Lėtinį sąnarių uždegimą vaikams gali lemti sutrikusi imuninė sistema

Vaiko sąnarių uždegimas; jaunatvinis artritas; sąnarių skausmas / Shutterstock nuotr.
Autorius: Eglė Dagienė
Publikuota: 2022-06-30 11:28
Nuolatinis sąnarių uždegimas, skausmas, patinimas, riboti judesiai – tai tik dalis požymių, dažniausiai būdingų jaunatviniam idiopatiniam artritui. Tai lėtinė liga, paprastai priskiriama prie autoimuninių ir pasireiškianti vaikams iki 16 metų. Apie tai, kaip šią ligą laiku atpažinti, kokios yra gydymo prognozės ir ką tėvams būtina žinoti – manodaktaras.lt kalbasi su gydytoja vaikų reumatologe Aušra Steponavičiene.

Jaunatvinis idiopatinis artritas (JIA), pasak gydytojos, yra santykinai reta liga (serga iki 4 vaikų iš 1000). Skirtingų jos formų paplitimas varijuoja, priklausomai nuo vaiko amžiaus, lyties, ir šalies. 

„Žodis „idiopatinis“ rodo, kad ligos priežastis yra nežinoma, o žodis „jaunatvinis“ reiškia, kad ligos simptomai paprastai pasireiškia vaikui iki šešiolikos metų amžiaus. Net ir paskyrus vaikui gydymą, deja, greitai nepasveikstama, mat gydymas tik pagerina paciento būklę ir laboratorinių tyrimų rezultatus. Be to, nustačius diagnozę, neįmanoma numatyti, kaip ilgai vaikas sirgs“, – pasakojo klinikos „Affidea“ vaikų reumatologė A.Steponavičienė.

Vaikų reumatologė Aušra Steponavičienė
Vaikų reumatologė Aušra Steponavičienė

Tiksli ligos kilmė nėra žinoma

Imuninė sistema apsaugo mus nuo infekcijų (virusų ir bakterijų) invazijos. Ji atpažįsta, kas yra „svetima“ ir potencialiai pavojinga, o kas „sava“ ir nepavojinga. Anot gydytojos, manoma, kad lėtinio artrito atsiradimą lemia sutrikusi (dėl nežinomų priežasčių) imuninė sistema. Ji iš dalies praranda savo sugebėjimą atskirti savas ląsteles nuo svetimų ir puola sąnarius. 

Dėl šios priežasties tokios ligos kaip JIA dar vadinamos autoimuninėmis ligomis, t.y. imuninė sistema veikia prieš savo kūno organus. Tačiau tikslus JIA, kaip ir kitų lėtinių uždegiminių ligų, kilmės mechanizmas nėra žinomas.

„Ligos atsiradimą lemia tam tikri genetiniai veiksniai, kurie iki šiol iki galo nenustatyti. Mokslininkai mano, kad ligos priežastis gali būti genetinio organizmo polinkio ir aplinkos veiksnių (infekcijos) derinys“,– paaškino vaikų reumatologė.

Sutrikus galūnių judesiams – vystosi deformacija 

Kas vyksta su vaiko sąnariais, prasidėjus artritui? Anot gydytojos A.Steponavičienės, labai plona sinovijinė membrana (sąnarinis dangalas), supanti sąnarį, ryškiai sustorėja ir prisipildo uždegiminių ląstelių: „Sąnario viduje daugėja sinovijinio skysčio. Tai sukelia patinimą ir skausmą, vaiko judesiai tampa suvaržyti. Būdingas sąnarių uždegimo požymis yra jų nelankstumas, pasireiškiantis po ilgesnio sąnarių poilsio. Jis aiškiai pastebimas rytais (rytinis sąnarių sustingimas)“.

Dažnai vaikai, stengdamiesi sumažinti skausmą, laiko pažeistą sąnarį pusiau sulenktą. Ilgai laikant sąnarį sulenktą (paprastai daugiau nei mėnesį), atsiranda raumenų bei raiščių susitraukimas (kontraktūra), raumenų atrofija (raumens praradimas). Vėliau sutrinka galūnių judesiai – vystosi deformacija. 

Tinkamai negydomas sąnarių uždegimas, kaip teigė reumatologė, gali sukelti du pagrindinius pažeidimus: sinovijinė membrana tampa labai stora ir dėl įvairių medžiagų išsiskyrimo vystosi sąnarinių kremzlių ir kaulų erozijos.

Susirgus šia lėtine liga, pasak gydytojos, gali būti pažeisti ne tik vaiko sąnariai, bet ir akys, kadangi jose yra panašaus audinio kaip ir sąnariuose. Ilgai sergant artritu ir jo negydant, dėl lėtinio aktyvaus uždegimo ligoniui gali pasireikšti nuovargis, silpnumas, raumenų skausmai, anemija.

Sisteminiam artritui (vienai iš JIA formų) būdingas:

  • karščiavimas,
  • bėrimas,
  • raumenų skausmas,
  • gali būti padidėjusios kepenys, blužnis ir limfmazgiai,
  • taip pat perikarditas (širdiplėvės uždegimas) ar pleuritas (pleuros uždegimas). 

