Krūties vėžiui nustatyti – ABUS tyrimas

Mamografinis tyrimas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2020-11-10 15:01
Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių. Pagal Lietuvoje vykdomą krūties vėžio ankstyvosios diagnosti­kos programą, moterims nuo 50-ies iki 69-erių kartą per dvejus metus gali būti atliekamas krūtų rentgenologinis tyrimas – mamografija. Visgi, pasak „Affidea klinikos“ gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės, tiriant šiuo būdu net kas antrai moteriai, turinčiai tankų krūtų liaukinį audinį, krūties vėžys gali likti nepastebėtas. Tokioms pacientėms gydytoja dr. R.Briedienė rekomenduoja papildomai atlikti tyrimą ultragarsu. Galima rinktis įprastą echoskopiją arba ABUS – automatinės krūtų ultragarso sistemos tyrimą (angl. Automated Breast Ultrasound System).

Pirminis ABUS tyrimo panaudojimas buvo sugalvotas moterims, kurioms jau atlikta profilaktinė mamografija ir nustatyta, kad krūtyse – daug liaukinio audinio. Tokiais atvejais mamogramose galima nepastebėti vėžio, todėl siūloma po mamografijos dar atlikti profilaktinį ultragarsinį tyrimą. Tad ABUS tyrimo pirminis tikslas – jaunesnių nei 40 metų ir vyresnių moterų, kurių liaukinis audinys tankus, profilaktinis patikrinimas“, – sako „Affidea klinikos“ gydytoja radiologė dr. R.Briedienė.

Nuo įprasto tyrimo ultragarsu ABUS tyrimas skiriasi tuo, kad naudojamas beveik trigubai didesnis daviklis, krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai – naudojamos standartinės vaizdo gavimo projekcijos. „Tai reiškia, kad tyrimo informatyvumas mažiau priklauso nuo jį atliekančio asmens. Atliekant tyrimą tomis pačiomis projekcijomis, paprasčiau lyginti vaizdą po pusmečio ar metų. Visi tyrimo vaizdai lieka informacinėje sistemoje. Jei tyrimo metu gydytojas pamato kažkokių pokyčių, juos patikslina kryptingai atlikdamas įprastą echoskopiją“, – pasakoja dr. R.Briedienė.

Gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė. „Affidea klinikos“ nuotr.
Gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė. „Affidea klinikos“ nuotr.

Tankus liaukinis audinys – didesnė vėžio rizika

Pasak gydytojos dr. R.Briedienės, su amžiumi keičiasi krūties audinio sudėtis. Krūtys sudarytos iš riebalinio ir liaukinio audinių. Liaukinio audinio daugiausia turi jaunos moterys, įprastai nuo 40 metų liaukinio audinio pradeda mažėti, gausėja riebalinio audinio.

„Vyraujant riebaliniam audiniui, mamografija yra pakankamai tiksli nustatant net kelių milimetrų vėžį. Tačiau kai kurioms moterims tankus liaukinis audinys išlieka iki senatvės. Tai priklauso nuo hormoninės būklės, individualių savybių, vartojamų kontraceptinių ar pakaitinės hormonų terapijos priemonių, kitų veiksnių“, – sako gydytoja radiologė dr. R.Briedienė.

Būtent moterims, kurių krūtų liaukinis audinys tankus, profilaktiniai tyrimai turėtų būti dar aktualesni. „Moterys, kurių krūtyse tankus liaukinis audinys, turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu, todėl joms būtina reguliariai tikrintis ne tik registruojantis atlikti mamografiją, bet ir ultragarsą ar ABUS tyrimą“, – sako gydytoja dr. R.Briedienė.

Pasak gydytojos, mažesnę krūtinę turinčios moterys dažniau turi gausesnį liaukinį audinį. Vis dėlto liaukinio ir riebalinio audinio santykį geriausiai gali pasakyti gydytojas, atlikęs bet kurį iš tyrimų – įprastą ultagarsą, ABUS ar mamografiją.

ABUS tyrimas. „Affidea klinikos“ nuotr.
ABUS tyrimas. „Affidea klinikos“ nuotr.

Ko trūksta iki efektyvesnės krūties vėžio prevencijos?

Pagal Lietuvoje vykdomą krūties vėžio prevencinę programą, 50-69 metų moterys turėtų būti kviečiamos kartą per 2 metus mamografinei patikrai. Tačiau, pasak dr. R.Briedienės, daugelio tyrėjų nuomone, profilaktinę patikrą reikia pradėti jau 40-45 metų moterims. „Jau tokiame amžiuje turime nemažai susirgimų krūties vėžiu. Be to, norint anksti aptikti onkologinę ligą, labai svarbu turėti moters ankstesnių tyrimų archyvą. Jei pirmieji tyrimai atliekami, kol moteris sveika, vėliau gydytojui žymiai paprasčiau pastebėti net smulkiausius pakitimus, lyginant vaizdus tarpusavyje. Kadangi sergamumo pikas yra amžiaus grupėje nuo 50 metų, turint ankstesnių metų tyrimus, kur kas lengviau nustatyti labai nedidelį pokytį, kuris gali būti vėžio pradžia“, – sako dr. R.Briedienė.

Valstybinės ligos kasos 2019 metų duomenimis, dėl krūties vėžio kas dvejus metus pasitikrina kas antra moteris, kuriai priklausytų dalyvavimas krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Gydytojos dr. R.Briedienės nuomone, efektyvesnei krūties vėžio prevencijai trūksta organizuotumo: „Moterys turi būti centralizuotai kviečiamos dalyvauti patikroje. Šiuo metu moteris gauna siuntimą dalyvauti programoje tik tuomet, jei apsilanko pas šeimos gydytoją. Žymiai efektyviau veiktų kvietimas elektroniniu paštu ar laišku, kuriame jau nurodyta galima vieta ir laikas patikrai, kad moteriai nereikėtų pačiai skambinti į gydymo įstaigas ir ieškoti laisvų vietų pasitikrinti.“

Radiologė dr. R.Briedienė taip pat pabrėžia, kad nustačius vėžinius pokyčius, nėra tolesnės moters ištyrimo tvarkos. „Kartais moteris, ypač gyvenančias ne didmiesčiuose, apima neviltis, ieškant specialistų tolesniems tyrimams jau atlikus mamografiją ir nustačius pakitimų. Planuojami pokyčiai programų valdymo srityje, sudarant galimybę tokioms moterims gauti galutinę diagnozę per dvi savaites. Nežinomybė atlikus tyrimus ir eilės pas specialistus tikrai nedidina pačios programos patrauklumo, bet sukelia papildomą stresą moterims.“

Tačiau svarbiausia – tai pačių moterų budrumas bei įprotis rūpintis savo sveikata. Moterys turi rasti laiko profilaktiniams tikrinimams, nes tada tikrai teks skirti mažiau laiko ir jėgų ligų gydymuisi “, – sako gydytoja radiologė dr. R.Briedienė.

Į krūtų echoskopiją kviečiame patogiai registruotis portale manodaktaras.lt