydymo rezultatų dalis. Paciento ryžtas, vidinė stiprybė, noras išsivaduoti iš skausmo pančių yra sėkmingo gydymo pagrindas.  

Atsakant į pagrindinį klausimą – pasiryžimas, gyvenimo būdas ir noras keistis yra pirmas ir geriausiai veikiantis būdas bei priemonė, mažinanti skausmą.

Šiais laikais vis dažniau kalbama apie sąmoningumo praktikas, siekiant valdyti skausmą – ką apie tai manote?

Svarbu nepamiršti, jog geriausia sąmoningumo praktika yra meilė ir atvirumas sau. Skausmo valdymui tikrai padeda kasdienis darbas su savimi. Tai gali būti naudinga žmonėms, kenčiantiems nuo lėtinio skausmo, kadangi dažnai apie skausmą kyla neigiamų ar nerimą keliančių minčių. Šios mintys yra visiškai normalios ir dažnos, tik gali paveikti nuotaiką bei padidinti skausmą.

Susikoncentravimas į kvėpavimą, kai jaučiamas skausmas, taip pat gali padėti. Kai skausmas yra stiprus, labai lengva pradėti negiliai, greitai kvėpuoti, todėl galima jausti galvos svaigimą, nerimą ar paniką. Vietoj to, kvepuoti reiktų lėtai ir giliai. 

Tai padės jaustis labiau kontroliuojamiems ir atsipalaidavusiems bei neleis, kad raumenų įtampa ar nerimas sustiprintų skausmą.

Gebėjimas sutelkti dėmesį į kūno atpalaidavimą, pastebėti kvėpavimą ir kūno pojūčius – visa tai gali padėti valdyti skausmą, taip pat sumažinti depresijos ir nerimo simptomus. Todėl labai naudinga dirbti su sąmoningumo praktikuojančiu specialistu ar psichoterapeutu, norint išmokti sąmoningumo sampratą. 

Kognityvinio elgesio terapeutai (arba) psichoterapeutai gali padėti išmokti suvaldyti savo emocijas, padėti kasdienėje kovoje su skausmu.