Komplikuoto sutrikimo spąstuose – vis daugiau Lietuvos gyventojų

Nuovargis
Autorius: www.manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-12-22 20:13
Tamsiuoju metų periodu žmonės įprastai pradeda labiau skųstis užklupusiu bendru silpnumu, atsiradusiu nuovargiu ir koncentracijos stoka. Gydytoja neurologė Loreta Leščinskienė įspėja, kad jaučiant šiuos ir panašius simptomus, nederėtų į juos numoti ranka. Tai gali būti pirmieji lėtinio nuovargio sindromo (LNS) simptomai, kurių negydant, gali išsivystyti rimtos sveikatos problemos.

Remiantis Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, nuo LNS kenčia 17–24 milijonai viso pasaulio gyventojų, rašoma pranešime spaudai.

„Affidea Lietuva“ gydytoja neurologė Loreta Leščinskienė teigia, jog žmonės jaučiamą nuovargį savaime dažniau priima kaip pervargimo ar poilsio trūkumą, dažnai net nesusimąstydami, jog už šių simptomų gali slėptis ir rimtesnės sveikatos problemos, tokios kaip lėtinio nuovargio sindromas.

„Lėtinio nuovargio sindromas yra komplikuotas sutrikimas, charakterizuojamas kraštutiniu nuovargiu, kuris tęsiasi ne mažiau šešių mėnesių ir jei nėra patvirtinti kiti susirgimai. Jis gali atsirasti tiek suaugusiems, tiek vaikams. Yra pastebima, jog dažniau į minimos patologijos spąstus patenka 20–40 metų moterys, todėl labai svarbu laiku atpažinti lėtinio nuovargio sindromo požymius, kadangi negydant, po šiuo sutrikimu gali slėptis ir daugiau neatpažintų ligų, ypač tokių kaip depresija“, – aiškina gydytoja, pridurdama, jog įprasto nuovargio simptomai dažniausiai išnyksta tinkamai pailsėjus, lėtinio nuovargio sindromo – ne.

Gydytoja pabrėžia, jog priežastys sukeliančios lėtinio nuovargio sindromą iki šiol nėra aiškios. Tai gali būti virusų sukeltos infekcijos, tokios kaip Epstein Barr, Herpes ir kitų virusų, imuninės sistemos, hormoniniai sutrikimai, stresas, ilgalaikiai perkrūviai darbe, nesilaikant darbo ir poilsio rėžimo. Lėtinio nuovargio sindromas gali turėti daugybę skirtingų simptomų, kurie kiekvienam asmeniui pasireiškia vis kita forma. Nuovargio jausmas kai kuriems asmenims gali tapti nuolatine būsena.

„Asmuo kenčiantis nuo šio sindromo dažnai ilgą laiko tarpą skundžiasi sutrikusiu miegu, kamuojama nemiga arba nuovargiu net ir išmiegojus pakankamą laiko tarpą. Kartais sergantieji skundžiasi sąnarių, raumenų, galvos skausmais. Sindromui taip pat būdingas atminties, dėmesio koncentracijos sumažėjimas, sąnarių, gerklės skausmai, galvos svaigimas ypač stojantis ar keliantis, jaučiamas ypatingas nuovargis po fizinio ar protinio krūvio. Dėmesį reikia atkreipti ir į tai, jog nuovargis taip pat yra vienas dažniausių simptomų, sergant širdies, vidaus, onkologinėmis, neurologinėmis ligomis ar depresija“, – dėsto gydytoja neurologė.

L.Leščinskienė tikina, jog simptomai ir jų sunkumas gali kisti ir nenuspėjamai progresuoti kiekvieną dieną, tad siekiant užkirsti kelią šio sindromo vystymuisi, padėti gali specialisto konsultacija ir ankstyvoji diagnostika.

„Kartais dėl išsekimo ir nuolatinio nuovargio sumažėja atsparumas ligoms ir prasideda dažni gerklės skausmai, kartojasi peršalimo ligos. Tokiais požymiais besiskundžiančiam pacientui rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti bendrą kraujo tyrimą, bendrą baltymo, mikroelementų, tokių kaip  jonizuoto kalcio, bendrą kalcio, kalio, natrio, feritino kiekius kraujyje, vitamino D3 koncentraciją, skydliaukės hormonus, kepenų fermentus bei lėtinių infekcijų žymenis“, – aiškina specialistė.

Gydytoja neurologė atkreipia dėmesį ir pažymi tai, jog nėra specifinio gydymo lėtinio nuovargio sindromui. Dažniausiai yra taikomas gydytojo paskirtas simptominis gydymas, vadinamas esamų simptomų palengvinimu. Pacientui, kenčiančiam nuo šio komplikuoti sutrikimo, taip pat labai svarbu psichologinė psichoterapinė pagalba, lengvas fizinis aktyvumas, galimybė atsiriboti nuo nesibaigiančių darbų bei suderinta mityba, kurioje gausu magnio, cinko, B, C, D3 grupių vitaminų.

Užsiregistruoti pas gydytoją neurologę Loretą Leščinskienę galima čia.