Kuo gresia negydomas šlapimo pūslės uždegimas ne tik moterims, bet ir vyrams?

Pūslės uždegimas. / Shutterstock nuotr.
Autorius: Auksė Kontrimienė
Publikuota: 2022-01-10 13:23
Šlapimo pūslės uždegimas – cistitas – dažniausiai atsiranda dėl šlapimo takų infekcijų, kurias sukelia bakterijos. Taip pat cistitas gali būti neinfekcinis, sukeltas vaistų, radioterapijos, šlapimo pūslės kateterizacijos ir kt. Gydytojas urologas seksologas dr. Mindaugas Danilevičius sako, kad tai aktuali, dažniausiai jaunas ir vidutinio amžiaus moteris varginanti problema, tačiau šlapimo pūslės uždegimu serga ir vyrai.
Urologas seksologas dr. Mindaugas Danilevičius.
Urologas seksologas dr. Mindaugas Danilevičius.

Pasak gydytojo, tai, kad moterys dažniau serga šlapimo takų infekcijomis, lemia anatominės ypatybės: moterų šlaplė kur kas trumpesnė nei vyrų, o makštis ir išangė yra visai šalia šlapimo takų. „Makštyje ir aplink išangę yra palanki aplinka infekcijai vystytis, o mažas atstumas ir trumpas šlapimo kanalas tik didina infekcijos riziką, todėl tinkamai nesilaikant higienos, išmatose esančios bakterijos gali iš išangės aplinkos lengvai patekti į šlaplę“, – teigia urologas M. Danilevičius.

Gydytojo teigimu, cistitą dažniausiai ir sukelia žarnyne gyvenančios bakterijos (70-80 proc. atvejų šios ligos sukėlėjas – E. coli bakterija), bet gali būti ir kitos priežastys: lytiniu keliu plintančios infekcijos (chlamidijos, ureoplazmos, mikoplazmos, trichomonos, herpesas), retais atvejais tuberkuliozė. Medicinoje dar yra išskiriami ir cheminis bei radiacinis (spindulinės terapijos sukeltas) cistitai.

Ligos simptomus jaučia ne visi

„Kaip pasireiškia ši liga, tikriausiai žino beveik kiekviena moteris. Cistito simptomai gali būti įvairūs: tai dažnas noras šlapintis, nepaisant to jog šlapimo pūslė tuščia, deginimas ir perštėjimas šlapinimosi metu, šlapinimasis po truputį ir dažnai, skausmai pilvo apatinėje dalyje ir juosmenyje, atsiradęs kraujas šlapime, nemalonaus kvapo koncentruotas šlapimas ir t.t.“, – ligos simptomus apibūdina gydytojas urologas.

Pasak jo, kartais, ypač vyresnio amžiaus žmonėms cistitas gali nesukelti jokių simptomų. Pasitaiko, kad senyvo amžiaus žmonėms šlapimo pūslės uždegimas nustatomas atsitiktinai atliekant šlapimo tyrimą dėl kitų priežasčių. „Ir vyrams, ir moterims cistito riziką didina kliūtys šlapimo takuose. Tai gali būti inkstų akmenys, vėžiniai susirgimai, padidėjusi prostata ir kt. Taip pat imuninės sistemos nusilpimas, kurį sukelia ŽIV infekcija, cukrinis diabetas, vėžio gydymas ir kitos būklės. Riziką didina ir ilgalaikė šlapimo pūslės kateterizacija“, – tvirtina M. Danilevičius.

Kaip šlapimo pūslės uždegimas yra diagnozuojamas?