Ilgai sergant artritu ir jo negydant, dėl lėtinio aktyvaus uždegimo ligoniui gali pasireikšti nuovargis, silpnumas, raumenų skausmai, anemija.

Esant sąnarių skausmui, patinimui, šlubavimui, labai svarbu, kaip pabrėžė gydytoja, atmesti šias ligas:

  1. Kaulų ir sąnarių infekcinės ligos (infekcinis pūlingas artritas, osteomielitas).
  2. Onkologinės ligos (leukemijos ir kiti navikai).
  3. Kitos reumatinės ligos (sisteminė raudonoji vilkligė, vaskulitas, dermatomiozitas).
  4. Ortopedinės ligos (trauma, hipermobilumo sindromas, osteochondrozė, avaskulinė nekrozė).
  5. Ūminės uždegiminės ligos (reaktyvusis artritas (išsivystęs po virusinės ar bakterinės infekcijos, dažniausiai praeina savaime), laimo liga, uždegiminės žarnyno ligos, periodinio karščiavimo sindromai, ūminis reumatas).
  6. Kitos neuždegiminės ligos (hemofilija, skeleto displazijos, fibromialgija, endokrininės ligos, paveldimo medžiagų apykaitos ligos, genetiniai sindromai).

Jaunatvinio idiopatinio artrito formos

„Yra keletas šios ligos formų. Jos atskiriamos pagal tam tikrų sisteminių simptomų – karščiavimo, bėrimo, perikardito – buvimą (sisteminis JIA) ir pažeistų sąnarių skaičių (oligoartritas ar poliartritas). Pagal susitarimą, skirtingos JIA formos nustatomos pagal simptomus, pasireiškiančius per pirmuosius šešis mėnesius nuo ligos pradžios“, – pasakojo vaikų reumatologė A.Steponavičienė.

  • Sisteminis JIA.

Žodis „sisteminis“ reiškia, kad, sergant artritu, ligos procesas apima įvairius kūno organus. Pagrindiniai sisteminio JIA požymiai yra ilgai trunkantis intensyvus karščiavimas, dažnai lydimas (blyškiai rausvo) odos bėrimo, atsirandančio sukilus aukštai temperatūrai. Sisteminis JIA sudaro mažiau nei 10 proc. visų JIA atvejų. 

  • Jaunatvinis idiopatinis (JI) poliartritas.

Tai per pirmuosius 6 ligos mėnesius penkis ir daugiau sąnarių pažeidžiantis artritas be pirmiau aprašytų sisteminių požymių. Priklausomai nuo tuo, ar kraujyje randamas padidėjęs reumatoidinis faktorius (RF), skirstomas į RF teigiamą ir RF neigiamą poliartritą.

  • Jaunatvinis idiopatinis (JI) oligoartritas (plintantis ar persistuojantis).

Tai, pasak gydytojos, labiausiai paplitusi JIA forma (50 proc. visų atvejų), per pirmuosius 6 ligos mėnesius pažeidžia mažiau nei penkis sąnarius, be sisteminių požymių. Daliai pacientų gali išsivystyti rimta akių komplikacija – priekinės uveos dalies uždegimas (priekinis uveitas arba lėtinis iridociklitas). Uvea yra kraujagyslių tinklas, kuris dengia akį ir tiekia jai kraują. Jeigu priekinis uveitas laiku nediagnozuojamas ar negydomas, jis progresuoja, dėl to svarbu anksti diagnozuoti. Vaikui su padidėjusia šios ligos rizika rekomenduojama tikrintis akis pas oftalmologą su plyšine lempa ne rečiau, kaip kas tris mėnesius ilgą laiką.

  • Psoriazinis artritas.

Tai artritas, lydimas psoriazės. Psoriazė yra odos liga, kuriai būdingos ant odos išplitusios dėmės, pleiskanojančios plokštelės, dažniausiai virš alkūnių, kelių srityje, galvos plaukuotoje dalyje.

  • Artritas, susijęs su entezitu.

Daugumai artrito, susijusio su entezitu, atvejų oligoartritas pažeidžiantis stambiuosius apatinių galūnių sąnarius, vystosi entezitas. Entezitas – tai vietos, kur sausgyslė tvirtinasi prie kaulo, uždegimas, sukeliantis stiprų skausmą (dažniausiai ir skausmingiausiai entezitas pažeidžia kulno sritį). Daugumai ligonių būdingas teigiamas ŽLA-B27 tyrimas, rodantis genetinį polinkį į šią ligą. Paprastai suserga vaikai nuo 6 metų, dažniau – berniukai. 

Specifinių vaistų gydymui nėra 

Jeigu vaiko vienas ar daugiau sąnarių patinę, sustingę, skausmingi, karšti, ryte jaučiamas sąnarių sustingimas (reikia laiko „išsivaikščioti“) – būtina nedelsiant kreiptis į vaikų reumatologą konsultacijai.

