Koronavirusas COVID-19 / 123RF.com nuotr.

Koronavirusas COVID-19: epidemija ar infodemija?

manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-02-28 08:00
Koronaviruso COVID-19 protrūkis Kinijoje stabilizuojasi, tačiau daugėja apsikrėtimo atvejų už Kinijos ribų. Naujojo koronaviruso protrūkis vadinamas „infodemija“ – informacine epidemija. Baimes dėl viruso kursto ir socialiniai tinklai.
Protrūkis Italijoje

Italijos – labiausiai koronaviruso paveiktos šalies Europoje – užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio pareiškė, kad koronaviruso protrūkis tampa „infodemija“. Pasak ministro, užsienio žiniasklaidos netikslūs pranešimai apie COVID-19 protrūkį Italijoje kenkia šalies reputacijai ir ekonomikai labiau nei paties viruso keliama rizika.

Kai kurios šalys rekomenduoja savo piliečiams nevykti į koronaviruso paveiktus Italijos regionus. Tūkstančiams turistų atšaukus keliones, Italijos turizmo asociacija skaičiuoja, kad sumažėjus rezervacijų apgyvendinimui, verslas neteks 200 mln. eurų.

Tačiau Italijos valdžia stengiasi sumažinti dėl koronaviruso kylantį nerimą. Italijos užsienio reikalų ministras pabrėžia, kad COVID-19 užfiksuotas vos 10 Italijos miestelių iš beveik 8 tūkst. Italijos laikraščių pirmuosiuose puslapiuose naujienas apie naujus apsikrėtimo atvejus keičia raginimai išlikti ramiems.

Italijoje užregistruota 655 apsikrėtimo koronavirusu COVID-19 atvejų, pasveikusiųjų – 45, mirė 17 žmonių. Daugiausia atvejų registruojama Italijos šiaurėje esančiuose Lombardijos ir Veneto regionuose.

Infodemija ir socialiniai tinklai

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) naujojo koronaviruso COVID-19 protrūkį „milžiniška infodemija“ pavadino vasario pradžioje. Infodemijos terminas reiškia informacijos – tikslios arba ne – perteklių, dėl kurio žmonėms sunku atsirinkti patikimus šaltinius.

Informacijos plitimo aspektu COVID-19 protrūkis skiriasi nuo ankstesnių SARS, MERS ir Zikos viruso protrūkių. Ankstesnės epidemijos taip pat kėlė nerimą ir paniką pasaulyje, tačiau baimes dėl COVID-19 itin skatina socialiniai tinklai.

Socialiniai tinklai sudaro puikias sąlygas skleisti dezinformacijai. Pavyzdžiui, buvo pasirodę pranešimų, kad naujuoju koronavirusu Kinijos valdžia reguliuos populiaciją. PSO dezinformaciją apie COVID-19 bando suvaldyti bendradarbiaudama su Twitter, Facebook, kitais socialiniais tinklais ir Azijos socialinių tinklų influenceriais.

Socialiniai tinklai taip pat ėmėsi veiksmų. Facebook šalina klaidinančius pranešimus, susijusius su COVID-19. Pavyzdžiui, buvo pradėjusi sklisti melaginga informacija, kad išsigydyti nuo COVID-19 galima išgėrus baliklio.

Tačiau socialiniai tinklai taip pat yra ir svarbus patikimos informacijos šaltinis. Pasaulio žiniasklaida iš Kinijos socialinių tinklų galėjo susidaryti geresnį vaizdą apie situaciją Kinijoje, kurioje informacijos sklaida griežtai kontroliuojama.

Gausybė informacijos Kinijos socialiniuose tinkluose paskatino Kinijos valdžią atskleisti daugiau tikslios informacijos apie naująjį koronavirusą. Naujojo koronaviruso protrūkio pradžioje gydytojas oftalmologas Li Wenliang socialiniame tinkle pasidalijo perspėjimu apie naują virusą. Kinijos pareigūnai greitai perėmė informacijos apie koronavirusą kontrolę. Tačiau gydytojo pranešimas greitai išplito Kinijos socialiniuose tinkluose, o tai, kaip manoma, paskatino Kinijos valdžią atviriau teikti informaciją apie naujojo koronaviruso protrūkį.

Parengė Monika Kairienė pagal bbc.com ir technologyreview.com