Kuo grėsmingas greitas koronaviruso Delta atmainos plitimas?
„Jei nesate skiepytas, tikimybė susirgti COVID-19 šiemet padidėjo daugiau nei dvigubai, lyginant su praėjusiais metais“, – įspėja profesorius Saulius Čaplinskas. Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje medikas rašo, kad SARS-CoV-2 viruso Delta variantas pasižymi greitesnėmis plitimo savybėmis ir ši viruso atmaina tapo dominuojanti.
„Dabar jau aišku, kad Delta atmainos plitimo savybės (plinta iki 200 proc. greičiau nei pirminis Wuhano štamas) siejasi su tuo, kad SARS-CoV-2 viruso Delta variantas greičiau patenka į nosies gleivinės ląsteles ir efektyviau jose reprodukuojamas. Taigi, jis greičiau išskiriamas į aplinką, pradeda greičiau plisti ir tampa vyraujančiu. Europos ligų ir prevencijos kontrolės centras (ECDC) jau anksčiau prognozavo, kad Delta variantas komplikuos pandemijos situaciją ir dar šį rudenį taps vyraujančiu visoje Europoje“, – tvirtina S.Čaplinskas.
Pasak jo, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) akcentuoja, kad prevencijos priemonės visais atvejais išlieka tos pačios. Šiuo metu svarbiausia yra tai, koks bus ir kokį naujų susirgimo atvejų „spaudimą“ gali atlaikyti sveikatos apsaugos sistema, kad nesutriktų kitų, ypač planinių, sveikatos paslaugų teikimas?
„Gera žinia, kad turimos vakcinos padeda apsisaugoti nuo visų šiuo metu plintančių SARS-CoV-2 atmainų. Deja, pakankamai gera apsauga (ypač nuo Delta atmainos) garantuojama ne visiems pasiskiepijusiems ar persirgusiems žmonėms. Kiek silpnesnis imunitetas susiformuoja senyvo amžiaus asmenims, sergantiems vėžiu, kitomis lėtinėmis ligomis, silpninančiomis žmogaus imuninę sistemą. Susiformavusi imuninė apsauga taip pat skirtingiems žmonėms išlieka skirtingą laiką“, – teigia medikas.
Profesoriaus teigimu, nors nuo užsikrėtimo koronavirusu nėra apsaugotas nė vienas, tyrimai rodo, kad paskiepyti asmenys serga rečiau ir lengviau. „Kai kurie pasiskiepiję ar persirgę žmonės gali neišvengti susirgimo, jei susidurs su didele (infekcine) viruso, ypač Delta atmainos, doze. Štai kodėl ir pasiskiepijusiems ir persirgusiems, turintiems imunitetą asmenims, PSO ragina ir toliau neužmiršti nemedicininių prevencijos priemonių, apie kurias nuolat primenama visos pandemijos metu“, – primena S.Čaplinskas.
Pasak jo, net pilnai paskiepyti žmonės, tam tikrais atvejais susidūrę su dideliu virusų, ypač Delta, kiekiu gali tam tikrą laiką išskirti virusus į aplinką ir būti užkrato šaltiniu patys nejausdami ligos simptomų. „Gera žinia yra ta, kad, kai kurių tyrimų duomenimis, paskiepyti žmonės net 70–94 proc. rečiau išskiria virusus į aplinką, nei nepaskiepyti žmonės – t.y. jie rečiau ir mažiau užkrečia kitus“, – sako profesorius virusologas.
Delta atmaina kelia nerimą: ar vis dar saugu mėgautis įprastomis veiklomis?
„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad Delta atmaina jau tampa dominuojanti ir Lietuvoje. Jos simptomai gali būti įvairūs, dažnai netgi labai panašūs į įprasto peršalimo simptomus, todėl ją tikrai lengva supainioti. Pasijutus prasčiau, rekomenduojama nenumoti ranka ir pasitikrinti bei izoliuotis, kol imsite jaustis geriau ar turėsite testo atsakymą.
Ar pasiskiepijus galima jaustis saugesniems? Vaistininkė teigia, kad vakcina nėra 100 proc. apsauga, tačiau ji padeda sumažinti užsikrėtimo riziką.
„Įvairūs tyrimai rodo, kad COVID-19 vakcina yra efektyvi ir sauganti nuo delta atmainos. Tad, nors ir nepanaikina rizikos užsikrėsti, tačiau stipriai ją sumažina, o užsikrėtus padeda išvengti sunkių ligos formų ar hospitalizacijos. Statistika rodo, kad dauguma tų, kurie užsikrėtė delta atmaina ir atsidūrė ligoninėje yra nepasiskiepiję“, – sako J.Juodsnukytė.