Kaip teigė gydytoja, paprastai JIA diagnozuojama, kai ligos simptomai pasireiškia vaikui iki 16 metų, ji tęsiasi daugiau nei šešias savaites ir atmetami visi kiti susirgimai, kurie galėjo sukelti artritą. 

„Šešių savaičių laikotarpis reikalingas tam, kad būtų galima atmesti ūmines artrito formas, nulemtas virusinių infekcijų, kurios gali sukelti panašius simptomus į JIA: infekcijos, onkologinės ligos, kitos ligos. Norint atmesti minėtas ligas, reikalinga atlikti papildomų kraujo tyrimų“, – sakė A.Steponavičienė.

Anot medikės, specifinių vaistų šios ligos gydymui nėra. Gydymo tikslas – sumažinti skausmą, nuovargį ir sąnarių sustingimą, apsaugoti sąnarius ir kaulus nuo pažeidimo, kiek įmanoma sumažinti deformacijų kiekį ir sunkumą, užtikrinti vaiko judėjimą, augimą ir vystymąsi sergant bet kuria JIA forma. 

„Atsiradus biologinei terapijai, JIA gydymas labai patobulėjo, tačiau kai kurių pacientų liga tebėra aktyvi, nors ir taikomas modernus gydymas. Nors esama tam tikrų gydymo schemų, gydymas kiekvienam pacientui skiriamas individualiai. Tėvų dalyvavimas gydymo procese yra labai svarbus“, – paaiškino vaikų reumatologė.

Reabilitacija – svarbus gydymo metodas

Gydymui vartojami vaistai, kurie neleidžia vystytis sisteminiam ir (ar) sąnarių uždegimui. Reabilitacijos procedūros palaiko sąnarių funkciją ir apsaugo juos nuo deformacijų. Gydymas yra kompleksinis ir reikalauja įvairių sričių specialistų (vaikų reumatologo, ortopedo, reabilitologo, oftalmologo) bendradarbiavimo. 

Gydytoja pabrėžė, jog reabilitacija yra svarbus gydymo metodas, apimantis tam tikrus fizinius pratimus: „Reabilitacijos kursą reikėtų pradėti kuo anksčiau ir nuolat tęsti, siekiant išlaikyti ir gerinti sąnarių lankstumą, raumenų tonusą ir jėgą. Reabilitacija leidžia išvengti sąnarių deformacijų arba jas pakoreguoti. Tačiau esant aktyviam uždegimui, reabilitacinis gydymas nerekomenduojamas“.

Pasak reumatologės A.Steponavičienės, vaiko gydymas tęsiamas tol, kol yra ligos požymių ir dar papildomai 1–2 metus. Ligos trukmė nenuspėjama. 

„Dauguma JIA atvejų, taikant gydymą nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, pasiekiama remisija. Sergant artritu, periodines remisijas keičia ligos paūmėjimai, tada prireikia gydymą pakoreguoti, kartais ir radikaliai, – pasakojo gydytoja. – Gydymas visiškai nutraukiamas tik po užsitęsusios ar visiškos remisijos (12 mėnesių ar ilgesnės trukmės). Nutraukus gydymą, būtina stebėti, ar liga neatsinaujino. Gydytojai paprastai seka vaikus, sergančius JIA, kol jie suauga, net jeigu liga pasiekia remisiją“.

Mankštos ir sporto vaidmuo

Mankštos ir fizinių pratimų tikslas, anot pašnekovės – leisti vaikui dalyvauti visose kasdienio gyvenimo veiklose ir gyventi visavertį socialinį gyvenimą. Be to, mankšta ir kineziterapija skatina aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą. 

„Pratimai ir fizinė terapija užtikrina geresnį sąnarių stabilumą, raumenų lankstumą, raumenų jėgą, koordinaciją ir ištvermę. Vaikas, turėdamas stipresnį raumenyną ir stabilesnius sąnarius, galės sėkmingai įsijungti į aktyvią veiklą mokykloje ir fizinius užsiėmimus po pamokų“, – teigė vaikų reumatologė.

Kiek vaikui, sergančiam artritu, galima sportuoti? Pasak A.Steponavičienės, sportas svarbus kiekvieno sveiko vaiko kasdieniame gyvenime: „Vienas iš pagrindinių JIA gydymo tikslų yra leisti vaikui gyventi normalų gyvenimą, neišsiskirti iš bendraamžių. Dėl to pacientams leidžiama sportuoti, jeigu jie to nori ir tą gali. Fizinis krūvis ribojamas tik ūmiu ligos periodu“.

Toks sprendimas, anot gydytojos, yra dalis holistinio požiūrio: vaiką reikėtų padrąsinti, palaikyti psichologiškai, kad jis siektų būti nepriklausomas ir sugebėtų įveikti su liga susijusius judėjimo laisvės apribojimus. Rekomenduojama rinktis tas sporto šakas, kuriose nėra smarkiai apkraunami sąnariai, pavyzdžiui, plaukimą, važinėjimą dviračiu.