Koronaviruso šokinėjimas tarp žmonių ir gyvūnų – kokia grėsmė viruso suvaldymui?

Audinių ūkis / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2020-11-19 13:48
COVID-19 ligą sukeliančio koronaviruso Sars-Cov-2 atmaina buvo aptikta Danijos audinių fermose, ja užsikrėtė daugiau kaip 200 žmonių. Apie viruso mutavimą ir ar viruso šokinėjimas tarp rūšių yra grėsmė COVID-19 suvaldymui, komentuoja Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkė, prof. dr. Aurelija Žvirblienė.

Kaip virusas peršoka į kitas gyvybės rūšis

Danijos audinių ūkiuose aptikus koronaviruso Sars-Cov-2 atmainą, šalies valdžia rekomendavo nugaišinti visas šalies fermose auginamas audines, kurių yra apie 15-17 mln. Sars-Cov-2 virusas aptiktas ir JAV, Italijos, Nyderlandų, Švedijos, Ispanijos audinių ūkiuose.

„Virusas tam tikru savo paviršiaus baltymu atpažįsta ląstelės receptorius ir per tuos receptorius įlenda į ląstelę. Jei tie receptoriai, tarkime, žmogaus ir kitų gyvūnų, yra panašūs, virusas gali pakliūti į organizmą. Virusas peršoko į audines, išbandė, kad gali daugintis audinių ląstelėse. Virusas natūraliai visąlaik keičiasi, vyksta mutacijos. Tai yra visiškai atsitiktinis procesas. Jeigu atsiranda viruso variantas, kuris yra geriau prisitaikęs daugintis kito gyvūno – audinės – ląstelėse, tas variantas pradeda dominuoti“, – portalui manodaktaras.lt paaiškino VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė, prof. dr. Aurelija Žvirblienė.

Tai, kad Sars-Cov-2 virusas šokinėja tarp rūšių, nėra naujiena. Jis tarp žmonių irgi pradėjo plisti, peršokęs iš šikšnosparnių. Iki jo aptikimo audinėse buvo žinoma, kad Sars-Cov-2 gali užkrėsti šeškus, katinių šeimos gyvūnus, retais atvejais – šunis.

Pasak A.Žvirblienės, nereikėtų baimintis, kad Sars-Cov-2 peršoks į galvijus ar kiaules: „Nėra taip, kad virusas gali užkrėsti visus gyvūnus, virusas yra išrankus, užkrėtimas priklauso nuo to, ar virusas sugebėtų patekti į gyvūno ląstelę. Buvo daryti eksperimentai, ar virusas gali užkrėsti kitus gyvūnus, tai kiaulės neužsikrėtė – bent jau tuo virusu, kuris tuo metu cirkuliavo“, – sako A.Žvirblienė.

Grėsmė viruso suvaldymui

Audinėse mutavęs virusas vėl gali peršokti į žmogų. Taip ir atsitiko Danijoje – nustatyta per 200 žmonių, kuriems patvirtinta audinėse aptika Sars-Cov-2 atmaina.

VU mokslininkė A.Žvirblienė sako, kad viruso šokinėjimas tarp rūšių yra grėsmė viruso suvaldymui. „Sars-Cov-2 optimaliai prisitaikęs infekuoti žmogų. Kai jis peršoko į audinę, vėl įvyko prisitaikymas, tai tarsi pagreitino viruso evoliuciją. Toks peršokimas į kitą gyvūną padeda atsirinkti viruso variantams, kurių nebūtų kitomis sąlygomis. Dėl tokio šokinėjimo dar sunkiau prognozuoti, kaip virusas evoliucionuos ir kokie nauji jo variantai atsiras“, – sako A.Žvirblienė.

Ar nauja viruso atmaina gali sukelti naują epidemiją? „Priklausys nuo to, kiek ta mutacija virusui yra palanki. Jeigu ši atmaina dėl kažkokių priežasčių viruso išgyvenimui bus palankesnė negu kiti variantai, jis pradės plisti. Kad taip neįvyktų, tie žmonės, kurie buvo infekuoti pakitusiu virusu, turėtų stipriai izoliuotis“, – sako VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė A.Žvirblienė.

Jei tarp žmonių paplistų audinėse mutavusi viruso atmaina, kuriama vakcina nuo koronaviruso gali būti ne tokia efektyvi. „Mutacija, kuri įvyko audinėse, pakeitė viruso baltymo, kuris atsakingas už prisijungimą prie ląstelės receptoriaus, seką. Tai yra S baltymas, per kurį virusas įlenda į ląsteles. Dėl to yra grėsmė, kad virusas dar geriau jungsis su ląstelės receptoriumi. Vakcinos, kuriamos prieš šį koronavirusą, irgi naudoja tą S baltymą kaip antigeną, nes prieš jį turi susidaryti antikūnai. Jei įvyksta mutacija toje S baltymo sekoje, neutralizuojantys antikūnai silpniau atpažins tą antigeną. Tai yra pavojus. Įvykus šiai mutacijai audinėse, pakito kaip tik ta baltymo dalis, prieš kurią turi susidaryti neutralizuojantys antikūnai“, – paaiškina prof. dr. A.Žvirblienė.

 

Laboratorija. Prof. Aurelija Žvirblienė / Shutterstock nuotr.
Laboratorija. Prof. Aurelija Žvirblienė / Shutterstock nuotr.

Virusas tarp žmonių nuolat mutuoja – dabartinė atmaina labiau užkrečiama

Pasak A.Žvirblienės, Sars-Cov-2 virusas, plisdamas tarp žmonių, taip pat nuolat kinta, mutuoja: „Virusas, kuris dabar labiausiai išplitęs pasaulyje ir Lietuvoje, skiriasi nuo to, kuris plito Kinijoje. Ištyrėme viruso genomą ir pamatėme, kad viruso variantas, kuris plito Lietuvoje vasaros pradžioje, skiriasi nuo to, kuris plito balandžio mėnesį Kinijoje.“

Pasak VU Gyvybės mokslų centro mokslininkės, šiuo metu tarp žmonių plintanti COVID-19 ligą sukelianti viruso atmaina gali būti labiau užkrečiama. „Virusui ta mutacija buvo palanki, nes dėl jos jis lengviau infekuoja ląsteles. Jam reikia užkrėsti žmones, kad galėtų išgyventi“, – sako VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė, prof. dr. Aurelija Žvirblienė.