Koks bus ilgalaikio karantino poveikis psichikos sveikatai?

Koks bus ilgalaikio karantino poveikis psichikos sveikatai? / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2020-04-28 12:45
Ilgalaikis priverstinis karantinas įvardijamas „didžiausiu pasaulyje psichologiniu eksperimentu“, kolektyvine trauma, lyginamas su karu. Tačiau Lietuvos traumų psichologijos asociacijos valdybos narė, Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro psichologė Monika Kvedaraitė sako, kad kolektyvinė trauma – per skambus išsireiškimas apibūdinant karantino poveikį psichikos sveikatai. Karantino poveikį psichikos sveikatai reikėtų vertinti adaptacijos sutrikimų kontekste.

Dar prieš karantiną pasirodė Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimas, kuris atskleidė, kad adaptacijos sunkumus patiria apie 16 proc. Lietuvos gyventojų. Dėl karantino, pasak psichologės M. Kvedaraitės, adaptacijos sutrikimą gali patirti dar daugiau žmonių.

Pasaulis dar niekada nebuvo susidūręs su tokio masto priemonėmis, kokios taikomos karantino dėl COVID-19 pandemijos metu. Milijardai žmonių priversti laikytis griežtesnių ar švelnesnių karantino sąlygų. Neaišku, kiek laiko tokios priemonės turės būti taikomos ir koks bus jų poveikis visuomenių psichikos sveikatai. Karantinas, kurio sąlygų turi laikytis milijardai pasaulio gyventojų, kartais įvardijamas kaip kolektyvinė trauma. Ar galima jį taip įvardyti?

Psichologai psichologinėmis traumomis vadina įvykius, kurie kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar jo sveikatai. Pagal šį apibrėžimą dažniausiai trauminiais įvykiais įvardijami patirtas smurtas vaikystėje ar suaugus, seksualinė prievarta, užpuolimai, avarijos ir pan., o kolektyvinę traumą geriausiai atspindi masinės traumos, kurios paveikia itin daug žmonių, tokios kaip karas, okupacija, trėmimai.

Pats karantinas, nors ir yra stresinis įvykis, bet grėsmės mūsų gyvybei ar sveikatai nekelia, tai kaip tik yra priemonė, skirta mus apsaugoti. Žinoma, gali būti ir išskirtinių situacijų, kuomet žmogus karantino metu priverstas būti nesaugioje aplinkoje – tokiu atveju asmuo tikrai gali susidurti su trauminiais įvykiais, dažnai pasikartojančiais, ir dėl to patirti psichologinių sunkumų, pavyzdžiui, potrauminio streso požymius.

Nors saugioje aplinkoje saviizoliavęsi asmenys kolektyvinės traumos nepatirs, jie vis tiek gali susidurti su streso sukeltais psichologiniais sunkumais. Pandemijos metu kylantis stresas ir neužtikrintumas, nutrūkę socialiniai santykiai, finansinės problemos gali padidinti nerimą, miego problemas, irzlumą, bejėgiškumo jausmus. Šios reakcijos yra visiškai normalus atsakas į karantino situaciją ir gali pasireikšti daugeliui, tačiau tokiai situacijai užsitęsus gali pasireikšti ir rimtesni psichologiniai sunkumai. Dažnas sutrikimas, kuris pasireiškia esant stipriam stresui – adaptacijos sunkumai.

Kaip pasireiškia adaptacijos sunkumai karantino metu?

Karantino metu pasireiškia tos pačios adaptacijos sutrikimo reakcijos, kaip ir kitais atvejais – žmonėms gali būti sunku negalvoti apie stresą keliančią situaciją, jie gali nuolat tikrinti naujausias naujienas apie viruso plitimą, apie karantino draudimus, nuolat galvoti, kas bus, jeigu jie užsikrės, gali būti sunku susikoncentruoti ties kitais darbais, kadangi mintys nuolat grįžta prie viruso. Taip pat gali kilti sunkumų prisitaikant prie pakitusio gyvenimo tempo. Karantinas ganėtinai stipriai pakeitė mūsų kasdienybę – judėjimo ribojimai, specialūs reikalavimai einant į parduotuvę, nuotolinis mokymasis, darbas. Adaptacijos sutrikimas gali sukelti papildomų sunkumų prisitaikyti prie kasdieninės veiklos – dėl nuolatinio galvojimo apie karantiną gali būti itin sunku dirbti iš namų ar rūpintis kasdieniniais buitiniais dalykais, nors seniau dėl to nebuvo problemų, gali pasireikšti miego problemos.

Šie psichologiniai sunkumai šiuo metu gali būti itin dažni, pasireikšti įvairiu sunkumo lygiu, tačiau nebūtinai visiems. Didesnėje rizikoje yra asmenys, kurie patiria itin stiprius finansinius sunkumus dėl karantino, yra saviizoliavęsi vieni ir beveik nepalaiko socialinių santykių su kitais, turi ar yra turėję psichologinių sunkumų, arba yra padidintoje rizikoje užsikrėsti virusu – vyresni asmenys, medikai.