Medikas pasakoja, kad norint sužinoti diagnozę, tereikia atlikti paprastą šlapimo tyrimą, kuriame ligą išduoda aptinkamas padidėjęs leukocitų kiekis ir nitritai (bakterijos) bei šlapimo pasėlį. Pastarasis tyrimas padeda išsiaiškinti uždegiminio proceso sukėlėją, nustatomas jo jautrumas antibiotikams. „Tai labai svarbu, nes po cistito simptomais gali slėptis ir kitos ligos, todėl neretai tenka atlikti ir ultragarsinį tyrimą bei cistoskopiją. Cistoskopijos metu per šlaplę į šlapimo pūslę įvedamas specialus vamzdelio formos prietaisas – cistoskopas ir šlaplė bei šlapimo pūslė apžiūrima iš vidaus. Tai padeda nustatyti galimas cistito ar kraujavimo priežastis“,  – tvirtina M. Danilevičius.

Mediko teigimu, radiologiniai tyrimai paprastai nėra reikalingi, tačiau jie gali padėti nustatyti ligos priežastį, kai nėra infekcijos požymių. „Rentgenograma ir echoskopija gali padėti nustatyti cistito priežastis: akmenis, auglius, svetimkūnius ir kt. Taip pat gali būti atlikti kiti, mažiau specifiniai tyrimai siekiant įvertinti bendrą paciento būklę, inkstų ar kitų organų sistemų funkcijas, uždegimo dydį bei diferencijuoti jį su kitomis ligomis. Tam gali padėti: bendras kraujo tyrimas, biocheminis kraujo tyrimas ir kt.“, – sako gydytojas urologas.

Pasak specialisto, jeigu atlikus cistoskopiją,  įtariamas intersticinis cistitas, ne visais, o tik kai kuriais atvejais gali tekti atlikti ir TUR-B (tai operacinė invazija su nejautra, kai patenkama specialiu prietaisu su optika į šlapimo pūslę transuretraliai (per šlaplės kanalą) su tikslu atlikti šlapimo pūslės biospiją), gavus atsakymą biopsijos sprendžiama dėl lokalaus šlapimo pūslės gydymo būdų, tarkim instiliacijomis į šlapimo pūslę ar kt.

Kaip ši liga yra gydoma?

Medikas pataria vos tik pastebėjus pirmuosius uždegimo simptomus, gerti daug skysčių, kad uždegimą sukėlusios bakterijos būtų “išplautos” iš organizmo. Rekomenduojamos bruknių, meškauogių, spanguolių ir kitos arbatos. „Sergant šlapimo takų infekcijomis, labai svarbu vartoti ir arbatas, kurios turi diuretinį (šlapimą varantį) poveikį, tai beržo lapų, petražolių, dilgėlių lapų arbatos arba galima ir profilaktiškai vėliau, jau praėjus ūmiam periodui, vartoti spanguolių ar kitus preparatus tablečių, kapsulių ar miltukų formomis. Tai efektyvus būdas norint ateityje apsisaugoti nuo cistito recidyvų (ligos atsinaujinimų). Taip pat nereikėtų vartoti aštraus (garstyčių, krienų), sūraus maisto, marinuotų produktų, alkoholinių gėrimų. Šiuose produktuose yra medžiagų, patenkančių į šlapimą, dirginančių šlaplę bei taip sustiprinančių uždegiminius šlapimo takų procesus“, –  tvirtina M. Danilevičius.

Pasak jo, numalšinti skausmą gali padėti guminė šilto vandens pripildyta pūslė, taip pat šiltos sėdimosios vonelės. Jei skausmas labai stiprus, skiriami medikamentai (analgetikai). Bakterinis cistitas dažniausiai gydomas antibiotikais. Kokie antibiotikai ir kaip ilgai bus taikomas gydymas, M. Danilevičiaus teigimu, priklauso nuo bakterijų jautrumo bei paciento bendros sveikatos būklės. Kartais gali būti skiriami ir šlapimo pūslės tonusą mažinantys preparatai (m-cholinoblokatoriai).

