Kokių klaidų nedaryti pradėjus sportuoti: traumuoti sąnarį lengva, o gydyti prireiks kantrybės

Sportas; bėgiojimas; sąnarių traumos / Shutterstock nuotr.
Autorius: manodaktaras.lt
Publikuota: 2022-09-27 09:30
Nepriklausomai nuo to, ar sportuodami siekiame profesionalių rezultatų, ar geresnės savijautos – traumų rizika išlieka. Ką būtina žinoti apie bėgiojimą, kokie simptomai yra signalas, kad būtina pagalba ir kaip save apsaugoti nuo pavojingų traumų?

Kaip apsaugoti sąnarius, siekiant rezultato?

Pradėjus sportuoti galime pastebėti didžiulius kontrastus – vieni iš mūsų mėgsta lengvą, sklandžią pradžią, kiti – intensyvų, valios reikalaujantį sportą, treniruotes, po kurių jaučiame raumenų tempimą – pojūtį, kad dirbome sunkiai ir dabar galime pasimėgauti „užtarnautu“ poilsiu siekiant rezultato.

Tad dirbame stipriai, negailėdami jėgų, o tada suprantame, kad mūsų kūnas visiškai nebuvo tam pasiruošęs. Pasak „Nordclinic“ ortopedo-traumatologo Arnoldo Sipavičiaus, dažniausios yra sąnarių traumos, kai pažeidžiami peties, kelio, čiurnos, alkūnių, riešo sąnariai.

Gydytojas ortopedas-traumatologas Arnoldas Sipavičius
Gydytojas ortopedas-traumatologas Arnoldas Sipavičius

Kokiais atvejais fizinio krūvio metu gali atsirasti sąnario trauma? Gydytojo teigimu, taip gali atsitikti dėl netinkamos treniruotės intensyvumo ar pratimo technikos, pernelyg aktyvaus tam tikro sąnario naudojimo, staigių krypties pasikeitimų atliekant veiksmą, kritimo ar kitos staigios traumos.

Lėtines traumas dažniau patiria bėgikai, sunkiaatlečiai ir sportininkai, užsiimantys kontaktiniu sportu. Sportinės traumos gali būti dviejų rūšių – ūmios, tos, kurios dažniausiai įvyksta dėl netikslaus, staigaus judesio, per didelio momentinio apkrovimo; ir lėtinės traumos, kurios susiformuoja per ilgą laiką, netaisyklingai sportuojant ir atliekant pratimus.

Ką reikia žinoti apie pirmąją pagalbą?

„Nė vienas iš mūsų nėra apsaugotas nuo traumos. Jei esame aktyvūs – bėgiojame, sportuojame salėje, žaidžiame futbolą, krepšinį, svarbu žinoti, ką daryti, jei patiriame traumą mes arba mūsų draugas, šeimos narys, kartu su mumis sportuojantis žmogus“, – pabrėžė A.Sipavičius. 

Tad kokia yra pirmoji pagalba? Ortopedas-traumatologas A.Sipavičius rekomenduoja laikytis PRICE protokolo, (anglų k. Protection, rest, ice, compression and elevation), saugotis nuo pakartotinio traumavimo, suteikti poilsį, pašaldyti, pakelti galūnę. Jeigu judesys skausmingas – įmobilizuoti. Tinimui mažinti (kompresijai) gali būti tinkamas elastinis bintas, skausmui mažinti – medikamentai. Reikia stebėti save, jei aiškiai matoma deformacija arba skausmas, tinimas labai didelis, svarbu nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Jei nėra labai didelių trauminių pakitimų iš karto, bet skausmas nepraeina arba didėja, patariama kreiptis į ortopedą apžiūrai.

„Nekalti“ simptomai arba kada laikas pas gydytoją?

Ortopedas-traumatologas atkreipia dėmesį, kad dalis ūmių traumų (dėl kontakto, sumušimo, patempimo) praeina savaime, bet kai kuriais atvejais gali prireikti ir gydytojo ortopedo-traumatologo pagalbos, kai plyšta meniskas, raištis arba sausgyslė. Prie sportinių traumų priskiriamos ir lėtinės, perkrovimo traumos, susiformuojančios dėl fizinio veiksmo, kuris buvo atliekamas kurį laiką.

Pažeidimas gali atsirasti, jei pratimai ilgą laiką atliekami neteisingai arba dėl siekiamo rezultato treniruotės labai intensyvios. Prie lėtinių traumų priskiriama „tenisininko alkūnė“ – lateralinis epikondilitas, kai dėl pasikartojančių riešo ir dilbio judesių pažeidžiamos dilbio raumenų sausgyslės jų prisitvirtinimo vietoje (alkūnės išorėje). 

Jėgos sporte atliekant tą patį pratimą ir apkraunant raumenį gali būti pereikvojamas (perkraunamas) sąnarys, dėl per didelio tiesioginio apkrovimo gali plyšti raumens sausgyslė, tokiu atveju matoma deformacija, jaučiamas skausmas. 

