Koronavirusui Covid-19 plisti padeda ir super-platintojai. Kas jie?

Koronavirusui Covid-19 plisti padeda ir super-platintojai. Kas jie? / Shutterstock nuotr.
Autorius: Manodaktaras.lt
Publikuota: 2020-02-15 09:00
Beveik visų ligų protrūkiai neapsieina be vadinamųjų super-platintojų. Tai – žmonės, kurie virusą perduoda daugiau žmonių nei įprastai.

Kas yra super-platintojai?

Super-platintojai yra „biologiškai radioaktyvūs“ žmonės, virusu ar kitu ligos sukėlėju užkrečiantys daugiau žmonių nei įprastai. Super-platinimas nėra iki galo suprastas reiškinys ir neturi mokslinio apibrėžimo.

Skaičiuojama, kad koronavirusą Covid-19 apsikrėtęs žmogus vidutiniškai perduoda dviem trim žmonėms. Tačiau tai tik vidurkis, kai kurie žmonės gali viruso niekam neperduoti, kiti – perduoti daugiau žmonių.

Kinijos Uhano mieste kilusio koronaviruso protrūkio metu taip pat užfiksuota super-platinimo pavyzdžių. Pavyzdžiui, vienas britas, lankęsis Singapūre, siejamas su 4 užkrėtimo atvejais Jungtinėje Karalystėje, 5 – Prancūzijoje ir 1 – Maljorkoje.

Super-platinimas ankstesnių protrūkių metu

Super-platinimo atvejų buvo ir ankstesnių protrūkių metu. 2015 metais 82 žmonės susirgo MERS (Middle East Respiratory Syndrome, angl. Artimųjų Rytų respiracinis sindromas) nuo vieno ligoninės paciento. O Ebolos karštligės epidemijos Vakarų Afrikoje metu 61 proc. pacientų užsikrėtė vos nuo 3 proc. susirgusiųjų.

Ligoninėse, kuriose buvo gydomi SARS (Severe Acute Respiratory Syndrome, angl. Sunkus ūminis respiracinis sindromas) apsikrėtę pacientai, tapo super-platinimo židiniais, nes labiausiai sergantys pacientai buvo ir labiausiai užkrečiami, turėjo daug kontakto su medicinos darbuotojais.

Kodėl kai kurie žmonės yra super-platintojai?

Kai kurie žmonės tiesiog turi daug kontakto su kitais žmonėmis, pavyzdžiui, dėl darbo ar gyvenamosios vietos, tai reiškia, kad jie gali paskleisti ligos sukėlėją daugiau žmonių – nepaisant to, ar jiems pasireiškė simptomai.

Kiti žmonės išskiria neįprastai didelius viruso kiekius, dėl to su jais kontaktuojantiems žmonėms yra didesnė tikimybė užsikrėsti. Super-platintojai gali virusą perduoti patys nejausdami jokių simptomų arba kai yra neteisingai diagnozuoti. Nejausdami simptomų ar neteisingai diagnozuoti, jie nesiima priemonių apsaugoti kitiems.

Kodėl kai kurie žmonės virusą skleidžia greičiau nei kiti, ir priklauso nuo viruso virulentiškumo – viruso gebėjimo sukelti ligą žmogaus organizme, super-platintojo organizme virusas yra aktyvesnis. Tai gali būti susiję su žmogaus imunine sistema, kiek ji sugeba suvaldyti infekciją.

Super-platintojų įtaka protrūkio pradžioje

Super-platinimo atvejai labai svarbūs bet kokio protrūkio pradžioje, kai virusas stengiasi įsitvirtinti naujo šeimininko organizme. Naujos infekcijos, kaip ir koronavirusas Covid-19, kyla iš gyvūnų. Pirmajam žmogui „peršokęs“ virusas, ligos protrūkio gali ir nesukelti. Tačiau jei virusas peršoks į super-platintojo organizmą, protrūkiui kilti tai bus didelė paskata. Jei netoliese keli super-platintojai, suvaldyti protrūkį bus tik sunkiau.

Parengė Monika Kairienė pagal bbc.com ir healthline.com