Kad liga nesikartotų, gydytis rekomenduojama ne trumpiau kaip dvi savaites, antibiotikus vartoti ne mažiau kaip 3-7 dienas, atskirais atvejais antibiotikų terapija minimaliomis dozėmis gali būti skiriama ir labai ilgą laiką (1mėn ar dar ilgiau), tačiau apie tai sprendžia gydytojas.

Gydytojas M. Danilevičius pažymi jog šiuo metu yra gana efektyvus naujas gydymo būdas instiliacijomis į šlapimo pūslę, nes tokiu būdu vaistas patenka tiesiai į šlapimo pūslę ir veikia lokaliai, tuo pačiu padengia šlapimo pūslės sienelę apsauginiu sluoksniu, kuris neleidžia taip lengvai prikibti bakterijoms prie šlapimo pūslės sienelės, lengvina bakterijų ar kitų sukėlėjų greitesnį pasišalinimą iš šlapimo pūslės, taip pat veikia ir priešuždegimiškai. Toks gydymas efektyvus ne tik tuo metu gydant šlapimo pūslės uždegimą, bet ir norint apsisaugoti nuo ligos recidyvų ateityje.

Pastebėta, jog jei bent du kartus per metus kartojasi šlapimo pūslės uždegimai, atlikus instiliacijų kursą į šlapimo pūslę, pagerėja ne tik gyvenimo kokybė, bet ir atitolinami ligos recidyvai. Taip pat gydytojas urologas rekomenduoja „stengtis nesušalti kojų, nesimaudyti šaltame vandenyje, dėvėti šiltus apatinius drabužius (kojines), avėti šiltus batus, nuolat gerti pakankamai skysčių, reguliariai šlapintis, stengtis visiškai ištuštinti pūslę, ypač po lytinių santykių, nes tokiu būdu iš šlapimo takų pašalinamos bakterijos“. Medikas pataria lytinių santykių metu naudoti daugiau lubrikanto, nes tai sumažina maceraciją ir daug greitesnį bakterijų pateikimą į šlapimo pūslę, o taip įspėja, kad cistitas dažnai paūmėja moterims, kurios serga lėtine vulvovaginaline kandidoze bei bakterine vaginoze.

Negydomi lėtiniai cistitai gresia komplikacijomis

Intersticinis cistitas arba šlapimo pūslės skausmo sindromas dažniau pasireiškia moterims. Statistika teigia, kad maždaug iš dešimties sergančiųjų devynios yra moterys. Liga gali prasidėti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai pasireiškia 30-40 metų ir vyresnėms moterims. „Intersticinio cistito priežastys nėra aiškios. Jo gydymas yra dažnai simptominis: analgetikai skausmui malšinti, procedūros didinančios šlapimo pūslės talpą (šlapimo pūslės ištempimas skysčiu), instiliacijos į šlapimo pūslę, taip pat gali būti taikomas ir chirurginis gydymas ar elektrostimuliacija, kas sumažina skausmą, šlapinimosi dažnį“, – pastebi medikas.

Gydytojas teigia, kad kiti neinfekciniai cistitai gydomi šalinant priežastį, pavyzdžiui, išgydant akmenligę, kontroliuojant cukraligę, patariant vengti cheminių dirgiklių ir t.t. Chemoterapijos ar radioterapijos sukeltas cistitas dažniausiai gydomas simptomiškai analgetikais, didinant vandens suvartojimą ir šlapimo išskyrimą skatinančiais preparatais.

„Laiku neišgydžius cistito, galimos komplikacijos. Netinkamai gydomas arba negydomas šlapimo pūslės uždegimas gali ne tik pereiti į lėtinį, bet ir sukelti įvairias inkstų ar ginekologines ligas, nėštumo komplikacijas. Jei cistito paūmėjimai nuolat kartojasi, sergate bent kelis kartus per metus ir tai kartojasi kasmet arba jei gydant pagerėja tik trumpam, bet visiškai nepraeina, būtina kreiptis į medikus“, – pataria gydytojas urologas M. Danilevičius.