Ji pataria dėvėti kaukę net ir pasiskiepijusiems žmonėms. „Visada patariu turėti kaukę ir ją užsidėti, jeigu imate jaustis nesaugiai, net jeigu ir toje vietoje nėra reikalavimo dėvėti kaukę. Be to kaukė yra fizinis barjeras, kuris padeda apsaugoti, kad veido neliestume nešvariomis rankomis“, – pataria specialistė.
Pasak vaistininkės, galima susitikti su pasiskiepijusiais ar persirgusiais artimaisiais, tačiau jeigu tik yra galimybė, geriau pirmenybę teikti veikloms lauke. Taip pat dėl saugumo geriau susitikti mažesnėmis grupėmis. J.Juodsnukytė įsitikinusi, kad laikantis visų rekomendacijų, restoranuose tikrai galima jaustis saugiai.
„Rekomenduoju rinktis lauko staliukus, įvertinti, ar pasirinkta vieta nėra per daug perpildyti. Taip pat restorane pasirūpinkite tinkama rankų dezinfekcija. Renkantis valgyti restorano viduje, didesnės rizikos grupės asmenims ar neturintiems imuniteto, pavyzdžiui, vaikams ir sergantiems lėtinėmis ligomis, rekomenduoju įvertinti, ar ten jaučiatės saugiai ir abejojant rinktis maistą išsinešti“.
„BioNTech“ vadovas: kol kas nėra poreikio pritaikyti vakcinos koronaviruso atmainoms
„BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurta pirmosios kartos vakcina yra veiksminga ir kovojant su tokiomis koronaviruso atmainomis kaip itin užkrečiamas delta variantas, ir šiuo metu nėra poreikio jos modifikuoti, pirmadienį pareiškė vokiečių bendrovės „BioNTech“ vadovas Uguras Sahinas, teigiama BNS paskelbtoje informacijoje.
„Visai įmanoma, kad per artimiausius 6–12 mėnesių atsiras daugiau variantų ir reikės joms pritaikyti vakciną, tačiau šiuo metu tokio poreikio nėra“, – žurnalistams sakė jis. Pasak U.Sahino, sprendimas dėl modifikacijos būtų priimtas tik tokiu atveju, jei būtų aišku, kad vakcina neveikia ar užtikrina tik žemesnę nei vidutinę apsaugą nuo viruso. Jis taip pat pažymėjo, kad svarbu laiku priimti atitinkamą sprendimą, nes situacija kinta greitai.
„Priėmus sprendimą šią akimirką, jis gali pasirodyti esąs neteisingas po trijų ar šešių mėnesių, jei dominuos kitas variantas. Todėl sprendimas turi būti priimtas tinkamu metu“, – teigė U.Sahinas. „Šiuo metu gerai žinome, kad palaikomosios vakcinos su motinine paderme visiškai pakanka“, – pabrėžė jis. „BioNTech“ partnerė „Pfizer“ irgi nekart sakė, kad plintant naujausiai COVID-19 bangai svarbi yra palaikomoji vakcinos dozė.
Kai kurios šalys, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, jau pranešė, kad nuo rugsėjo siūlys trečią skiepų dozę senjorams ir pažeidžiamiausiems asmenims. „BioNTech“ kartu su Jungtinių Valstijų bendrove „Pfizer“ sukurti iRNR skiepai tapo pirmąja vakcina nuo COVID-19, kuri buvo patvirtinta naudoti Vakarų šalyse praėjusių metų pabaigoje.
Informacinė RNR (iRNR) – tai genetinė technologija, kuri pateikia kūno ląstelėms „instrukcijas“, kaip sukurti dyglio baltymus, aptinkamus ant SARS-CoV-2 viruso paviršiaus. Vėliau veikiamas tikro viruso, organizmas atpažįsta dyglio baltymus ir sugeba su jais kovoti. Šią technologiją savo sukurtoje vakcinoje naudoja ir JAV farmacijos įmonė „Moderna“.
„BioNTech-Pfizer“ pristatė apie milijardą savo vakcinos dozių daugiau kaip 100 pasaulio šalių ir teritorijų. Kompanijos prognozuoja, kad iki šių metų pabaigos jų skiepų gamyba padidės iki 3 mlrd. dozių, o kitąmet sieks iki 4 mlrd. dozių.
