Laimė kasdienybėje – kas yra „flow“ būsena?

Laimė kasdienybėje – kas yra „flow“ būsena? / Shutterstock nuotr.
Autorius: Monika Kairienė
Publikuota: 2020-02-05 08:00
Tikriausiai visi esamę patyrę tokią būseną, kai panyrame į mėgstamą veiklą ir tarsi prarandame laiko pojūtį, pamirštame apie aplinką, savo poreikius, o po veiklos jaučiame pasitenkinimą. Psichologijoje ši būsena vadinama „flow“ arba lietuviškai – tėkmės, srauto – būsena. Psichoterapeutė Jovita Klevinskienė sako, kad skirtingai nei ateities laimės pažadas, srauto būsena leidžia patirti laimę čia ir dabar.

Kaip pasiekti „flow“ būseną?

„Flow“ būsenai pasiekti būtinos kelios sąlygos – dėmesio sutelkimas, užduotis turi ne per lengva ir ne per sunki. Labai svarbu, kad ta veikla mums patiktų, būtų įdomi, smagi, ja užsiimant turi būti naudojamas koks nors įgūdis. Srauto būsena gali būti pasiekiama užsiimant įvairiausia veikla – tai gali būti rankdarbiai, menas, sportas. Psichoterapeutė Jovita Klevinskienė sako, kad patiriant „flow“ būseną, viskas išeina tarsi savaime, gana lengvai, žmogus tarytum ištirpsta toje veikloje, pameta laiko pojūtį.

„Vienos klientės klausiau, kokie buvo jos laimingiausi momentai gyvenime. Vieną jų ji paminėjo, kaip gynėsi magistrinį darbą. Daug dirbo, ruošėsi, nagrinėjo. Ji sakė, kad gintis darbo ėjo nebe ji, o jos kūnas. Kai ėmė klausinėti tos srities ekspertai, ji sugebėjo viską atsakyti, diskutuoti. „Flow“ būsena palieka pasitenkinimo, laimingumo jausmą, viskas labai sklandžiai einasi, kai darome tai, ką mokame. Tos situacijos gali būti nuo paprasto mezgimo, kopimo į kalnus iki sudėtingų situacijų, kai ginamės mokslo darbą“, – sako psichoterapeutė J. Klevinskienė.

„Flow“ būsena šiuolaikinėje kasdienybėje

Srauto būsena gali būti tarsi terapija didelio informacijos kiekio nuolat blaškomam žmogui – ne tik dėl pasitenkinimo jausmo, bet ir dėl galimybės susikaupti. „Šiame amžiuje, kai esame nuolat blaškomi įvairiausių trikdžių, žinučių, pypsėjimų, įpratome būti nuolatinėje blaškymosi būsenoje. Net siūloma skirti laiką kam nors daryti nesiblaškant, pavyzdžiui, kažką veikti susitelkus 25 minutes, tada daryti 5 minučių pertrauką. Darbe – nešokinėti nuo vienos užduoties prie kitos, skirti laiką, kada netikriname elektroninio pašto, nežiūrime į telefoną. Namie – būti tik su vaiku, žaisti“, – sako psichoterapeutė J. Klevinskienė.

„Flow“ ir ekranai

Tėkmės būsenos požymių turi ir naršymas internete ar serialų žiūrėjimas, kai, rodos, esame susidomėję, įsitraukę, pametame laiko nuovoką ir aplinkos pojūtį. Tačiau psichoterapeutė J. Klevinskienė sako, kad tai nėra tikroji tėkmės būsena: „Kai naršome ar žiūrime serialus, nėra tikslo, kurį norime pasiekti, nenaudojame savo įgūdžių, esame pasyvūs stebėtojai, netobulėjame. Vertinant iš patirties, panaršius socialiniuose tinkluose apima kažkoks nusivylimo ir nuovargio jausmas. Pavyzdžiui, skaitant knygą, esame aktyvesni negu žiūrėdami sukramtytą produktą – serialus ar socialinius tinklus. „Flow“ būseną patirdami, turime tikslą, o kai naršome, nebeaišku, kur yra ribos, ką norime sužinoti“.

„Flow“ ir laimė

Laimingi tie žmonės, kurie dirba mėgstamą darbą ir patirti „flow“ būseną gali savo kasdienėje veikloje. Tiems, kuriems jų darbas nepatinka, psichoterapeutė pataria „flow“ būsenos ieškoti po darbo – atrasti mėgstamą veiklą: „Tas susitelkimas ir atneša gilesnį laimės pojūtį, kurio visiems norisi“, – sako psichoterapeutė.

Pasak J. Klevinskienės, tyrimai rodo, kad „flow“ būsenoje žmonės jaučia laimę, tačiau ta laimė yra kitokia nei mes dažnai įsivaizduojame: „Tai laimė, džiaugsmas daryti nelaukiant kažko, užsiimti veikla, kurią mokame, susitelkiame, kuri įdomi ir kurioje tarsi ištirpstame. Tai visai kitoks požiūris negu formuojama iš išorės, kad laimė yra kažkas, ką reikia pasiekti, kad ji bus kažkada ateityje“, – sako psichoterapeutė.