Kūdikiui – planšetė, pirmokui – akiniai

Vaikas su akiniais / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2019-10-23 08:00
Kodėl toliaregių vaikų mažėja, o trumparegių daugėja? Kokią įtaką vaikų regėjimui daro naujosios technologijos? Klausiame specialistės. Pasakoja akių priežiūros ir gydymo centro „Rega“ vaikų akių gydytoja Nina Dziubak.

Ar tiesa, kad gimę vaikai būna toliaregiai?

Taip, visi kūdikiai gimsta būdami toliaregiai. Tai yra vystymosi norma. Iš prigimties trumparegystė pasitaiko labai retai. Toliaregystė gali būti skirtingo laipsnio, bet, vaikams augant, vystantis akių obuoliams, toliaregystė mažėja. 6–8 m. amžiaus vaikus mes jau galime suskirstyti į toliaregius ir galimus trumparegius.

Nedidelio laipsnio toliaregystę turintys žmonės gali gyventi be regėjimo korekcijos, kitaip tariant, jiems nereikia nešioti akinių. Kitiems tai trukdo, tada gydytojai parenka akinius, ir žmonės juos nešioja visą gyvenimą.

Kiek vaikų šiuo metu yra toliaregių, o kiek – trumparegių?

Remiantis Higienos instituto Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, 2018 m. mokyklą lankė 272 950 7–17 m. amžiaus vaikų, kuriems buvo profilaktiškai pasitikrinę sveikatą. Pernai 10 proc. (27 151) profilaktiškai sveikatą pasitikrinusių tokio amžiaus vaikų nustatyta toliaregystė, 11 proc. (30 495) – trumparegystė.

Didžiausias toliaregystės atvejų skaičius nustatytas 7 m. amžiaus vaikų grupėje (221,58 atvejų 1000 gyventojų), o trumparegystės atvejų daugiausia 16 m. amžiaus vaikų grupėje (148,81 atvejų 1000 gyventojų).

Įvertinus vaikų regėjimo sutrikimų pokyčius, išryškėjusius minėtus duomenis palyginus su 2017 m. duomenimis, tapo aišku, kad toliaregystės atvejų sumažėjo 1,7 proc., o trumparegystės atvejų išaugo (1,1 proc.) 7–17 m. amžiaus vaikų grupėje.

Ar atsiradus naujosioms technologijoms (išmaniesiems telefonams, planšetiniams kompiuteriams) situacija keičiasi?

Taip, dabar kur kas daugiau pirmokų diagnozuojama trumparegystė ir skiriami nešioti akinukai. Kodėl? Todėl, kad mūsų vaikai pradeda labai anksti „dirbti“ su švytinčiais objektais. Tėvams ne visada patinka, kai aiškiname apie tokių daiktų daromą žalą vaikų akims. Akių gydytojai tikrai nėra nusiteikę prieš naujoves ir technologijas, bet tėvams derėtų kontroliuoti vaikus ir neleisti jiems taip anksti, kai formuojasi jų akių obuoliai, naudoti švytinčių objektų. Mano praktikoje neretai pasitaiko taip, kad tėvai duoda telefonus 6–8 mėnesių kūdikiams, kad jie būtų užsiėmę ir netrukdytų tėvams užsiimti savo reikalais.

Kodėl šviečiantys ekranai yra kenksmingi vaikų akims?

Akių obuoliai formuojasi iki 6–8 m. amžiaus. Per didelis spiginimas į akis ankstyvame amžiuje gerokai sudirgina regos nervo veiklą, ir akių obuoliai pradeda greičiau augti. Įsivaizduokite pasodintą pomidoro daigą, į kurį saulė šviečia tik iš vienos pusės. Tas daigas į tą pusę ir pasisuks, jo vaisiai irgi nebus apvalūs – augs pailgi pagal gaunamą saulės šviesą. Tas pat nutinka ir su vaikų akimis. Jeigu, būnant netaisyklingoje padėtyje, ilgai žiūrima į šviečiantį objektą, akių obuoliai pradeda greičiau augti. Kai žmogui susiformuoja pailgėję akių obuoliai, turintys pailgą priekinę-užpakalinę ašį, jis tampa trumparegis. Jeigu anksti leidžiama dirginti regos nervą ir akių obuolius, anksčiau išsivysto ir trumparegystė.

Dabar praktiškai kiekvienoje klasėje surasime 3–5 trumparegius pirmokus, anksčiau to tikrai nebūdavo. Anksčiau trumparegystę diagnozuodavome 14–15 m. paaugliams, ir tai būdavo susiję su didesniu mokymosi krūviu, taip pat laiko leidimu prie kompiuterių.

Daugėja ir vaikų astigmatizmo atvejų?

Taip, tai – dar viena šio laikotarpio problema. Vaikai labai anksti pradeda žaisti su mobiliaisiais telefonais ir planšetėmis, jie tą daro sustingę ir netaisyklingoje padėtyje. Įrenginius dažniausiai laiko ant grindų, persikreipę atsigula šalia ant šono arba pasideda ant kelių ir nuleidę galvas žiūri į ekranus. Atsiranda dar viena bėda – astigmatizmas. Susikryžiavę šviesos spinduliai nevienodu dydžiu lūžta, iškreipia vaizdą, taip stipriai kenkiama ir regėjimui. Tai – netaisyklingo žvilgsnio pokrypio rezultatas. Dėl astigmatizmo kenčia labai daug žmonių, nes jį diagnozavus reikalinga sudėtinga korekcija, ir tokių atvejų, deja, sparčiai daugėja. Anksčiau tai buvo reti atvejai, dabar beveik visiems vaikams nustatomas astigmatizmas.

Norėčiau patarti visiems tėvams, kad vaikų akis tikrintų ne rečiau kaip kartą per metus. Tą gali padaryti ir šeimos gydytojai: nustatę regėjimo pakitimų jie rekomenduos oftalmologo konsultaciją.

Kokio amžiaus ir kiek laiko vaikai gali žaisti su išmaniaisiais įrenginiais?

Iki 3 m. patarčiau vaikams visai neleisti žaisti su mobiliaisiais telefonais ir kompiuteriais. Ypač žalingi mobilieji telefonai, nes jie nėra stabilūs – maži vaikai neišlaiko jų rankose, makaluoja juos, todėl šviečiantys vaizdai mirguliuoja ir dar labiau gadina akis. Kompiuterių monitoriai stovi stabiliai, todėl šių prietaisų daroma žala santykinai mažesnė. Pradinukams (nuo antros klasės) leisti naudotis kompiuteriais rekomenduočiau ne daugiau kaip po vieną valandą 3 dienas per savaitę. Vyresnių klasių moksleiviams kompiuterių jau reikia mokymosi procesui, prasideda informatikos pamokos. Vis dėlto patarčiau laisvalaikiu leisti vaikams naudotis kompiuteriu 4 valandas per savaitę.

Pas gydytoją registruokitės internetu www.manodaktaras.lt 

 

Nina Dziubak / Shutterstock nuotr.
Nina Dziubak / Shutterstock nuotr.