Krūties vėžys.

Krūties vėžys: kaip dažnai ir nuo kokio amžiaus moterims reikėtų tikrintis?

manodaktaras.lt
Publikuota: 2019-05-22 14:28
Krūties vėžys – itin klastinga liga, pasiglemžianti daugybės moterų gyvybių ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Tik meilė sau, rūpinimasis sveikata ir reguliari patikra gali padėti išvengti itin liūdnų pasekmių. Apie krūties vėžį konsultuoja UAB „VAKK“ dr. A. Kildos klinikos gydytoja radiologė Dalia Bartuškaitė.
Daugiausia pasaulio moterų serga būtent krūties vėžiu. O kokia situacija Lietuvoje?

Diagnostiniai metodai ir gydymas sparčiai tobulėja, tačiau krūties vėžys išlieka dažniausia moterų onkologinė liga ir visame pasaulyje, ir Lietuvoje. Kiekviena moteris per gyvenimą turi apie 10 proc. riziką susirgti krūties vėžiu. Lietuvoje kasmet diagnozuojama per 1500 naujų krūties vėžio atvejų, todėl labai svarbu laiku diagnozuoti šią klastingą ligą.

Kokios pagrindinės susirgimo krūties vėžiu priežastys?

Priežastys, dėl kurių susergama krūties vėžiu, nėra iki galo ištirtos, tačiau krūties rizikos veiksnių klasifikacija atsako į klausimą, kurioms moterims ir Lietuvoje susirgti krūties vėžiu rizika išlieka didesnė. Yra veiksniai, kuriems negalime daryti įtakos, ir veiksniai, kuriuos galima keisti.

Kokie yra krūties vėžio simptomai?

Ankstyvasis krūties vėžys dažnai neturi jokių simptomų, todėl labai svarbu tikrintis profilaktiškai. Kiti požymiai gali būti užčiuopiamas sukietėjimas ar guzelis krūtyje ar pažastyje (dažniausiai neskausmingas, atsiradęs tik vienoje krūtyje), krūties formos pakitimai (įdubimai, raukšlės, paraudimas), spenelio pakitimai, neįprastos išskyros (kraujingos) ar bėrimai aplink spenelį. Pastebėjus šiuos simptomus, reikia kreiptis į gydytojus.

Kaip gydomas krūties vėžys?

Krūties vėžio gydymas visada yra kompleksinis, atsižvelgiama į daugybę veiksnių, tokių kaip krūties vėžio stadija, diferenciacijos laipsnis, naviko dydis. Įtakos turi ir moters amžius, tai, ar prasidėjusi menopauzė, ar dar ne, ar vėžys turi hormonų estrogenų, progesterono receptorių ir HER2 receptorių. Krūties vėžio gydymo pradžia paprastai – operacija: šalinamas auglys su dalimi ar visa krūtimi. Krūtis gali būti atkurta atlikus rekonstrukciją iš karto ar praėjus tam tikram laikui. Spindulinė terapija (radioterapija) taikoma siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo tikimybę, ji yra derinama su operaciniu ir chemoterapiniu gydymu. Chemoterapija skiriama iki operacijos, siekiant sumažinti naviką ir pakitusius krūties limfmazgius. Ji vadinama neoadjuvantine chemoterapija. Sumažinus naviką, operacija gali būti paprastenė. Vis dėlto dažniau chemoterapija skiriama po operacijos, siekiant sumažinti vėžio atsinaujinimo riziką.

Hormonų terapija – tai gydymas vaistais, stabdančiais hormonų (estrogeno, progesterono) veikimą. Ji skiriama tik tais atvejais, kai nustatomi krūties vėžio tipai, reaguojantys į tokį gydymą. Biologinė terapija dar vadinama taikinių arba individualia terapija, nes yra veiksminga tik toms pacientėms, kurioms nustatyti vienodi tam tikrų genų pokyčiai ar panašūs ligos molekuliniai žymenys. Biologiniai vaistai labai tiksliai nutaikomi į vėžiui būdingus procesus, todėl yra veiksmingi ir rečiau pažeidžia sveikas ląsteles. Ši terapija naudojama įvairioms krūties vėžio stadijoms gydyti viena ar derinant su kitais gydymo metodais.

Kaip derėtų gyventi, kad sumažintume galimybę susirgti krūties vėžiu?

Didžioji dalis visų piktybinių navikų, tarp jų ir krūties vėžys, siejama su netinkamu gyvenimo būdu: mityba, nutukimu, mažu judėjimu, žalingais įpročiais, patirtu stresu. Galima rasti įvairių autorių mokslinių straipsnių, įrodančių, kad rūkymas didina tikimybę susirgti krūties vėžiu. Pastarajį dešimtmetį nurodoma, kad rizika susirgti krūties vėžiu mažėja tuomet, kai koreguojamas kūno svoris, didinamas fizinis aktyvumas, mažinamas alkoholio vartojimas. Riziką susirgti krūties vėžiu taip galima sumažinti iki 30 proc.