Dar prieš COVID-19 pandemiją VU mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad adaptacijos sutrikimus patiria 16,5 proc. Lietuvos gyventojų, o juos labiausiai lemia su darbu ir sveikata susijęs stresas. Karantino metu būtent šie veiksniai ir yra ryškiausi – nerimas kyla dėl sveikatos, pajamų.

Dabartinė situacija tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje iš tiesų labiausiai ir paveikia būtent šias dvi mūsų gyvenimo sritis – kasdien patiriame itin didelį stresą dėl mūsų sveikatos ir tuo pačiu metu karantino sąlygos daugeliui kelia ir finansinių sunkumų. Būtent todėl psichologai prognozuoja, kad adaptacijos sutrikimas gali itin padažnėti po šios pandemijos.

Lietuvoje atliktas tyrimas taip pat parodė, kad adaptacijos sutrikimas dažniau pasireiškia moterims, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms. Įdomu, kad rezultatai taip pat parodė, kad adaptacijos sutrikimas dažniau pasireiškia aukštesnį išsilavinimą turintiems asmenims. Tokius rezultatus tikriausiai galima aiškinti tuo, kad asmenys su aukštesniu išsilavinimu dažnai užima itin daug streso keliančias pareigas ir tai paskatina didesnį su darbu susijusį stresą.

Kokių ilgalaikių pasekmių visuomenės ar individo psichikos sveikatai gali turėti šis karantinas? Juk vis tiek gyvename padidinto streso lygio sąlygomis?

Ilgalaikės pasekmės tikriausiai pasireikš padažnėjusiais bei stipriau išreikštais psichologiniais sunkumais, tokiais kaip adaptacijos sunkumai, padidėjęs nerimas, depresija. Ilgalaikės pasekmės labiausiai tikėtinos padidintos rizikos grupėms, ypač tiems, kurie per gyvenimą yra patyrę stipriai sukrečiančių įvykių, turi ar yra turėję psichologinių sunkumų. Tiksliai nusakyti galimas ilgalaikes pasekmes sunku, kadangi dabartinė situacija yra tikrai unikali ir praktinių bei mokslinių žinių apie pandemijos sukeliamus psichologinius sunkumus kol kas yra mažai.

Per kiek laiko turėtų išnykti adaptacinio sutrikimo simptomai pasibaigus karantinui? Ar gali būti, kad situacijai susinormalizavus, kai kurie žmonės vis tiek gali jausti ilgalaikes karantino pasekmes – prislėgtą nuotaiką ir pan.?

Pasibaigus karantinui ir sumažėjus stresui, kylančiam dėl pandemijos, yra visiškai normalu, kad sunkumai neišnyks per naktį – tam tikro lygio sunkumai dar gali tęstis mėnesį ar net du. Žmogus turi visiškai grįžti į normalaus gyvenimo vėžes, tam, kad stresinė situacija nebekeltų sunkumų. Yra tikimybė, kad kai kurie psichologines pasekmes gali jausti ir ilgiau – svarbu įvertinti savo savijautą ir matant poreikį – nebijoti kreiptis į specialistus.

Dabar išgyvename tikrai sudėtingą periodą ir daugelis nuolat patiriame stresą. Tačiau reikia nepamiršti, kad žmonės yra itin atsparūs ir turi pakankamai vidinių resursų išgyventi šį sudėtingą periodą. Padėkime vieni kitiems ir nebijokime patys paprašyti pagalbos.

Kaip padėti sau šiuo periodu?

Jeigu asmuo pastebi, kad jam darosi itin sunku susitvarkyti su kasdienine veikla dėl patiriamo streso, pirmiausia reikia neneigti savo jausmų ir prisiminti, jog yra visiškai normalu patirti emocines reakcijas dėl netikėtų, nenumatytų ir grėsmę keliančių įvykių. Stenkitės palaikyti ryšį virtualiais kanalais su artimais žmonėmis, kadangi socialinė parama yra vienas pagrindinių ir labiausiai padedančių apsauginių veiksnių. Susikurkite dienos rutiną ir jos laikykitės. Apribokite naujienų srautą iki vieno ar dviejų patikrinimų per dieną. Ribokite žiūrėjimą, skaitymą ar klausymąsi naujienų bei istorijų iš informacijos šaltinių, kuriuose yra ir nepatikimos ir nepatikrintos informacijos, tokių kaip Facebook ar kiti socialiniai tinklai. Jie gali padidinti nepagrįstą baimę ir nerimą.

Šiuo metu yra itin svarbu sekti savo emocinę būseną ir jaučiant pablogėjimą kreiptis į specialistus. Daugelis psichologų šiuo metu teikia nuotolinę pagalbą, kai kurie pagalbos centrai siūlo nemokamą pirminę konsultaciją, kaip, pavyzdžiui, Krizių įveikimo centrai. Specialistai šiuo metu tikrai bando dėti visas pastangas, kad žmonės galėtu gauti pasiekiamą ir nenutrūkstamą psichologinę pagalbą – svarbu laiku į juos kreiptis.