Tokiose sporto šakose kaip krepšinis, futbolas, dažniausiai pasitaikančios yra kelio sąnario ir čiurnų traumos. Kelio sąnarių galimos traumos yra raiščių patempimai, plyšimai, meniskų, kryžminių raiščių sužalojimai. Dažniausios čiurnos raiščių traumos, anot A.Sipavičiaus, yra raiščių patempimai, plyšimai, kulkšnių lūžiai.

„Jeigu skausmas, tempimas, tinimas mažėja – gali užtekti kelių dienų poilsio ir gera savijauta sugrįš. Tačiau, jei skausmas išlieka ir po kelių dienų arba didėja, jei iš karto po traumos jaučiamas labai stiprus skausmas – reikia kreiptis į gydytoją tam, kad laiku būtų suteikta reikiama pagalba“, – sako A.Sipavičius.

Bėgiojimas gali būti žalingas sąnariams

Viena populiariausių sporto rūšių, kuri siejama ne tik su sveikesniu gyvenimo būdu, bet ir mada, stiliumi, vienybe – tai bėgiojimas su draugais, kolegomis ir kt. Tačiau ar iš tiesų tai toks nekaltas fizinis užsiėmimas?

A.Sipavičiaus teigimu, bėgiojimas neturint gerų įgūdžių, techninių žinių, kaip tai daryti – gali baigtis būtent trauma: „Kodėl? Bėgiojant netaisyklingai, persikrauna čiurnos, kelio, klubų sąnariai. Pradėjus bėgioti matome, kad žmogus tai daro norėdamas tapti sveikesniu, bet galiausiai pasijaučia sergančiu. Kodėl? Nes bėgimas yra ne tik kardio treniruotė, tai reiškia, jog treniruojasi ne tik širdis, bet vargsta ir kojų, juosmens raumenys ir sąnariai. Todėl prieš bėgiojant svarbu įvertinti sveikatos būklę ir pasiruošimą tai daryti“, – akcentavo A.Sipavičius.

Taisyklės, kurios padės apsisaugoti nuo traumų, pradėjus sportuoti 

Pradėjus sportuoti po pertraukos reikėtų pradėti nuo apšilimo, jei naudojamas inventorius – svarbu pasirūpinti tiek treniruokliais, svarmenimis, kurie būtų tinkami individualiai mums, tiek sportine apranga, bateliais. Orientuojantis į konkrečią sporto šaką, rekomenduojama žinoti bazinius dalykus.

„Turėti sporto, mitybos planą yra labai gerai, bet klausimas, kokie yra mūsų įgūdžiai konkrečioje sporto šakoje, kiek turime patirties. Pradėjus lankyti sporto salę atrodo viskas gerai, galime sportuoti patys, su draugais, bet tik treneris pasakys, ką darome negerai, nes standartinė situacija, kurią galime pamatyti, kai sportuoti pradedama su draugais, bet to, kas atliekama neteisingai, netiksliai – jie nepastebi. Ydingų apkrovimų rezultatas didina sužalojimų riziką, todėl mano patarimas yra pasitarti su specialistu – tos srities, kokią sporto šaką norite sportuoti, kad jis įvertintų fizinę būklę, galimybes, parodytų bazinius dalykus, nuo ko pradėti tai daryti“, – teigė gydytojas ortopedas.

Pasak A.Sipavičiaus, ir tie, kurie sportuoja su treneriu, ir tie, kurie siekia rezultato, patiria traumas. Treniruotės su specialistu iki galo rizikos nepašalina, jei pradedi siekti rezultato, reikia išlipti iš komforto zonos, o tai gali baigtis trauma. Tad į ką atkreipti dėmesį?

Klausykite savo kūno. Jei pradėsite jausti raumenų ir sąnarių skausmą atlikdami pratimus, kūnas jums sako, kad to per daug. Stiprus skausmas ir raumenų sustingimas yra ženklas, kad galbūt pradinė treniruotė buvo per intensyvi. Jūsų širdies susitraukimų dažnis mankštos metu taip pat yra jūsų kūno vadovas, leidžiantis žinoti pratimų intensyvumą, kurį galite atlikti.

Leiskite sau pailsėti. Jei jaučiate skausmą dėl per didelio krūvio, svarbu duoti kūnui pailsėti, kad jis galėtų atsigauti. Kai kuriais atvejais tai gali reikšti savaitės pertrauką nuo reguliarių mankštų. Rekomenduojama atlikti tempimo pratimus, kurie padės sumažinti įtampą. 

Pasitarkite su dominančios sporto šakos specialistu. Eksperimentai gali būti žalingi ir neduoti teigiamų rezultatų, be to, didinti traumų tikimybę. Pasitarkite su specialistu ir įvertinus sveikatos būklę pradėkite fizinį krūvį. Tai padės sveikai ir ramiai siekti trokštamo rezultato.