Kaip dažnai ir nuo kokio amžiaus moterims reikėtų tikrintis?

Tikrintis krūtis savarankiškai moterims reikia nuo 20 m. amžiaus kiekvieną mėnesį po menstruacijų (geriausiai 7–10 ciklo dieną). Jei menstruacijų nėra, tuomet tą pačią kiekvieno mėnesio dieną. Svarbu ir reguliari specialisto patikra. Aptikus krūties pokyčių, rekomenduojama apsilankyti pas specialistus.

Rizikos amžius yra 40 m. Tokio amžiaus moterys turi būti pačios labai budrios, mat profilaktinė patikros programa mūsų šalyje prasideda nuo 50 iki 69 m. amžiaus – tokio amžiaus moterims kas dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas. Budresnės turėtų būti ir tos moterys, kurių artimos giminaitės sirgo ar serga krūties ar kiaušidžiu vėžiu. Tokiais atvejais atliekamas specifinis genų (BRACA1, BRCA2) mutacijos tyrimas, šis gali parodyti, ar yra padidėjusi rizika susirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu. Tad, kalbant apie prevenciją, labai svarbi ir genetiko konsultacija. Pas genetiką gali nukreipti šeimos gydytojas ar krūtų specialistas. Nepaminėjau dar tų moterų, kurios turi krūtų implantus. Atlikti apčiuopą šioms moterims yra kiek sunkiau, todėl jos taip pat profilaktiškai kartą per metus privalo tikrintis krūtis. Tinkamiausias tyrimas moterims, turinčioms implantus, yra krūtų ultragarsinis tyrimas, esant indikacijoms – ir krūtų magnetinio rezonanso tyrimas.

Savo kūno stebėjimas yra viena prevencinių priemonių. Kaip tinkamai reikėtų tikrintis pačiai?

Rekomenduoju moterims pačioms būti budrioms, nes piktybinių susirgimų kol kas nemažėja. Tačiau, pasitelkus šiuolaikinius medicinos laimėjimus, tampa lengviau kovoti su šia klastinga liga, sėkmingiau tai daroma. Tad krūtų savityra namuose, ankstyva diagnostika, kreipimasis į specialistą laiku yra labai svarbūs veiksniai, padedantys sėkmingai gydyti krūties vėžį. Kaip tinkamai atlikti krūtų savityrą? Stovint prieš veidrodį, pakėlus rankas apžiūrėti krūtų formą, visus įdubimus, odos spalvą, spenelio būklę. Apžiūrėti, ar nėra išskyrų iš spenelio. Krūtų apčiuopą reikia atlikti ir atsigulus. Apžiūrėti ir pažastis: ar nėra iškilimų, padidėjusių limfmazgių. Moterys turi pažinti savo krūtis – tai leis joms anksčiau pastebėti krūtyse atsiradusius pakitimus. Tai tikrai nesudėtinga, juolab kad šiandien yra sukurta nemažai demonstracinių vaizdo įrašų lietuvių kalba, įvairių lankstinukų apie tai, kaip atlikti apžiūrą pačioms.

Ar hormoninių vaistų vartojimas daro įtaką šios ligos paplitimui?

Hormoninė kontracepcija, nevaisingumo gydymas hormonais, pakaitinė hormonų terapija didina krūties vėžio atsiradimo riziką, ypač jeigu kontracepcija yra ilgalaikė. Tačiau vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą negalima. Šiandien turimi duomenys apie hormoninių vaistų įtaką susirgti krūties vėžiu yra prieštaringi. Mokslininkų vertinta tai, kad kancerogeniškumo požymių turi grynas estrogenas, tačiau, taikant šiuolaikinę naujos kartos kontracepciją, naudojama kombinuota terapija. Žinoma, rizika išlieka, ypač tuo atveju, jei, kaip minėjau, kontracepcija naudojama ilgesnį laiką. Pasitarus su gydytojais, visada reikia pasverti naudos ir žalos santykį.

Gydytojai teigia, kad negimdžiusios moterys turi didesnę tikimybę susirgti krūties vėžiu? Kodėl taip yra?

Negimdžiusios moterys turi didesnę riziką susirgi krūties vėžiu. Tai yra vienas rizikos reprodukcinių veiksnių, kurių moterys pačios kartais ir negali kontroliuoti. Tad visoms moterims Lietuvoje linkiu kiek sustabdyti šį gyvenimo tempą ir būti dėmesingoms pirmiausia sau ir savo sveikatai. Jei moterys bus sveikesnės ir laimingesnės, ir jų šeimos bus sveikos ir laimingos, o šeima juk – esminė mūsų visuomenės dalis.